- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- 1-1259-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37223-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Lietuva, nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: 2021 m. spalio 16 d., apie 03 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. spalio 15 d. vakare su draugais šventė gimtadienį, vartojo stiprų alkoholį. Kadangi naktį apsipyko, ryžosi išvažiuoti, neįvertino savo būklės. Tokį sprendimą lėmė pervargimas, nes vienu metu dirba ir studijuoja, neblaivumas ir emocinė būklė po kivirčo. Važiavo vienas, vairavo sau priklausantį automobilį SEAT. (duomenys neskelbtini) g. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į elektros stulpą. Labai išsigando, kad neužsidegtų, bandė nustumti nuo šaligatvio, padėjo nepažįstamas sustojęs žmogus, kuris vėliau pasišalino. Jam toliau stumiant automobilį į aikštelę, atvyko policija. Labai gailisi dėl neapgalvoto savo poelgio, ateity laikysis teisės aktų reikalavimų ir pažada elgtis atsakingai.
Kaltinamasis A. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-10-15, vakare, po darbo, palikus prie darbo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) savo automobilį SEAT, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjo pas draugą į gimtadienį. Prabuvo ten keletą valandų, ten gėrė alkoholinius gėrimus, jau naktį (jau buvo 2021-10-16) nusprendė važiuoti namo. Neįvertino savo būsenos, todėl nusprendė grįžti namo su savo automobiliu. Grįžus į (duomenys neskelbtini), atsisėdo, tai buvo galimai apie 03.00 val., nors tiksliai laiko nenurodys, už vairo savo automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti link namų, tuomet kai jam reikėjo pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę (tai vieta tarp (duomenys neskelbtini) degalinės ir (duomenys neskelbtini) centro), nesuvaldė. automobilio, ir įvažiavo į perėjos šviestuvą, tokiu būdu apgadino minėtą stulpą (šviestuvą) ir savo automobilį (buvo apgadintas priekis ir dešinysis šonas). Įvažiavus sustojo, suveikė dvi oro pagalvės, nors norėtų pareikšti, kad automobilyje tikrai buvo vienas, pastebėjo dūmus, išlipo iš automobilio ir suprato, kad yra prie elektros stulpo, kuris sugadintas nuo smūgio. Išsigando, kad gali nuo elektros užsidegti automobilis ir pradėjo stumti savo automobilį į aikštelę, prie (duomenys neskelbtini). Prie jo buvo priėjęs kažkoks vyras ir padėjo jam išstumti nuo šaligatvio jo automobilį. Vyrą neatpažintų. Po to, tas žmogus kažkur dingo, nepastebėjo -kur. Jam stumiant pastebėjo, kad atvyksta policijos tarnybinis automobilis. Jie iš karto sustabdė jo veiksmus, pasodino į tarnybinį automobilį. Tą dieną, jis buvo išsigandęs, šoko būsenoje, pareigūnams jis neprisipažino, nieko paaiškinti normaliai negalėjo, ką sakė tiksliai pareigūnams tą dieną jau nepamena. Tą dieną jį po įvykio iš karto ir paleido, kai paėmė paaiškinimą, automobilis atimtas nebuvo, teisės taip pat. Pareigūnai prašė, kad atvyktų koks nors artimas žmogus, kuris gali juo ir automobiliu pasirūpinti. Atvyko pusbrolis E. C., jam atvykus pareigūnai iš karto išvažiavo, nurodžius, kad automobilį galima aikštelėje palikti, tačiau automobilis čia negali stovėti ilgiau 2 dienų. Automobilį tą dieną paliko prie (duomenys neskelbtini), o kitą dieną užsakė tralą ir automobilis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), ten yra jo tėvų sodas. Automobilis yra neeksploatuojamas, jis nesuremontuotas, tiesiog nuvežtas ir paliktas ten. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Yra dirbantis studentas, gauna pajamas. Papildė, kad dėl minėto įvykio buvo surašytas AN protokolas, dėl patraukimo iš eismo įvykio vietos ir jis sumokėjo baudą apie 1100 Eur, taip pat sumokėjo už sugadintą stulpą -šviestuvą 1100 Eur. (b. l. 79-82). Įteikus 2022-03-04 galutinį pranešimą apie įtarimą, A. Š. liko prie savo parodymų (b. l. 91-93).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-16 apie 03:00 val., būdamas savo darbovietėje adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)pastato viduje, ofiso kabinete) išgirdo duslų trenksmą. Iš garso pobūdžio jam susidarė įspūdis, kad įvyko eismo įvykis. Išėjo į lauką parūkyti, bei tuo pačiu metu pastebėjo, kaip du nepažįstami asmenys (jų požymių neįsidėmėjo) stumdo automobilį SEAT (pilkos spalvos) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytą automobilį jie nustūminėjo nuo medžio. Iš pradžių pagalvojo, kad jie galimai prieš tai buvo įvažiavę į medį, kadangi nuo automobilio SEAT gaubtuvo pusės sklido dūmai, tačiau vėliau taip pat pastebėjo, kad nurodytoje vietoje yra nulaužtas dirbtinio apšvietimo stulpas. Nurodyta vieta randasi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Apie nurodytą įvykį pranešė Policijos pareigūnams bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykę Policijos pareigūnai vienam iš anksčiau nurodytų asmenų alkotesterio pagalba nustatinėjo girtumą. Kas vairavo anksčiau nurodytą automobilį SEAT nematė bei taip pat nematė šio automobilio važiuojančio. Policijos pareigūnus iškvietė, kad anksčiau nurodyti asmenys nepasišalintų iš eismo įvykio vietos. Daugiau apie nurodytą įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 7-10).
