- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- e2FB-2200-1079/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00875-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
- Advokatai
- Juta Kareivė, Aldona Kondratavičienė
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Pareiškėja D. K. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą paskirti bankroto administratorių teismo nuožiūra, patvirtinti 300,00 Eur sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti priverstinius išieškojimus pagal vykdomąsias bylas iš pareiškėjos.
2. Pareiškime nurodė, kad nuo 1997 m. rugpjūčio 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. vykdė ūkininko veiklą (grūdinių, ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimą). (Duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. K.. Santuokos metu Z. K. ūkininkavo dideliu mastu, jai tuo metu darbas veikiau buvo formalus, viską darydavo sutuoktinis. Sutuoktiniu pasitikėjo, tikėjo jo planais ir sprendimais. 2009 m. gruodžio 21 d. Z. K. sudarė sandorį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Baltic Agro“, kurio pagrindu gavo didelį kiekį trąšų, už kurias sumokėti įsipareigojo iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau įsipareigojimų laiku nevykdė. 2011 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-874-661/11 priteisė UAB „Baltic Agro“ naudai solidariai iš Z. K. ir jos 459 801,64 litų įsiskolinimą už prekes ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, lygiomis dalimis 8599 litų žyminio mokesčio, 137 litus ieškovo išlaidų, susijusių su viešuoju paskelbimu, ir 4719 litų atstovavimo išlaidų. Skola išieškoma antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje. 2024 m. balandžio 26 d. dienai yra 126 797,37 Eur skolos ir 102 033,16 Eur palūkanų solidariai bei 9 153,19 Eur vykdymo išlaidų. 2013 m. vasario 28 d. sutuoktinis sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir nupirko 13 valstybinės žemės sklypų. 10 procentų žemės sklypų pardavimo kainos sumokėjo Bridų žemės ūkio bendrovė, o įsiskolinimo likutį Z. K. įsipareigojo sumokėti per 15 metų iki 2027 m. sausio 15 d., mokėdamas periodinėmis įmokomis kiekvienais metais, tačiau šio susitarimo nevykdė ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-290-883/2020 priteisė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM) solidariai iš jos ir Z. K. 10 798,69 Eur įmokų už žemę, 7 558,94 Eur palūkanų, 1 652,19 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, solidariai 450 Eur žyminio mokesčio. Skolos išieškojimas vykdomas antstolio Svajūno Degimo kontoroje (dvi vykdomosios bylos). Lietuvos Antstolių rūmų duomenimis, pradinė skola yra 20 009,82 Eur ir 225,00 Eur. Kitas įsiskolinimas yra 5 492,02 Eur už nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Z. K. 2009 m. gruodžio 21 d. nupirko didelį kiekį trąšų, augino žieminius javus, tačiau esant nedėkingam pavasariui, užėjus didelėms šalnoms, visas apie 500 ha javų pasėlis nušalo. Gelbėjant situaciją, buvo bandoma laukus atsėti, tačiau vasara buvo sausa ir planuojamo derliaus nebuvo. Po tokių metų įklimpo į skolas, nebegalėjo toliau ūkininkauti, nebeturėjo tam lėšų ir 2011 m. rugsėjo 8 d. šią veiklą sustabdė. Išieškojimas dėl PVM skolos perduotas antstolei Elenai Miliauskienei. Akmenės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1414-922/2014 jos ir sutuoktinio Z. K. santuoką nutraukė. Pareiškėja turi sveikatos problemų, dėl įtrūkusio menisko buvo atliktos abiejų kojų operacijos, vyko ilgas gydymo ir reabilitacijos procesas, negalėjo dirbti. Buvo registruota Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyriuje. Iš santaupų ir šeimos narių suteikiamos finansinės paramos stengėsi po truputį grąžinti skolas, tačiau jos yra per didelės, kad galėtų grąžinti visas. Buvęs sutuoktinis Z. K. skolų grąžinti net nesistengia, neprisiima jokios atsakomybės. Susikaupė didelės palūkanos ir vykdymo išlaidos. Šiuo metu pareiškėja yra pensinio amžiaus, gauna senatvės pensiją. Kadangi gaunamų pajamų kreditorių įsipareigojimų dengimui, nepakanka, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic Agro“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja D. K. nepateikė įrodymų, iš kurių teismui būtų galima objektyviai nustatyti ir įvertinti jos sąžiningumą/nesąžiningumą, todėl tokioje situacijoje nėra pagrindo tenkinti D. K. pareiškimo ir jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Didžiausias D. K. kreditorius yra UAB „Baltic Agro“, kuriam skolą pareiškėja turi grąžinti solidariai su savo buvusiu sutuoktiniu Z. K.. Atsiskaitymo su prekių pardavėju UAB „Baltic Agro“ terminas už ūkininkų Z. K. ir D. K. (tuo metu - sutuoktinių) įsigytas jų žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingas prekes suėjo 2010 m. spalio 1 d., o teismo sprendimas dėl skolos priteisimo UAB „Baltic Agro“ naudai buvo priimtas 2011 metais. Tuo tarpu pareiškime D. K. nurodo, jog būtent 2011 metais ji nutraukė dar nuo 1997 metų stambiu mastu vykdytą ūkininkės veiklą (grūdinių kultūrų auginimą), todėl galima pagrįstai manyti, jog ilgametė jos verslo veikla galėjo būti sąmoningai nutraukta būtent dėl siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi UAB „Baltic Agro“. Prieš nutraukdama ūkininkės veiklą pareiškėja nesikreipė į kreditorių UAB „Baltic Agro“ ir neprašė pratęsti skolos apmokėjimo termino ar skolos mokėjimą išdėstyti (to pareiškėja nepadarė nei suėjus skolos už prekes apmokėjimo terminui, nei civilinę bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme). Pati D. K. teismui pateiktame pareiškime nurodo, jog 2011 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-874-661/11 kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ naudai solidariai iš jos bei tuometinio jos sutuoktinio Z. K. buvo priteistas 459801,64 Lt (133167,76 Eur) įsiskolinimas už prekes. Pareiškėja nurodo ir tai, jog 2024 m. balandžio 26 d. negrąžintos skolos už prekes likutis UAB „Baltic Agro“ sudaro 126797,37 Eur. Taigi per trylika metų D. K. su Z. K. padengė vos 6370,39 Eur skolos už iš UAB „Baltic Agro“ įsigytas prekes. Tikėtina, jog tą galėjo nulemti šių asmenų nepateisinamas pasyvumas ir pakankamų pastangų nedėjimas jų mokumui pagerinti (būtent dėl tokių priežasčių pareiškėjos D. K. buvusiam sutuoktiniui Z. K. 2019 m. gruodžio 5 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-5532-1112/2019 buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą). Pareiškėja nurodydama savo gaunamas pajamas (senatvės pensiją, vienišo asmens išmoką), nepateikė jokių įrodymų apie pajamas, jų dydį, gautas praeityje, t. y. bent trejus paskutinius metus iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų ar ji po to, kai 2011 metais nutraukusi savo ūkininkės veiklą, nevykdė jokios kitos individualios veiklos ir iš to negavo pajamų (pvz. 2019 m. Telšių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2FB-5532-1112/2019 pagal buvusio pareiškėjos sutuoktinio Z. K. pateiktą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo nustatyta, jog nutraukęs savo ūkininko ūkio veiklą, Z. K. ėmėsi kitos individualios veiklos, už kurią pajamas jis gaudavo grynaisiais pinigais, taip pat tęsė ūkininkavimo veiklą kartu su kitais – jam artimais – asmenimis ir pajamas gaudavo per šiuos asmenis, tokiu būdu nesąžiningai išvengdamas antstolių vykdomų skolų išieškojimo). Pareiškėja nurodo, jog jos gaunamos pajamos sudaro 363,89 Eur/mėn., o būtiniems poreikiams tenkinti jai reikalingos lėšos – 300 Eur/mėn. