Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1638-619/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2A-1638-619/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00622-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Salvador
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1638-619/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00622-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.39.2.6.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. K. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. K. 1511,95 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018-07-14 buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės apdraustame bute buvo sulietos kambarių lubos, sienos, grindys, namų turtas. Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 2420,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei V. K.. Butas (duomenys neskelbtini) yra virš buto (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, dalis žalos buvo padengta civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, tačiau draudimo sumos nepakako žalos atlyginimui ir 1511,95 Eur žalos, kurią ieškovė išmokėjo už butui (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, liko nepadengta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad jos civilinė atsakomybė apdrausta didesnei sumai, negu buvo išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiems. Nurodė, kad 150,54 Eur išlaidos sąmatos paruošimui grindžiamas dokumentu neturinčiu datos, rekvizitų, parašų ir nepateikta rangos sutartis. Už atliktus remonto darbus neišrašyta PVM sąskaita. Nepateikti mokėjimo nurodymai. Nepateikti dokumentai pagrindžiantys dalį žalos, kuri buvo padengta pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal ieškovo paskaičiavimus namų turtui padaryta 1097 Eur žala, tačiau nukentėjusiajai išmokėta 1780 Eur už žalą namų turtui. 2018-09-03 UAB „Merkaba“ pasiūlyme įvardyti vonios baldai (praustuvės baldas, pakabinamas baldas) kaina 1499,19 Eur, tačiau nėra pateikta baldo išmatavimai, įrodymai apie atliktus darbus, PVM sąskaita, apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas, pasiūlyme baldo medžiaga įvardinta medis, tačiau iš nukentėjusios buto vonios kambario nuotraukos matyti, jog sužalotas baldas nebuvo medinis. Nepateikti įrodymai apie apgadintų daiktų paveikslo, knygų ir vonios baldų likutinę vertę, o apskaičiavus žalą nevertinant skirtumo tarp daiktų vertės iki ir po sužalojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. K. atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog sukelta žala yra 2420,54 Eur, tačiau draudimo sumos nepakako žalos atlyginimui ir 1511,95 Eur žalos dalis, kurią ieškovė išmokėjo už nukentėjusios butui padarytą žalą, turi būti priteista iš atsakovės. Pažymėjo, jog atsakovės ir ieškovo draudimo liudijime nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma yra 5800 Eur, t. y. didesnė, negu 2420,54 Eur suma, kurią ieškovė išmokėjo nukentėjusiai nuo užpylimo. Nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovės draudimo suma yra nepakankama atlyginti 2420,54 Eur žalą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, apie žalą, susijusią su atsakovės draudžiamu objektu, kuri viršytų 5800 Eur ir kad suma viršijanti 5800 Eur būtų išmokėta (CPK 178 straipsni). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio nepagrindė, dėl to atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepateikė žalą pagrindžiančių dokumentų. Išmokėtos draudimo išmokos (2018-10-01 – 1780 Eur išmoka, 2019-09-30 – 450 Eur išmoka, 2019-10-21 – 150,54 Eur išmoka, 2019-10-21 – 40 Eur išmoka) neatitinka prie ieškinio pateiktuose prieduose aprašytų sumų, žala nėra grindžiama buhalterinės apskaitos dokumentais, išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, nepateikta lokalinė sąmata. Sutiko su atsakovės argumentais, jog naudos gavėja gavusi draudimo išmoką nepagrįstai praturtėtų, jeigu jai už sužalotus daiktus būtų atlyginta daiktų įsigijimo kaina ir tuo pačiu šie sužaloti daiktai liktų ieškovei nuosavybės teise. Ieškovė nepagrindė turto remonto kainos būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5218-294/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

9. Apeliantės vertinimu, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, bei proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Sprendime nurodoma, kad ieškovės ieškinys atmestinas, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad žala viršijo atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytą 5800,00 Eur draudimo sumą. Teismas šias išvadas padarė išimtinai vertindamas tik atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus ir visiškai nesigilindamas į byloje esančius įrodymus. Ieškinys buvo reiškiamas tik dėl tos sumos, kuri buvo nepadengta pagal atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir teikiami su tuo susiję įrodymai, nes būtent su tuo buvo susijusios ginčo ribos. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad ieškinyje minimo įvykio metu žala buvo padaryta ne tik butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bet ir kitiems butams. Draudimo išmokos buvo apskaičiuotos ir išmokėtos už butams (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. 2019-11-29 pretenzijoje atsakovei dėl žalos atlyginimo yra aiškiai įvardinta, kad bendras žalos, padarytos trims butams, dydis, kuris buvo kompensuotas, sudarė 9220,00 Eur. Teismas šių įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė ieškovės pretenzijas gavo, žinojo kad draudimo sumos nepakako žalai padengti, tačiau ieškovės sprendimų neskundė, kas suponuoja išvadą, kad su draudiko išmokėtomis sumomis atsakovė sutiko.

10. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė į bylą pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius žalos dydį – draudimo išmokų pavedimus, atliktų darbų aktus, komercinius pasiūlymus, pažymas ir pan. Nei Civilinis kodeksas, nei teismų praktika nėra imperatyviai numačiusi dokumentų, kuriais gali būti įrodinėjamas žalos dydis, sąrašas. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, o atsakovė, nesutikdama su jais, nesiėmė jokių priemonių juos paneigti. Teismas, atmesdamas ieškovės pateiktus dokumentus ir sutikdamas su atsakovės pozicija, ne tik nepasisakė, kodėl šie įrodymai nėra tinkamai, t.y. pažeidė tiek įrodymų vertinimo taisykles, bet ir nukrypo nuo kasacinės teismo praktikos.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. K. prašė jį atmesti.