Liudytojas J. P., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildydamas savo ankstesnę 2021-10-16 d. apklausą gali nurodyti, kad 2021-10-16 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini) nuo ryto apie 10:00 val. iki 03:00 val. Apie 03:00 val. iš lauko išgirdo duslų trenksmo garsą. Visą laiką iki tol jokio trenksmo garso ar kitaip įtartino garso negirdėjo. Nusprendęs parūkyti ir tuo pačiu pažiūrėti kas įvyko išėjo į lauką. Eidamas iš ofiso kuris yra pirmame aukšte į lauką užtruko apie 10 min., kai ėjo daugiau jokių trenksmo garso negirdėjo. Išėjęs į lauką pastebėjo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos automobilį SEAT (pilkos spalvos) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į medį šalia kurio dar gulėjo nuverstas apšvietimo stulpas dėl ko tikriausiai būdamas ofise ir girdėjo trenksmo garsą. Iš po automobilio gaubto sklido dūmai. Jis nuo įvykio vietos stovėjo nutolęs maždaug 20 - 30 metrų, ir viską kas vyksta matė pakankamai gerai. Prie minėto automobilio lauke stovėjo du vyrai ir bandė jį nustumti nuo kalvos ant kurios buvo medis. Automobilį pavykus išstumt vienas iš asmenų nuėjo į aikštelę esančią (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Kitas asmuo liko prie automobilio ir būdamas prie vairuotojo pusės atsidaręs dureles jau būdamas vienas nustūmė automobilį į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Aiškiai matė, kad automobilis yra stipriai apgadintas. Nuėjęs prie minėtos įvykio vietos matė ant kalvos išbirusias automobilio detalių nuolaužas. Apie įvyki pranešė trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir nuėjo laukti į savo automobilį. Ką asmuo darė vėliau nematė, kadangi jo automobilis stovėjo kitoje aikštelės vietoje nei vieta į kurią asmuo nustūmė SEAT automobilį, jam vaizdą užstojo „(duomenys neskelbtini)“ pastato sienos. Kokiu būdu minėtas automobilis atsitrenkė į medį nežino, kadangi nematė kaip jis atvažiavo, tačiau atsižvelgiamas į girdėtą trenksmo garsą ir į įvykio vietoje kurioje buvo automobilis nuvirtusį apšvietimo stulpą mano, kad automobilis turėjo važiuoti nemažu greičiu. Kas automobilį vairavo pasakyti negali nes kuomet išėjo į lauka asmenys buvę prie automobilio jau buvo išlipę. Automobilio salone daugiau žmonių nebuvo. Kol jis buvo lauke pro įvykio vietą gal ir pravažiavo keletas automobilių jis neatsimena, tačiau daugiau iki tol kol atvažiavo policija tikrai niekas minėtoje vietoje nepadarė eismo įvykio kadangi būtų matęs arba girdėjęs (b. l. 11-14).
2022 m. sausio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, J. P. parodė, kur tiksliai matė SEAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-22).
Birt ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. spalio 16 d. 03.00 val. gautas pranešėjo skambutis apie atsitrenkusį automobilį. Įvykio vietoje buvo du policijos ekipažai v1722, bei v1732.
Iš 2021 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Š. 2021-10-16 d. 03 val. 25min. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas, 03 val. 54 min. - 1,83 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-01029 patikros sertifikatas Nr. 1486108, bei patikros rezultatai (b. l. 51-54).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės - automobilio SEAT Leon kaina vidutinė kaina Lietuvoje 2 270,00 Eur su PVM (b. l. 60).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. Š. (b. l. 58).
2021 m. spalio 16 d. administracinio sprendimo Nr.10SDU-34557019-21 duomenimis, transporto priemonei SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta dalyvauti viešajame eisme (b. l. 61).