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog dalis jos gaunamų pajamų dar turės būti skirta bankroto administratoriaus atlyginimui, darytina vienareikšmė išvada, kad pareiškėja, neturėdama jokių ketinimų dirbti ar užsiimti kita pajamų duodančia veikla, fizinio asmens bankrotu siekia ne bent dalinai padengti įsiskolinimus kreditoriaus, o iš esmės vien tik visų kreditorinių įsipareigojimų nurašymo. Sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo bei su tuo susijusių galimybių jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą itin svarbu yra ir tai, jog 2019 gruodžio 5 d. Telšių apylinkės teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2FB-5532-1112/2019, buvo nustatyta tai, jog 2010 m. balandžio 15 d. tuometinis D. K. sutuoktinis Z. K. sūnui K. K. padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje neabejotinai turėtų būti nustatyta ir tai ar žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo abiejų sutuoktinių nuosavybė. Jeigu šis 2010 m. balandžio 15 d. (t. y. jau po to, kai buvo įsigytos prekės iš UAB „Baltic Agro“, už kurias taip ir liko neatsiskaityta) K. K. padovanotas nekilnojamasis turtas buvo abiejų sutuoktinių – Z. ir D. K. – bendroji nuosavybė, tai neabejotinai reikštų pareiškėjos D. K. nesąžiningumą, sudarantį pagrindą atsisakyti jos atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi tokiu atveju jai priklausęs nekilnojamasis turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas skolos išieškojimas UAB „Baltic Agro“, buvo neatlygintinai perleistas kitiems šeimos nariams. Tokio neatlygintino sandorio D. K. nenurodė šioje civilinėje byloje jos pateiktame pareiškime. Pareiškime D. K. išsamiai nenurodžius jos galimą nemokumą sukėlusių priežasčių, nenurodžius ir nepagrindus pajamų, kurios buvo gaunamos jos aktyvaus ūkininkavimo metu, o taip pat ir po to, kai ji ūkininkavimą nutraukė, neįrodžius, jog ilgametę ūkininkės ūkio veiklą ji nutraukė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl sąmoningo siekio išvengti skolų grąžinimo kreditoriams, nepateikus objektyvių įrodymų, jog po ūkininkavimo veiklos nutraukimo pareiškėja rūpestingai dėjo pakankamas pastangas kito darbo ir/ar pajamų šaltinio susiradimui, nėra galimybių atlikti nemokumo priežasčių analizės ir objektyviai nustatyti ar D. K. galimai nemokia tapo veikdama sąžiningai, ar ne (ką yra būtina nustatyti sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nes teisės aktai numato galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims). Neturint galimybės byloje objektyviai nustatyti skolininkės sąžiningumo/nesąžiningumo, D. K. pateiktas pareiškimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas bei atsisakyta jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Prašo atmesti D. K. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nagrinėti bylą. Prašė bylą nagrinėti UAB „Baltic Agro“ atstovui nedalyvaujant (atsiliepimas į pareiškimą 2024 m. birželio 4 d. DOK-12367).
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 21 d. duomenimis pareiškėja valstybės (savivaldybės) biudžetams iš viso skolinga 5 712 Eur, iš jų: 5 487 Eur – pridėtinės vertės mokesčio, 225 Eur - pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-290-883/2020 dėl žyminio mokesčio priteisimo. VMI dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (atsiliepimas į pareiškimą 2024 m. gegužės 22 d. DOK-11335).
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad skolininkas Z. K. ir D. K. santuokos metu 2013 m. vasario 28 d. įsigiję iš valstybės 13 žemės sklypų išsimokėtinai, solidarią prievolę yra visiškai įvykdę 2024 m. birželio 4 d. Kitų įsiskolinimų buvę sutuoktiniai Nacionalinei žemės tarnybai irgi neturi. Teismo prašo eliminuoti Nacionalinę žemės tarnybą iš teismo proceso (atsiliepimas į pareiškimą 2024 m. birželio 5 d. DOK-12536).
6. Kiti suinteresuoti asmenys Z. K., antstoliai Elena Miliauskienė ir Svajūnas Degimas, atsiliepimų į pateiktą pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. K. parodė, kad palaiko savo pareiškimą. Paaiškino, kad nuo 1997 m. iki 2011 m. rugsėjo mėn. vykdė ūkininkavimo veiklą – grūdinių kultūrų auginimą, turėjo apie 500 hektarų. (Duomenys neskelbtini) susituokė su Z. K., tais pačiais metais pasirašė, kaip laiduotoja. Ūkis buvo bendras, o traktorius, padargai, mašinos buvo Z. K.. Prieš 10 metų buvo išsituokusi, gyveno (duomenys neskelbtini). Grįžo gyventi su Z. K. tik (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Nors ji buvo ūkininkė, ji tos žemės nedirbo, viską organizuodavo Z. K.. Ji tik padėdavo, jei reikėdavo, parveždavo kokias dalis. Viskas buvo tik jos vardu, ji ir traktoriaus nevairavo. Z. visus pinigus investavo į tą žemę, viską rudenį pasėjo. Esant žiemą dideliems šalčiams, 2010 m. pavasarį buvo viskas iššalę. Reikėjo atsėti, tačiau nebeliko lėšų iš ko. Nebebuvo ko kulti. Kiek turėjo grūdų, dar pavasarį atsėjo. Iki to laiko ūkininkaujant visais metais viskas buvo gerai. Iššalo žieminiai rapsai, kviečiai, visi 500 hektarų pasėlių. Žemės sklypai buvo (duomenys neskelbtini), nuomojamoje žemėje. Žemę Z. buvo išnuomojęs iš žmonių, tik vėliau sudarė sutartis jos vardu su tais žmonėmis. 2009 m. – 2010 m. ūkį valdė Z. K.. Ūkininkaujant pasėliai nebuvo drausti. Nė vienas metais ūkis nebuvo draustas. Pinigus valdė Z., ji buvo tik namų šeimininkė. Z. turėjo virš 1000 hektarų, tačiau išėjus įstatymui, kad galima tik 500 hektarų dirbti, 500 hektarų perrašė jos vardu. Kai derliaus nebebuvo, grūdų nebeprikūlė, 2010 m. Z. buvo dingęs, pabėgęs, pusę metų slapstėsi, jį sulaikė Kaune, buvo pasodintas į kalėjimą. Pusę metų jo nebuvo. Z. dingus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, jis sėdėjo kalėjime. Pagautas buvo 2011 m. sausio 31 d., po pusės metų jį paleido. Kai Z. buvo dingęs, kreditoriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, išsivežė visą techniką. Buvo du dideli traktoriai, kombainai, padargai. Darbininkų ūkyje turėjo, tačiau Z. nebelikus, jie daužydavo naktimis duris, liepdavo atsiskaityti. Būnant Z. ji nieko neorganizuodavo, tik valgyt ruošdavo, ar pasakydavo nuvažiuoti kokią sugedusią techniką, detales parvežti. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė duomenis ir pasėlius deklaravo 2009 m., 2010 m., 2011 m. Pagal teismui pateiktus duomenis, 2010 m. deklaravo per 220 hektarų žemės ir gavo išmoką. 2009 m., 2010 m., 2011 m., buvo išmokėtos išmokos. Gavus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas, atsiskaitė su UAB „Lytagra“, kuriai taip pat buvo skolinga. Patvirtino, kad 2010 m. birželio 15 d. pagal paraišką deklaravus 223 hektaro ploto pasėlius, jai buvo išmokėta 30152 Eur suma, 2009 m. 194,66 hektaro plotus įvairių pasėlių, išmokėta 33843 Eur. Kai išmokas gavo 2010 m., viską investavo į žemę, o 2011 m. kai gavo išmokas, jau antstoliai išskaičiavo. UAB „Lytagra“ buvo skolinga už trąšas, su kuria gavusi išmokas atsiskaitė 2013 m., 82566,84 litų sumą. Dar pridėjo savo turėtų lėšų. Buvo susitarę, kad gavusi išmokas, atlygins, o gavusi, visas jas ir atidavė. Su kitais kreditoriais, tame tarpe ir UAB „Baltic Agro“, neatsiskaitinėjo, nes važiuojant pasirašyti dokumentų pas notarą, Z. sakė pats atiduos. 