12. Pažymėjo, jog ieškovė savo procesiniame dokumente pirmos instancijos teismui nurodė faktinį ieškinio pagrindą - aplinkybes, kad dėl atsakovės kaltės 2018-07-14 įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad šiam butui draudimo išmoka nepadengta žala sudaro 1511,95 eurų. Tačiau ieškovė nenurodo faktinių aplinkybių ir nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtina, jog bendra dėl padarytos žalos kompensacijų suma sudarė 9220,00 Eur. Aplinkybę dėl neva bendros 9220,00 Eur žalos ieškovė išdėstė tik apeliaciniame skunde. Apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad ieškovė 2019-02-28 atsakymu informavo atsakovę apie žalą, padarytą kitiems butams, tačiau tokio dokumento į bylą nepateikė. Be to, apeliantės jokiais dokumentais nepatvirtintas apeliacinio skundo teiginys dėl 9220,00 Eur kompensuotos žalos neatitinka ieškinio sumai. Jeigu ieškovė neva išmokėjo 9220,00 Eur nukentėjusiems asmenims, tai skirtumas tarp šios sumos ir atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos 5800,00 Eur draudimo sumos sudaro 3420,00 Eur, tačiau ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovės tik 1511,95 Eur. Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad reikalaujama 1511,95 Eur žalos suma nepagrįsta bylos dokumentais, išmokėtos draudimo išmokos neatitinka prie ieškinio pateiktuose prieduose aprašytų sumų. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog 2019 m. lapkričio 24 d. ieškovė visiškai padengė nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuostolius ir įgavo reikalavimo teisę reikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovės reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, t.y. jis baigėsi 2020 m. lapkričio 24 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi po 2021 m. sausio 10 d. Todėl atsakovė atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad iš buto, priklausančio atsakovei V. K., esančio (duomenys neskelbtini), 2018-07-14 buvo užlietas nukentėjusios V. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra nukentėjusios V. J. draudikas. Ieškovė 2018-10-01 išmokėjo nukentėjusiajai 1780 Eur išmoką už namų turto gyvenamajame pastate draudimą, 2019-09-30 – 450 Eur išmoką už pastatų draudimą, 2019-10-21 – 150,54 Eur išmoką už pastatų draudimą pagal rangos sutartį, 40 Eur išmoką už pastatų draudimą. Iš viso ieškovė išmokėjo nukentėjusiajai 2420,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovę ir atsakovę sieja draudimo santykiai, ieškovė yra atsakovės draudikė. Pagal būsto draudimo liudijimą, atsakovė V. K., apdraudė 5800 Eur civilinės atsakomybės sumai būstą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-08-28 iki 2018-08-27. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1511,95 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl minėto draudiminio įvykio, nurodydama, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sumos nepakako žalai atlyginti.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės draudimo suma yra nepakankama atlyginti 2420,54 Eur žalą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, apie žalą, susijusią su atsakovės draudžiamu objektu, kuri viršytų 5800 Eur ir kad suma viršijanti 5800 Eur būtų išmokėta.

16. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, jog ieškinys buvo reiškiamas tik dėl tos sumos, kuri buvo nepadengta pagal atsakovės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir teikiami su tuo susiję įrodymai, nes būtent su tuo buvo susijusios ginčo ribos, neįvertino, kad ieškinyje minimo įvykio metu žala buvo padaryta ne tik butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bet ir kitiems butams, todėl bendras žalos dydis, kuris buvo kompensuotas, sudarė 9220,00 Eur.

17. Nagrinėjamu atveju reikalavimai buvo reiškiami subrogacijos pagrindu. CK 6.1015 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.

18. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

19. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina 2420,54 Eur draudimo išmokos išmokėjimą 2018-07-14 įvykio metu aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei. Taigi, pagal byloje esančius įrodymus, būtent tokios sumos apimtyje ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju byloje esantys draudimo polisas patvirtina, jog draudiminio įvykio metu atsakovės civilinę atsakomybę 5800 Eur sumai buvo apdraudusi ieškovė. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, apdraustasis asmuo yra atsakingas už žalos padarymą nukentėjusiajam asmeniui tuo atveju, kai draudimo sumos nepakanka padarytai žalai atlyginti. Tik tuo atveju, jeigu draudimo polise numatyta mokėtina kompensacija būtų nepakankama žalai visiškai atlyginti, atsakovei atsirastų prievolė atlyginti padarytą žalą. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog šios bylos atveju ieškinio patenkinimui pakako žalos dydį pagrindžiančių įrodymų tik reikalaujamos priteisti sumos apimtyje. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios, tiek su atsakovės pozicija, jog ieškovė ieškinyje teigdama, jog atsakovės civilinės atsakomybės draudimo suma nebuvo pakankama žalai atlyginti turėjo tokius teiginius pagrįsti įrodymais. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog draudimo išmokos buvo apskaičiuotos ir išmokėtos už butams Nr. 20, Nr. 23 ir Nr. 28 padarytą žalą, nurodo, jog 2019-11-29 pretenzijoje atsakovei dėl žalos atlyginimo yra aiškiai įvardinta, kad bendras žalos, padarytos trims butams, dydis, kuris buvo kompensuotas, sudarė 9220,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės atsakovei siųsta pretenzija nėra pakankamas įrodymas tiesiogiai patvirtinantis žalos dydį bei draudimo išmokos išmokėjimą. Kita vertus kaip minėta ieškovė perėmusi reikalavimo teisę iš nukentėjusio asmens kartu su ieškiniu pateikė tik 2420,54 Eur žalos išmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

20. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti ieškovės įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudimo suma nebuvo pakankama dėl draudiminio įvykio kilusiai žalai atlyginti.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Salvador