Iš vaizdo įrašo gauto iš VšĮ „Susisiekimo paslaugos“ apžiūros protokolo matyti, kad 2021-10-16 03:01:03 užfiksuota, kad tarp pastato ir degalinės (eismo įvykio vieta) ant kelio slysdamas automobilis apsisuka ir sustoja, o vėliau iš vairuotojo pusės išlipa asmuo (b. l. 29-32).
Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti Body kameros Nr. 1732 2021 m. spalio 16 d. 03. 04 val. – 03. 43 val. vaizdo įrašai ( b. l.34-36).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog A. Š. 2021 m. spalio 16 d. 03 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu A. Š. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.
Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y., įvykio registracijos kortelės duomenys, liudytojo J. P., pastebėjusio galimai neblaivų vairuotoją ir pranešusio Bendrajam pagalbos centrui, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, VšĮ „Susisiekimo paslaugos“, „Body“ kameros vaizdo įrašai, esantys byloje. Kaltinamojo neblaivumą, be kita ko, įrodo 2021 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. Š. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
A. Š. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. Š. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 131).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl padarytos veikos, tikino, jog tai daugiau niekada nepasikartos, jog iki šiol jaučia kaltės jausmą dėl to, kas nutiko. Pastebėtina, kad kaltinamasis elgėsi itin neapdairiai, vairavo neblaivus, mieste, nors ir tokiu metu, kada nėra intensyvaus eismo, tačiau padarė eismo įvykį, atsitrenkė į stulpą, taigi kėlė pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokia veika yra vienkartinė A. Š. gyvenime. Jis nėra teistas (b. l. 71-72), iki nagrinėjamo įvykio vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, už teisės pažeidimą, susijusį su įvykiu baustas pagal ANK 426 str. 2 d., baudos sumokėtos (b. l. 69-70), studijuoja „(duomenys neskelbtini) (b. l. 66), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu (b. l. 69-70), charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, kruopštus, tobulėjantis, užimantis lyderio pozicijas (b. l. 130), nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. užėmė (duomenys neskelbtini), dabar yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 129), apibūdinamas kaip atsakingas, kruopštus, rūpestingas, dėmesingas šalia esančių emocinei sveikatai, bendruomeniškas. Teismas tiki, kad ne piniginės baudos ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad A. Š. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju A. Š. laiduotoju sutinka būti tėvas Au. Š.. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad sūnus yra atviras, iš karto po įvykio pasipasakojo, išgyveno dėl padaryto nusikaltimo. Jis pats nėra nusižengęs įstatymams, tokį elgesį, kaip vairavimas išgėrus, laiko pavojingu ir smerkia. Sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, visuomet buvo atsakingas, neabejoja, kad tai buvo vienkartinis jo gyvenime atvejis, iš kurio jis pasimokė ir ateity klaidų nekartos. Jie bendrauja dažnai, ne kartą per savaitę skambinasi, sūnus lankosi tėviškėje bent kelis kartus per mėnesį, jis jam pažada priminti apie būtinybę laikytis įstatymų ir tiki, kad sūnus ateity elgsis tik teisėtai. Au. Š. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (b. l. 138), neteistas (b. l. 135). Kaltinamasis parodė, kad tėvas jam yra autoritetas, kurio nuomonė svarbi, jos paiso ir daugiau nenuvils. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Au. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. Š., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo Au. Š. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
A. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už administracinį nusižengimą – vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilių neblaivumo, taigi mažesnio pavojingumo veiką, nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o už neblaivaus iki 1,5 promilės (t. y. panašią, tik mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Sistemiškai vertindamas įstatymų nuostatas, teismas neturi pagrindo A. Š. skirti teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą minimaliam laikotarpiui. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą A. Š., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (A. Š. inkriminuotas neblaivumas ne itin daug viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė), į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi A. Š. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2022 m. vasario 10 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kurios nuosekliai yra laikomasi, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. Š., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas - savininkas yra Au. Š. (b. l. 58). Nėra jokių duomenų, kad Au. Š. galėjo žinoti apie ketinamą daryti A. Š. nusikalstamą veiką, be to, transporto priemonei administraciniu sprendimu uždrausta dalyvauti eisme (b. l. 61), todėl svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2 270,00 Eur) išieškojimas iš A. Š. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Š. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „SEAT“) vertė su PVM – 2 270,00 Eur (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
VI. Kiti klausimai
A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 94-97). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Iš A. Š. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti VĮ „Regitra“ ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100).
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - kompiuterinės laikmenos (CD (2 vnt.)) su vaizdo įrašais, esančios byloje (b. l. 28, 38), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo Au. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 270,00 Eur (dviejų tūkstančių dvejų šimtų septyniasdešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterines laikmenas (CD (2 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Išaiškinti Au. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.