2011 m., kai buvo priteista skola UAB „Baltic Agro”, nebebuvo iš ko sumokėti skolos, nebuvo ir grūdų. Prie namų buvusią žemę paėmė antstoliai, ją pardavė 2012-2014 m., tikslaus laiko nepamena. Visas kreditorių sąrašas – pagrindiniai kreditoriai yra Nacionalinė žemės tarnyba, VMI ir UAB „Baltic Agro“. Kaip sužinojo, su Nacionaline žemės tarnyba yra atsiskaityta, tačiau kas atsiskaitė, nežino, ji pati nieko neatsiskaitinėjo. Su buvusiu sutuoktiniu nebendrauja ir ar jis atsiskaitė, negali pasakyti. Su antstoliu nebendradarbiauja ir nesidomi kokia padėtis yra su skolomis, kadangi jų dideli procentai ir neturi iš kur jiems tiek atiduoti. Šiuo metu iš pensijos atsiskaičiuoja po 100 eurų. Po 10 metų atėjo pranešimas, kad yra skoloje Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Iš viso skoloje yra apie 130000 eurų. Anksčiau buvo skolos UAB „Agrokoncernas“, vėliau nuėmė. Jam niekas neatlygino. Iš banko buvo paėmę paskolą, namą buvo užstatę, po to perrašė skolą sūnui. VMI 2010 m. nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, nebeturint pinigų, įsiskolino. Viską areštavus antstoliams, kiek gaudavo pinigų, viskas būdavo paimta. Nuo 2010 m. dirbo statybose, vėliau 2011-2012 metais išvažiavo pas vaikus į Angliją, kur prižiūrėjo jų vaikus. 2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2011 m. iki 2015 m. su kreditoriais neatsiskaitinėjo, niekur nedirbo, gyveno pas vaikus, dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti, negalėjo stovėti, negalėjo vaikščioti, jai buvo išoperuoti meniskai. Po operacijos taip pat nepagerėjo (operacija atlikta 2015 m.). UAB „Baltic Agro“ įsiskolinimo nemokėjo, nes tikėjosi, kad Z. K. atiduos skolą, tai buvo jo skola. Su UAB „Baltic Agro“ nesitarė, nes jų nežinojo, iš pradžių jiems buvo duotos trąšos, o tik po to sudaryta sutartis. Kai jau buvo paėmę trąšas, su Z. važiavo pasirašyti sutarties, pasėlių įkeitimo lakštų pas notarą Vilniuje. 2011 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodyta, kad prievolės UAB „Baltic Agro“ užtikrinimui buvo įkeitę pasėlius, buvo įkainotas turtas, tačiau suėjus terminui bendrovei atsiskaityti už prekes neturėjo pinigų, neturėjo atsiskaitymui ir pasėlių, kadangi po iššalimo niekas neužaugo, kažkiek pasėjo, bet nebeturėjo trąšų. 2010 m. derliaus nespėjo nuimti, kūlė rapsus, nieko neprikūlė. Be rapsų, augino kviečius, miežius. Ar tais metais buvo miežių, neprisimena. Po 2015 m., po to kai buvo išduotas nedarbingumas, jam pasibaigus, atsisakė reabilitacijos, nuo to laiko daugiau niekur nedirbo, nes sveikatos neturėjo, kojos skaudėjo. Reabilitacinio gydymo po antros operacijos atsisakė, nes neturėjo su kuo važinėtis, neturėjo pinigų. Pirmą kartą važiavo į Palangą, kur buvo nemokama. Nustatyto nedarbingumo lygio neturi, nes nebesikreipė pas gydytojus. Sakė vis vien niekas nieko nepadės, po 10 metų reikės operuoti sąnarius. Kokias laikotarpiais buvo registruota Užimtumo tarnyboje, nepamena. Yra įgijusi zootechnikės spec. vidurinį išsilavinimą. Dirbant visur reikia vaikščioti, dėl ko negalėjo dirbti. Išsilaikiusi mokymus dirbo vairuotoja, tačiau nuo streso kilo spaudimas. Siūlė važiuoti vienai į Europą, nenorėjo viena važiuoti, 6 savaites važiavo su broliu, dėl ko nebedirbo. 2020 m. Vokietijoje vykdė individualią veiklą, prižiūrėjo senelius, bet nepavyko. Su kreditoriais neatsiskaitinėjo, nes neturėjo pinigų, užsidirbo tik kelis tūkstančius, reikėjo pragyventi. Apie 2013 m. su Z. K. įsigytus 14 žemės sklypų, nieko nežino. Nutraukiant santuoką viską paliko Z. K.. Nacionalinei žemės tarnybai buvo priteista apie 20000 eurų skola, kaip ji atsirado, nežino. Skola atsirado po 10 metų, galimai iš buhalterinės apskaitos. Kad pas antstolį Svajūną Degimą yra vykdomoji byla, nežinojo. Kai buvo priimtas tas sprendimas, apie 11 mėnesių dirbo Latvijoje, prekiavo pakabukais. Ten gyvendama jokių įsipareigojimų nemokėjo, nes gaudavo nedaug pajamų. 2010-2011 m. vykdant ūkinę veiklą ūkio veiklos buhalteriją vedė Nacionalinės mokėjimo agentūros buhalterė. Z. nuveždavo ir savo, ir jos dokumentus. Negali pasakyti, kuri žemė buvo nuomojama jos vardu. Tiek jos, tiek Z. žemė buvo bendrai dirbama. 2010 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) turėtą turtą dovanojimo sutartimi perleido dukrai A. K.. Ten buvo neįrengtas butas (didelio pastato dalis, kuri ir dabar tebėra neįrengta). Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Nuomojasi butą iš savo sūnaus G. K.. Moka tik mokesčius už renovaciją, elektrą ir patarnavimus. Sūnus turi butą Kaune, namą Anglijoje. Turi iš viso penkis vaikus. Dukra S. K. irgi ūkininkavo, bet bankrutavo, kadangi jai buvo pridaręs išlaidų taip pat Z.. S., A. ir G. yra ne Z. vaikai. Turėjo senelės palikimą – žemę, (duomenys neskelbtini) kaime, kurią, 2010 m. rugsėjo15 d. perleido V. A. už iš jo paimtas trąšas. Žemę perleido dingus Z.. Jam buvo skoloje apie 10 tūkstančių, kiek tiksliai nepamena. Kokia tuo metu tada buvo sklypo vertė, nepamena. Žemės buvo 13 hektarų. Jai dar davė 7 tūkstančius, kuriuos atidavė UAB „Lytagra“. Šis įsiskolinimas nebuvo priteistas. Buvo paskolos iš UAB „Agrokoncerno“, Bridų žemės bendrovės. Taip pat buvo paėmusi paskolą iš „Tikroji viltis“, už namą buvo skoloje 78 tūkstančius, tai „Agrokoncernas“ padengė tą skolą. Iškėlus bankroto bylą, jai reikia apie 300 Eur pragyvenimui, iš jų 100 Eur mokesčiams, vaistams ir kt. reikmėms. Moka už šildymą, elektrą, renovaciją, už elektrą 20-30 Eur, kanalizaciją, šildymas vieną mėnesį buvo virš 100 Eur, kitą 70 Eur. Šiuo metu jos gaunamos pajamos yra 440 Eur per mėnesį, iš jų pagal vykdomuosius dokumentus atskaito po 103 Eur. Iškaitymus daro tik antstolė Elena Miliauskienė, Svajūnas Degimas neišskaito. 2011 m. antstolė Miliauskienė vykdė išskaitas, buvo nupirkta prie namų žemė, ją pardavus atsiskaitė. Dėl atsiskaitymo su kreditoriais, bankroto administratoriumi tarsis su vaikais, mano, kad padės. Su Z. K. nebendrauja. Turi bendras priteistas skolas. Ar jis dabar ūkininkauja, nežino, bet kaži ar jis gali ūkininkauti, kadangi neturi technikos. Žino, kad jis nemažai turi sveikatos problemų. Turto, registruoto kitose šalyse, neturi. Nuo 2011 m., kai baigė ūkininkauti, pragyvenimui pinigų duodavo vaikai. Kai iš kalėjimo grįžo Z. K., su juo jau nebegyveno, tik išsituokė vėliau. 2013 m., kai buvo perkami žemės sklypai iš Nacionalinės žemės tarnybos, ji su Z. nebegyveno. Nebegyvena nuo 2011 m. 2009 - 2010 m. sprendimus, dėl jos ir Z. vardu registruotų žemės sklypų, priiminėdavo Z.. Ji buvo tik namų šeimininkė. Ji nesprendė ir kada ką sėti. Kai pradėjo gyventi su Z., jis jau ūkininkavo, ir ji juo pasitikėjo. Anksčiau, kad jis būtų turėjęs kokių skolų, nebuvo girdėjusi, nesidomėjo. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Dėl trąšų įsigijimo, derybose nedalyvavo. Sudarant sutartį su UAB „Baltic Agro“ derybose nedalyvavo, jai tik pasakė, kai reikėjo važiuoti į Vilnių pas notarą, kaip laiduotojai. Iki tų dokumentų pasirašymo ir po to nebendravo su UAB „Baltic Agro“ atstovais nė karto. Iš to sandorio asmeniškai nepasipelnė, nieko negavo. Gaudavo šalpos pensiją kaip daugiavaikė motina, bet pinigus virš tūkstančio nuskaičiavo antstolis. Dirbant oficialiai irgi visada nuskaičiuodavo. Ateityje gali keistis pajamos, kreipėsi dėl pašalpos daugiavaikei motinai, jei skirs, galimai gaus apie 130 Eur. Teista baudžiamosiose bylose nebuvo, priklausomybių neturi. Pasėlių deklaracijas, kur gaudavo išmokas, pildydavo Z. K., ji tik pasirašydavo. PVM deklaraciją pateikė 2011 m., už 2010 m., toje PVM deklaracijoje gavo 368417 pajamų. Jas visas pravedė UAB „Lytagra“. Jei ir buvo likusių pinigų, juos išskaičiavo antstolis. Pinigai su Z. buvo visi bendri, iš savo ūkio gavusi pinigus pirkdavo, pervesdavo kam liepdavo Z.. 2010 m. balandžio 15 d. Z. K. padovanojo sūnui K. K. gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kitais statiniais, (duomenys neskelbtini). Tas žemės sklypas buvo Z., jis statė namą nuo 18 metų. Iš banko ėmė paskolą, užstatė tą namą, kai prasidėjo visos problemos „Agrokoncernas“ perpirko, dėl ko K. yra skolingas 42000 Eur „Agrokoncernui“. Sutikimą ji parašė, kadangi po 10 metų santuokos, kaip jau ir jai priklausė tas turtas. Nutraukiant santuoką kreditoriaus UAB „Baltic Agro” neinformavo, nes nežinojo, kad reikia. Jei „Agrokoncernas“ buvo informuotas, tikriausiai advokatė informavo. Kad kreditorius reikia informuoti, nežinojo. „Agrokoncernas“ pasirašinėjo daug dokumentų, tarp kurių buvo surašytas vekselis, kad ji skoloje yra pusę milijono litais, kurį per klaidą pasirašė. Tačiau tų pinigų ji negavo. Vėliau, kai Z. pradingo, parašė, kad nebeskolinga. 2020 m. „Agrokoncernui“ atlyginta 162860 Eur skola, pas antstolį baigtas išieškojimas, tačiau skolos ji neatidavinėjo. Jie patys buvo prirašę tą skolą, veikiausiai ir nuėmė. Anglijoje gyveno panašiai apie metus laiko. Anglijoje nuomojosi butą, ten dirbo prekyboje, pajamas gaudavo minimalias, vykdė veiklą. Prašė iškelti jai bankroto bylą.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja teismui yra pateikusi pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto jai iškėlimo, kadangi susidarius situacijai, dėl turimų įsiskolinimų ir lėšų trūkumo pareiškėja šiai dienai yra nemoki. Prašo iškelti bankroto bylą D. K., paskirti bankroto administratorių teismo nuožiūra, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimo tenkinimo nemokumo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 300 Eur sumai, reikalingą D. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėja pateikė visus duomenis, kuriuos galėjo gauti apie skolas, jos vykdytą veiklą. Dėl nurodytų aplinkybių, kokią veiklą vykdė, kodėl skolos susidarė, tam tikri neatitikimai gali atsirasti dėl to, kad praėjo jau 15 metų nuo aptariamų įvykių, t. y. 2009 m. Esminės aplinkybės, jog pareiškėja nurodė, kad stambią žemės ūkio veiklą, kaip nurodo trečio asmens atstovė, ji vykdė tik nuo 2009 m., matyti tai sutapo su jos santuokos sudarymu su Z. K., kuris jau anksčiau buvo stambus ūkininkas, priiminėjo drąsius sprendimus, stambiu mastu vykdė tą veiklą. Palengvinti savo naštą, tiek buhalterinę, tiek pagal įstatymus, kiek leidžiama žemės turėti, jis D. K. vardu taip pat atlikinėjo tam tikrus veiksmus. D. K. pasitikėjo sutuoktiniu, jis yra jos vaikų tėvas. Jis anksčiau ūkininkavo. K. nežinojo apie jo kažkokias problemas, galimus įsiskolinimus, juo pasitikėjo. Z. K. įtikinėjo, kad verslas klostosi ir klostysis sėkmingai. Visos skolos, kurios buvo grąžintos neaiškiomis aplinkybėmis, ir šiuo metu dar esančios skolos, buvo daromos Z. K. iniciatyva, jis sudarinėjo sandorius, tarėsi su įmonėmis dėl trąšų, dėl kitų prekių, ir tik esant poreikiui, kaip šiuo atveju su UAB „Baltic Agro“. D. K. turėjo padėti tam tik tikrus parašus, vykti pas notarą, kad būtų įkeistas turtas. D. K., nors ir jos vardu buvo nuomojamos žemės, visada su sutuoktiniu kalbėjo, kad yra jo asmeninis ūkis, kad jis priiminėja sprendimas dėl tų įsiskolinimų, ir jis rūpinsis, kad jie būtų grąžinti. Dėl šios priežasties pareiškėja nelabai pergyveno dėl „Baltic Agro“ skolos. Skola šiek tiek sumažėjo, ir negalima sakyti, kad pareiškėja, kiek dirbo iš savo lėšų negrąžino skolos. Pajamos buvo nedidelės, bet iš jų visada buvo atitinkama skola išskaičiuojama antstolių ir paskirstoma kreditoriams, ir patiems antstoliams. Pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas savo bylose yra nurodęs, kad Fizinio asmens bankroto įstatyme nėra nustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama, tik tada kai jis tapo nemokus, dėl išskirtinių dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan. „Baltic Agro“ atstovė nurodo, kad būtent pareiškėja nepateikė duomenų, dėl savo svarbių ligų dėl kurių negalėjo dirbti, visgi įstatymas to ir nereikalauja. Buvo pateikta pažyma apie pareiškėjos sveikatos problemas, kurios neabejotinai sukėlė tam tikras kliūtis įsidarbinti, matoma, kad ji bandė dirbti, ir nurodė, kad jai nepavyko išdirbti. Šiuo metu pareiškėja gauna senatvės pensiją, kreipėsi dėl papildomos pašalpos daugiavaikei mamai, tos pajamos, tikėtina, dar šiek tiek padidės, neabejotinai ji 3 metus iš šių turėtų lėšų kreditoriams grąžinti skolas pagal numatytą planą, o galimai pavyks įsidarbinti ir gauti dar papildomų lėšų. Akivaizdu, kad pagal savo amžių ir sveikatos būklę, pareiškėja niekada gyvenime negalės grąžinti skolos, kuri yra virš 100000 eurų ir taip pat susikaupusių palūkanų. Taip pat Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad Fizinio asmens bankroto įstatyme nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų gyvenimo patirtis, išsilavinimas yra skirtingi, todėl sprendžiant jų sąžiningumo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Šioje situacijoje negalima sakyti, kad sąmoningai ir kryptingai pareiškėja D. K. leido susidaryti skoloms. Matyti, kad iki to laiko, jos skolų jokių nebuvo, buvo vykdoma žemės ūkio veikla, susiklosčius nurodytoms priežastims, nebeturėjo galimybės veiklos tęsti, nebeturėjo nei žemės, nei technikos, nei lėšų apsodinti tą žemę. Sutuoktinis tuo metu dingo, jokios pagalbos neliko. Jai teko atlaikyti visų kreditorių spaudimą, ką ji ir darė pagal savo sugebėjimus. Kaip ji galėjo, taip ir elgėsi toje situacijoje pagal savo supratimą. Nuo 2009 m. pareiškėja kažkokių papildomų skolų neprisidarė, tai buvo kalba tik apie 2009 m. ir 2010 m., Nacionalinei žemės tarnybai buvo skola dėl įgytų žemės sklypų, tačiau mano, nėra abejonių, kad tuo metu pareiškėja jau nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio, o sutartys dėl žemės sklypų įsigijimo iš valstybės sudarė pats Z. K., kuris ir išsprendė šią situaciją, kadangi matyti, kad tos skolos nebėra. Pareiškėja nežinojo apie tuos sklypus, jų nesiekė ir negavo iš to jokios naudos. Kad pareiškėja elgtųsi per tuos metus nesąžiningai nėra jokių duomenų, jokių papildomų skolų neįgijo, savo finansinės padėties neblogino, o dar ir gaudavo pašalpas, nuo kurių būdavo nuskaičiuojamos kiekvieną mėnesį tam tikros lėšos, kurios ir buvo skirstomos kreditoriams. Daugiau sumokėti D. K. neturėjo galimybės, pati gyvendavo vaikų pagalba, už tai atsilygindavo prižiūrėdama vaikus. Ir šiuo metu gauna stabilias pajamas – senatvės pensiją, nors ir nedidelės pajamos. Ji norėtų atkurti savo situaciją, kad galėtų gyventi normalų gyvenimą ir atsiskaityti su kreditoriais kiek galėtų šioje situacijoje. Trečiojo asmens atstovė pamini aplinkybę, kad atsakovai tuo metu Vilniaus apygardos teismo byloje buvo nurodę, kad derlių nuėmė ir pardavė kitoms įmonėms, tačiau atsakovė teisme nedalyvavo, tokių aplinkybių nenurodė, ir kaip matyti iš teismo sprendimo, būtent, ieškovė nurodė, kad jie buvo nuvykę ir jiems pasakė, kad pardavė derlių. Mano, kad ši aplinkybė niekaip kitaip nebuvo įrodyta, derlius tikrai nebuvo niekam kitam parduotas. Nutraukiant santuoką kreditoriams nebuvo pranešta, dėl to, kad pareiškėja nežinojo. D. K. viską sąžiningai papasakojo, pateikė duomenis, kokius turėjo, nieko nenuslėpė, nebent būtų per tiek metų pamiršusi. Atsižvelgiant į tai prašo tenkinti pareiškimą D. K. ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Baltic Agro“ atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti, nekelti bankroto bylos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad teismas iškelia fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra iškelti fizinio asmens bankroto bylą atsisakymo pagrindų. Bankroto byla gali būti iškelta tik tokiam asmeniui, kuris yra nemokus ir yra sąžiningas. Iš pateikto pareiškimo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja galėjo tapti nemokia, būtent, dėl sąmoningo savo pačios neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi „Baltic Agro“. Vadovaujantis Bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog asmuo tapo nemokus, būtent dėl šios priežasties. Pačios pareiškėjos nesąžiningas neveikimas, kad išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, šioje byloje turi būti patikrintas dvejais atžvilgiais: 1) jeigu pareiškėja nutraukė nuo 1997 m. stambiu mastu veikiančią ūkininkavimo veiklą, būtent tuomet, kai iš jos ir sutuoktinio teismas priteisė skolą už trąšas „Baltic Agro“ naudai; 2) pareiškėja 2011 m. nutraukusi ūkininko veiklą, nesiėmė aktyvių veiksmų ieškant darbo ar kitos atlyginimo veiklos, iš ko galėjo padengti įsiskolinimą „Baltic Agro“. Pareiškėja nurodė, kad ji kažkiek dirbo, tačiau kokias pajamas gavo, nenurodė, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Terminas atsiskaityti už „Baltic Agro“ įgytas trąšas, turėjo būti 2010 m. spalio 1 d. Teismo sprendimas dėl skolos „Baltic Agro“ priteisimo naudai buvo priimtas 2011 m. Iš pareiškėjos pateiktos PVM mokesčių deklaracijos, matyti, kad 2010 m. ji gavo net 368417 litų pajamų, tačiau 2011 m. teismui priėmus sprendimą ir priteisus „Baltic Agro“ naudai skolą už trąšas, K. 2011 m. ūkininkavimą nutraukė, nors tą veiklą vykdė nuo 1997 m. Tikėtina, kad D. K. veiklą nutraukė sąmoningai, siekiant išvengti atsiskaitymo su UAB „Baltic Agro“. Prieš nutraukiant ūkininko veiklą, K. nesikreipė į „Baltic Agro“ ir neprašė pratęsti atsiskaitymo terminą ar jį išdėstyti. Matomai, buvo nusprendusi su UAB „Baltic Agro“ pilnai neatsiskaitinėti. Pareiškėja, kaip asmuo, tapo nemokus dėl savo pateis neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šiuo atveju, trylika metų vykdytos ūkininko veiklos sąmoningo nutraukimo, būtent, tuo metu, kai teismas priėmė sprendimą dėl skolos priteisimo „Baltic Agro“ naudai. Yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, kadangi tikėtina, pareiškėja nutraukė ūkininko veiklą sąmoningai, siekiant išvengti teismo sprendimo ir jo vykdymo. Bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškime iškelti bankroto bylą, turi būti nurodoma fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys. Remiantis Aukščiausiojo teismo praktika, turi būti atlikta ir nemokumo priežasčių analizė. Deja, pareiškėja nenurodo absoliučiai jokių nemokumą sukėlusių priežasčių, į bylą yra pateiktas K. ranka rašytas raštas, kuriame nurodoma, kad jos vyro ūkyje nušalo grūdinės kultūros. Visų pirma, pareiškėja nepateikė jokių pasėlių nušalimą patvirtinančių įrodymų, antra, ji kalba ne apie savo, o apie savo vyro ūkį. Kaip teigė D. K., ji buvo įsiregistravusi savo ūkį, turėjo 500 hektarų. Z. K. turėjo taip pat 500 hektarų. Kaip nurodė, teisės aktai neleido daugiau kaip 500 hektarų ūkio. Taigi, K. ūkis veiklą vykdė atskirai, tai patvirtina ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktos pasėlių deklaracijos, pasirašytos pačios D. K., kuriai buvo mokamos tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius ir PVM mokesčių deklaracija, patvirtinanti jos gautas dideles pajamas 2010 m. Konstatuotina, kad D. K. nenurodė jokių, jos nemokumą sukėlusių, priežasčių. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje pagal „Baltic Agro“ ieškinį K. konstatuota, kad pasėliai ir grūdai buvo priteisti „Baltic Agro“, tačiau parduoti kitiems asmenims. „Baltic Agro“ atstovams atvykus apžiūrėti grūdų, jau buvo viskas nukulta. Kaip posėdžio metu K. pati pripažino, kad grūdai buvo parduoti, realizuoti ir atsiskaityta su kitomis įmonėmis. Iš byloje esančių įrodymų ir D. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, jog iš „Baltic Agro“ įsigytos trąšos, už kurias K. neatsiskaitė, buvo panaudotos grūdų auginimui, tačiau užaugę grūdai buvo realizuoti, ir atsiskaityta ne su „Baltic Agro“, o su kitomis įmonėmis, kaip UAB „Lytagra“, UAB „Agrokoncernas“, Bridų žemės bendrove. Akivaizdu, kad pareiškėja teismui apie nušalusius pasėlius sako netiesą ir jos gautos pajamos per 2010 m. pačios kalba už save ir paneigia pareiškėjos išsakytus teiginius. Nagrinėjant bylą labai reikšminga aplinkybė – asmens sąžiningumas. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, pvz., kreditorių klaidinimo, tiek dėl neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko asmuo tampa nemokus. Dėl pareiškėjos nesąžiningumo paminėjo, kad iš į bylą pridėto (duomenys neskelbtini) Akmenės apylinkės teismo sprendimo matosi, kad K. su K. teikė dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Nutraukiant santuoką įstatymas įpareigoja visus kreditorius informuoti apie tai, kad ketinama nutraukti santuoką, be to, šalys privalo informuoti ir teismą, nurodant visus kreditorius ir kreditorinių įsipareigojimų mąstą. Deja, tiek nuo UAB „Baltic Agro“, tiek nuo teismo, ši informacija buvo nuslėpta. K. neinformavo apie santuokos nutraukimą UAB „Baltic Agro“, informavo tik vienintelį savo kreditorių UAB „Agrokoncernas“, ir kaip rašoma teismo sprendime, iš pradžių UAB „Agrokoncernas“ nesutiko su santuokos nutraukimo sąlygomis, vėliau, kaip rašoma teismo sprendime: „kreditoriaus skolos šiuo metu yra vykdomos, sutuoktiniai yra abu solidariai atsakingi“, iš ko matyti, kad UAB „Agrokoncernas“ visos skolos buvo padengtos. Kreditoriaus sąraše UAB „Agrokoncernas“ nėra, nėra ir Bridų žemės bendrovės, kuri sumokėjo už K. pradinį įnašą 2013 m. įsigyjant iš valstybės žemės sklypus. Kaip patvirtino, su UAB „Lytagra“ taip pat yra pilnai atsiskaityta. Įstatymas draudžia suteikti pirmenybę vienam kreditoriui, aplenkiant kitus. Būtent tokios aplinkybės, kada išskiriami kažkokie kreditoriai, kurie turi pirmenybę ir viršesni prieš kitus, aiškiai rodo pareiškėjos nesąžiningumą ir šiuo atveju rodo, kad informacija taip pat buvo nuo kreditorių ir teismo slepiama. Iš principo matyti, kad K. atsiskaitė su visais savo kreditoriais, liko tik UAB „Baltic Agro“ ir sąlyginai nedidelis įsiskolinimas VMI. Su šiais kreditoriais nenorima atsiskaityti ir prašoma teismo iškelti bankroto bylą. Tokie veiksmai yra nesuderinami su asmens sąžiningumo elgesiu. Vertinant asmens sąžiningumą fizinio asmens bankroto bylose, būtina nustatyti ar asmuo dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ar priešingai, padėtį tik blogino arba jos negerino. D. K. nurodė, kad šiuo metu ji gauna senatvės pensiją, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kokias pajamas gavo praeityje. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nesąžiningais pareiškėjo veiksmais pripažįstamas nepateikimas ar pateikimas neteisingų duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas pajamas. Posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog nutraukus ūkininkavimo veiklą dirbo statybose apdailininke, dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, vėliau prižiūrėjo vaikus, 2020 m. prižiūrėjo senelius, vykdė individualią veiklą, metus laiko dirbo Latvijoje. Pareiškėja pati patvirtino, jog iš gautų pajamų visiškai neatsiskaitinėjo kreditoriams. Bet kokiu atveju su UAB „Baltic Agro“ iš vis neatsiskaitinėjo. Pareiškėja nurodė, kad turi sveikatos problemų, bet vėlgi nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, dėl ko ji negalėjo dirbti ir užsidirbti, ir bent dalinai atlyginti, sumokėti skolas UAB „Baltic Agro“. Ambulatorijos 2024 m. liepos 2 d. išduotame medicinos išraše nurodoma, kad „protarpiais skauda kelį, nuo 2014 m. liepos mėn. skaudėjo kelį, 2015 m. atlikta operacija, skirtas reabilitacinis gydymas, tačiau reabilitacinio gydymo atsisakė“. Į bylą nėra pateikta nedarbingumo laikotarpį patvirtinančių dokumentų. Nėra tokių dokumentų, kad sveikatos problemos užkerta pareiškėjai kelią įsidarbinti, gauti pajamas ir atsiskaityti su UAB „Baltic Agro“. D. K. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė absoliučiai jokių jos nemokumą sukėlusių priežasčių, nepateikė, jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių apie jos gautas pajamas nuo 2011 m., kuomet ji nustojo ūkininkauti, nors teisme patvirtino, kad pajamas gaudavo, tačiau su UAB „Baltic Agro“ neatsiskaitinėjo. Nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip ir kada atsiskaitė su kitais kreditoriais, kodėl buvo aplenkiama UAB „Baltic Agro“, nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos problemas, nedarbingumą ir terminą. Neinformavo ir teismo apie tai, kad UAB „Baltic Agro“ yra K. kreditorius nutraukiant santuoką. 2019 m. gruodžio 5 d. Telšių apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog 2010 m. balandžio 15 d. tuometis D. K. sutuoktinis sūnui K. K. padovanojo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Teisme pareiškėja patvirtino, kad tai buvo bendra su Z. K. nuosavybė. Vadinasi turtas, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą UAB „Baltic Agro“ naudai, buvo neatlygintinai perleistas šeimos nariui. Kaip ir pareiškėjos dukrai A. K. buvo padovanotas nekilnojamasis turtas. Šių neatlygintinų sandorių pareiškėja taip pat nenurodė savo pareiškime. Visos šios aplinkybės įrodo pareiškėjos nesąžiningumą, nenorą atsiskaityti su „Baltic Agro“, pareiškėja iš esmės per bankrotą siekia kreditorinių įsipareigojimų nurašymo. Aplinkybė, jog pareiškėja gauna senatvės pensiją, neužkelta kelio dirbti, gauti papildomų pajamų, be to Bankroto įstatymo 16 straipsnis nustato fizinio asmens pareigas, kurių pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti, arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, ir šita veikla turi būti vykdoma nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai. Nuo 2011 m. pareiškėja šios pareigos nevykdė ir matomai neketina vykdyti ir ateityje. Atstovė patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas 2011 m. spalio 18 d., atstovavo ieškovę teisme. Pas K. buvo daug kartų važiuota, kadangi pasėliai buvo įkeisti, nes suma buvo didelė. Buvo daug hektarų įkeista, būtent skolos grąžinimo užtikrinimui. UAB „Baltic Agro“ agronomams nuvykus buvo nuimtas derlius, grūdinių kultūrų nebebuvo. Nesakė, kam jis buvo realizuotas. Buvo slapstomasi, neatsakoma į klausimus, taip ir nepavyko išsiaiškinti, K. vengė susitikimo. Teismo posėdžiuose K. nedalyvavo. Apie nukultus grūdus ar buvo sprendime pateikti įrodymai, nežino, nepamena. Tuo metu duomenų apie grūdinių kultūrų nušalimą, jokių įrodymų nebuvo pateikta, tokiu atveju būna dokumentai, yra sudaromos komisijos, kviečiami savivaldybės atstovai. Nebuvo pateikta jokių duomenų, jokio dokumento. Tai, kad grūdai buvo nukulti, liudija gautos pajamos. Tos pajamos atitinkančios ir patvirtinančios, kad jokių šalnų nebuvo. Be to UAB „Baltic Agro“ agronomams lankantis iki derliaus nuėmimo, pastarieji matė, kad grūdai dar nebuvo nukulti. Pati D. K. kalba ne apie savo ūkį, o apie vyro, kur pateikia į bylą ranka rašytą raštą. Bendrovei per 13 metų yra grąžinti 6000 eurų. Bendrovė gaudavo išmokas tik per antstolį. Iš pačių K. ir K. nėra gavę tiesiogiai pinigų. Perkant trąšas iš UAB „Baltic Agro“, nežino kas tarėsi dėl prekių pardavimo. UAB „Baltic Agro“ dėl K. nesąžiningumo, neteisėtų skolininkų veiksmų į policiją nesikreipė, tai yra civiliniai santykiai dėl ko kreipėsi į teismą. D. K. nesąžiningumas ir informacijos slėpimas sudaro pagrindą atsisakyti jos atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl teismo prašo atmesti K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir priteisti „Baltic Agro“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Pareiškimas atmestinas.
10. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
12. Pareiškimu, atsiliepimais į pateiktą pareiškimą ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu turi likusius du kreditorius, t. y. UAB „Baltic Agro“ ir VMI, kurie yra pateikę vykdymui antstoliams vykdomuosius raštus ir/ar įrašus dėl skolų išieškojimų iš pareiškėjos. Bendra pareiškime nurodyta ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų skolinių įsipareigojimų, kurie vykdomi antstolių, suma yra 234 521,28 Eur ir 10864,50 Eur vykdymo išlaidų.
13. Antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomi skolų išieškojimai iš D. K., skolų sumos nurodytos 2024 m. balandžio 26 d. dienai:
13.1. Nr. 0009/11/04134, užvesta pagal Šiaulių apskrities VMI išduotą sprendimą Nr. ()-320-1480, dėl 6 625,81 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Vykdomosios bylos duomenimis šiai dienai yra 5 690,75 Eur skolos ir 227,63 Eur vykdymo išlaidų;
13.2. Nr. 0009/11/05318, užvesta pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-874-661/2011, dėl 133167,76 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų solidariai (su Z. K.) ir 3896,84 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš kiekvieno išieškojimo išieškotojo UAB „Baltic Agro“ naudai. Vykdomosios bylos duomenimis šiai dienai yra 126 797,37 Eur skolos ir 102 033,16 Eur palūkanų solidariai bei 9 153,19 Eur vykdymo išlaidų;
13.3. Nr. 0009/10/07100, užvesta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. išduotą nutartį Nr. 2-8168-661/2010, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Baltic Agro“ naudai.
14. Antstolio Svajūno Degimo kontoroje vykdomi skolų išieškojimai iš D. K., vykdomosiose bylose:
14.1. Nr. 0156/21/00755, užvesta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-290-883/2020 dėl 225 Eur skolos išieškojimo VMI, skolos likutis 225 Eur, vykdymo išlaidų 16,64 Eur;
14.2. Nr. 0156/21/00827 užvesta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-290-883/2020 dėl 10 798,69 Eur skolos, 4 467,95 Eur palūkanų, 1 652,19 Eur delspinigių ir 7 558,94 Eur palūkanų (skola), skolos likutis 24 277,77 Eur, antstolio vykdymo išlaidų 1 467,04 Eur.
15. Įvertinus 2, 4 ir 5, 13-14 punktuose nurodytus pareiškėjos neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, kurių vykdymo terminai šiuo metu jau yra suėję, matyti, kad pareiškėjos D. K. įsiskolinimai kreditoriams yra šiek tiek mažesni, nei ji nurodė pradiniame pareiškime, nes, kaip nurodyta 5 punkte įsiskolinimas Nacionalinei žemės tarnybai buvo visiškai padengtas 2024 m. birželio 4 d. Bendra įsiskolinimų suma su vykdymo išlaidomis yra 245 385,78 Eur. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pareiškėja turi banko sąskaitas AB SEB banke, AB Swedbank banke ir kredito unijoje „Tikroji viltis“. Remiantis šių bankų pranešimais AB SEB banke pareiškėjos sąskaitoje yra 0,47 Eur likutis; AB Swedbank banke sąskaitoje 0,01 Eur likutis, nurodoma, kad disponavimui sąskaitoje esančiomis lėšomis yra taikomi apribojimai; kredito unijos „Tikroji viltis“ sąskaitoje užšaldyta bendra -260902,66 Eur suma (priedai prie pradinio pareiškimo); banko sąskaitų išrašų pareiškėja teismui neteikė.
16. Iš teismų informacinės sistemos Liteko esančių Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. vykdė individualią ūkininko veiklą, nurodytas mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 800 Lt; nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 1050 Lt; nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 368 Eur; nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 18 d. vertėsi individualia veikla, gaunamos pajamos nenurodytos; nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, pagal pateiktą išrašą gaunamos išmokos 363,43 Eur ir 62,35 Eur, iš viso 425,78 Eur; nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjai buvo mokama šalpos kompensacija – 276,00 Eur (priedas prie pareiškimo). Duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje pareiškėja teismui neteikė. Duomenų apie galimas pareiškėjos priklausomybes šiuo metu nėra. Pareiškėjos tvirtinimu, ji skolininkų neturi. Pareiškimo dėl bankroto bylos parengimo dieną pareiškėjai nebuvo iškelta jokių civilinių ar baudžiamųjų bylų.
17. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įsiskolinimų suma viršija FABĮ numatytą 25 MMA sumą, pareiškėja turto neturi, jos gaunamų pajamų nepakanka skoloms padengti, darytina išvada, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl ji laikytina nemokia.
18. Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių nebuvimas.
19. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 27 punktas).
20. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
22. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog asmens sąžiningumo kategorija fizinio asmens bankroto bylose daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui.
23. Pagal naujai suformuluotą kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
24. Iš pareiškėjos pareiškimo ir patikslinto pareiškimo, paaiškinimų teismo posėdžio metu ir surinktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1997 metų iki 2011 m. rugsėjo 12 d. vykdė individualią žemės ūkio veiklą, paskutinis žemės ūkio vykdymo laikotarpis fiksuotas nuo 2009 m sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjos teigimu ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. K.. Santuokos metu Z. K. ūkininkavo dideliu mastu, jai tuo metu darbas veikiau buvo formalus, viską darydavo sutuoktinis. Sutuoktiniu pasitikėjo, tikėjo jo planais ir sprendimais. 2009 m. gruodžio 21 d. Z. K. sudarė sandorį su UAB „Baltic Agro“, kurio pagrindu gavo didelį kiekį trąšų, už kurias sumokėti įsipareigojo iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau įsipareigojimų laiku nevykdė, dėl ko 2011 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-874-661/11 priteisė UAB „Baltic Agro“ naudai solidariai iš Z. K. ir jos 459 801,64 litų įsiskolinimą už prekes ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidos. Kaip nustatyta nagrinėjant bylą, nurodytas įsiskolinimas UAB „Baltic Agro“ ir yra didžiausias pareiškėjos įsiskolinimas solidariai su buvusių sutuoktiniu. Pareiškėjos teigimu atsiskaityti su kreditoriais nebegalėjo dėl to, kad 2010 metais iššalė pasėtos grūdinės kultūros apie 500 ha, atsėti pasėliai vasarą neužaugo, nebuvo ką kulti, 2010 m. jos sutuoktinis slapstėsi, buvo sulaikytas po pusmečio, ji liko viena tvarkytis ūkyje, kreditoriai išsivežė visą žemės ūkio techniką, nebebuvo galima toliau ūkininkauti, dėl ko ir susidarė tokie įsiskolinimai. Šie byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teismui sistemiškai vertinti pareiškėjos veiksmus už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, kadangi bylos duomenys bei pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad jos nemokumą iš esmės lėmė laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m. kartu su sutuoktiniu Z. K. vykdytas ūkininkavimas, ūkininkavimo metu dėl stichijų patirti nuostoliai, pajamų iš ūkio veiklos negavimas. Taip pat pareiškėja nurodė, kad negalėjo vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų, nes dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti, atskirais laikotarpiais buvo išvykusi į užsienį, šiuo metu yra senatvės pensininkė, gauna nedidelę senatvės pensiją. Taigi, pareiškėjos elgesys visu šiuo laikotarpiu turi būti įvertintas sąžiningumo aspektu.
25. Kaip minėta, pareiškėja teigė, jog jos nemokumą sąlygojo kartu su tuo metu buvusiu sutuoktiniu vykdyta ūkininkavimo veikla, kuria iš esmės užsiėmė vienas Z. K., ji tuo metu buvo tik namų šeimininkė ir ūkininkavimo veiklos nevykdė, tik pasirašinėjo įvairius dokumentus. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina, kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį ir atsakomybę vykdant žemės ūkio veiklą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ne tik pareiškėjos sutuoktinis Z. K. sudarinėjo ir pasirašinėjo sutartis su kreditoriais dėl prekių ūkių veiklai įsigijimo, pati pareiškėja laikotarpiu nuo 2009m. birželio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. buvo įsigijusi prekių iš UAB „Litagros prekyba“ už 82 566,84 Lt sumą, už prekes neatsiskaitė, dėl ko 2010 m. spalio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu iš pareiškėjos buvo priteista 82 566,84 Lt skola ir 68,36 Lt palūkanos bei vykdymo išlaidos (Akmenės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1495-440/2010), iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad vykdomasis dokumentas šioje byloje grąžintas jį visiškai įvykdžius 2013 m. rugsėjo 30 d.
26. Iš pareiškėjos prie patikslinto pareiškimo pateiktų, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos gautų duomenų dėl informacijos pateikimo, pareiškėja 2008 m. deklaravo 97,02 ha pasėlių ir gavo 17 836,65 Eur išmokų; 2009 m. deklaravo 194,66 ha pasėlių ir gavo 33 843,51 Eur išmokų; 2010 m. deklaravo 223,25 ha pasėlių ir gavo 30 152,33 Eur išmokų (KMBT_215_17380.pdf; KMBT_215_17379.pdf; KMBT_215_17387.pdf (priedai prie patikslinto pareiškimo 2024 m. balandžio 30 d. DOK-9853); Atsakymas dėl D. K. adv 2024-04.docx (priedas prie papildomų dokumentų pateikimo 2024 m. gegužės 10 d. DOK-10616). Taip pat iš pareiškėjos pateiktos VMI 2011 m. sausio 18 d. Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. matyti, kad pareiškėja deklaravo per pusę metų sudariusi prekių tiekimo ir paslaugų tiekimo sandorių už 368 417 Lt (tuo metu galiojęs piniginis vienetas) (K. PVM deklaracija.pdf, priedas prie patikslinto pareiškimo 2024 m. balandžio 30 d. DOK-9853).
27. Iš 2011 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime išdėstyto matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą dalyvavo D. K. advokatė, teismo sprendime buvo konstatuota, kad 2008 m. vasario 22 d. atsakovė D. K. įregistravo savo ūkininko ūkį, kuris priklauso jai asmeninės nuosavybės teise; sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat konstatuota, kad „Centrinės Hipotekos įstaigos pateikti duomenys patvirtina, kad Z. K. bei jo sutuoktinė, D. K. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. PP/09-12-21/126NK prisiimtos prievolės užtikrinimui įkeitė žieminių rapsų bei žieminių kviečių pasėlius. Įkeistas turtas įkainotas 156 805,84 Lt. Prievolės įvykdymo terminas iki 2010 m. spalio 1 d. Teismas sprendžia, kad už Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. PP/09-12-21/126NK prisiimtą prievolę atsiskaityti už įsigytas prekes yra atsakingi abu sutuoktiniai, kadangi jie abu užtikrino prievolės įvykdymą įkeisdami jiems abiem priklausantį turtą, kurį vėliau savavališkai realizavo kitiems ūkio subjektams.“.
28. 25-27 punktuose aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. K. vykdydama veiklą savo ūkininko ūkyje, deklaravo pasėlius, gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, taip pat deklaravo 2010 m. antrąjį pusmetį sudariusi prekių ir paslaugų tiekimo sandorių už 368 417 Lt (106 700,93 Eur). Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja, jos nurodytu, nemokumo atsiradimo laikotarpiu gavo pajamas iš ūkininko veiklos ir kaip pati teigė atsiskaitinėjo su dalimi kreditorių, t. y. padengė įsiskolinimą UAB „Litagros prekyba“, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ne visiems kreditoriams buvo atsiskaitinėjama vienodai.
29. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2010 m. iš dalies buvo atsiskaitinėjama ir su kitais pareiškėjos kreditoriais. Iš teismų informacinės sistemos Liteko esančių Antstolių informacinės sistemos registro duomenų taip pat matyti, kad be 13 ir 14 punktuose nurodytų vykdomųjų bylų, D. K. atžvilgiu nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo vykdomas išieškojimas UAB „Agrokoncernas“ pagal Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2010 m. rugsėjo 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, išieškojimo suma 162 860,92 Eur; iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų taip pat matyti, kad solidaraus su pareiškėja skolininko Z. K. atžvilgiu vykdyta vykdomoji byla Nr. 0156/21/00786 užvesta pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-290-883/2020 dėl bendros 20009,82 Eur skolos, yra užbaigta visiškai ją įvykdžius 2024 m. gegužės 3 d. (įsiskolinimo padengimą patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime).
30. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad nemokumo atsiradimo laikotarpiu, pareiškėja žinodama apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, 2010 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2773 pagrindu perleido jai priklausantį 13,4900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), G. A.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati pareiškėja, žemės sklypą perleido už 10 000 Lt įsiskolinimą už gautas trąšas, kokia buvo žemės vertė ir sandorio vertė nurodė nepamenanti. Pareiškėja, taip pat neatlygintinai, 2010 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties Nr. 6105 pagrindu savo dukrai A. K., perleido ir kitą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį pastato-miegamo korpuso, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro su istorija apie pareiškėjos turėtą nekilnojamąjį turtą).
31. Pareiškėja savo negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais grindė negalėjimu dirbti ir prasta sveikatos būkle. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja po 2011 m. rugsėjo 12 d. nutrauktos individualios ūkininko veiklos, dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 18 d. vertėsi individualia veikla (nutarties 16 punktas), teismo posėdžio metu teigė negalėjusi dirbti ir atsiskaitinėti su kreditoriais, nes buvo išvykusi į užsienį, kur prižiūrėjo savo anūkus, nurodė dirbusi Vokietijoje ir Latvijoje, tačiau apie tose šalyse gautas pajamas teismui jokių duomenų neteikė, ir apie darbą užsienyje pareiškime iškelti jai bankroto bylą nenurodė, teigdama, jog nedirbo, nes buvo registruota užimtumo tarnyboje, nors tokių duomenų teismui taip pat neteikė. Pareiškėja savo prastą sveikatos būklę įrodinėjo pateiktu 2024 m. liepos 2 d. medicinos dokumentų išrašu, iš kurio matyti, kad pareiškėjai kojų kelių operacijos buvo atliktos 2015 m. kovo ir birželio mėnesiais, po ko pareiškėja vėliau dirbo, duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2023 m. dėl sveikatos būklės būtų buvusi nedarbinga teismui neteikė.
32. Aptartų įrodymų visuma teismui suponuoja išvadą, kad pareiškėja nelaikytina sąžininga skolininke, kurios nemokumą lėmė būtent nepavykęs jos ir jos sutuoktinio ūkininkavimas 2010 metais, dėl ko susidarė solidarūs įsiskolinimai kreditoriams. Pažymėtina tai, kad pareiškėja būdama santuokoje su Z. K. 2013 m. iš valstybės pirko naujus žemės sklypus, už kuriuos visiškai neatsiskaitinėjo. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2010 metų pareiškėja nors ir gaudama pajamas iš savo ūkininko ūkio, vengė atsiskaityti pagal turimus įsipareigojimus su sutuoktiniu, dėl ko buvo priteisti įsiskolinimai su palūkanomis, selektyviai atsiskaitinėjo su turimais kreditoriais, nurodytu nemokumo atsiradimo laikotarpiu neatlygintinai perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip atimdama galimybę esamiems kreditoriams nukreipti skolų išieškojimą į turtą. Taip pat, 2011 m. nutraukusi ūkininkavimą niekur nedirbo ir visiškai nedengė turimų įsiskolinimų, nutartyje aptartais laikotarpiais dirbdama užsienyje nei iš gaunamų veiklos pajamų, nei iš savo darbo užmokesčio neatsiskaitinėjo su turimais kreditoriais. Tokie pareiškėjos veiksmai laikytini nesąžiningais, neatitinkantys FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, neužtikrina sąžiningumo ir skolininko bei kreditorių interesų derinimo principų laikymosi.
33. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui būtų dėjusi realias pastangas, siekdama mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais, antstoliais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo.
34. Teismo vertinimu, nors asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos, tačiau byloje nėra jokių reikšmingų duomenų, pateisinančių pareiškėjos nedarbą nuo 2011 m. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 6 d. taip pat ir pareiškėjos argumentus, dėl nebegalėjimo vykdyti ūkinės veiklos nuo 2011 metų, nors kaip matyti būdama santuokoje su sutuoktiniu toliau vykdė ūkinę veiklą, ką patvirtina 2013 metais įgyti žemės sklypai. Pareiškėja, nurodytu laikotarpiu gera valia skolų nedengė ir nesiėmė jokių veiksmų skoloms grąžinti, tik didino savo skolinius įsipareigojimus, o pareiškėjos nurodytos sveikatos problemos nelaikytinos iš esmės neleidusiomis dirbti aptariamu laikotarpiu.
35. Įvertinus byloje aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios nesąžiningą pareiškėjos elgesį (sąmoningą neveikimą), iš esmės lėmusį pareiškėjos nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.
36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjos D. K. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestinas.
37. Atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kiti pareiškėjos D. K. reikalavimai (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo ir kt.) nenagrinėtini.
Trečiojo asmens atstovė prašė priteisti iš pareiškėjos D. K. UAB „Baltic Agro“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (2024 m. liepos 1 d. DOK14431), pateikė PVM sąskaitą-faktūrą AK Nr. 1354 ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kad UAB „Baltic Agro“ patyrė 1452,00 Eur už advokatės dalyvavimą byloje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurių 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, jog trečiojo asmens atstovės prašoma priteisti suma už advokato parengtus procesinius dokumentus, neviršija minėto įsakymo 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat, bylos sudėtingumą, parengto atsiliepimo kokybę, laiko sąnaudas, teismas, atmetęs pareiškėjos pareiškimą, neturi pagrindo mažinti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, dėl ko iš pareiškėjos D. K. priteistinos trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“ 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti iškelti D. K. fizinio asmens bankroto bylą.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Baltic Agro“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) atstovavimo išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.