- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2-5218-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. K. dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1511,95 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad 2018-07-14 buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės apdraustame bute buvo sulietos kambarių lubos, sienos, grindys, namų turtas. Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 2420,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei V. K.. Butas (duomenys neskelbtini) yra virš buto (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, dalis žalos buvo padengta civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, tačiau draudimo sumos nepakako žalos atlyginimui ir 1511,95 Eur žalos, kurią ieškovė išmokėjo už butui Nr. 28 padarytą žalą, liko nepadengta.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jos civilinė atsakomybė apdrausta didesnei sumai, negu buvo išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiems. Atsakovė pateikė papildomą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, jei ieškovas nepagrįs nuostolių dydžio. Nurodo, kad 150,54 Eur išlaidos sąmatos paruošimui grindžiamas dokumentu neturinčiu datos, rekvizitų, parašų ir nepateikta rangos sutartis. Už atliktus remonto darbus neišrašyta PVM sąskaita. Nepateikti mokėjimo nurodymai. Nepateikti dokumentai pagrindžiantys dalį žalos, kuri buvo padengta pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal ieškovo paskaičiavimus namų turtui padaryta 1097 Eur žala, tačiau nukentėjusiajai V. J. išmokėta 1780 Eur už žalą namų turtui. 2018-09-03 UAB „Merkaba“ pasiūlyme įvardyti vonios baldai (praustuvės baldas, pakabinamas baldas) kaina 1499,19 Eur, tačiau nėra pateikta baldo išmatavimai, įrodymai apie atliktus darbus, PVM sąskaita, apmokėjimą pagrindžiantis dokumentas, pasiūlyme baldo medžiaga įvardinta medis, tačiau iš nukentėjusios buto vonios kambario nuotraukos matyti, jog sužalotas baldas nebuvo medinis. Nepateikti įrodymai apie apgadintų daiktų paveikslo, knygų ir vonios baldų likutinę vertę, o apskaičiavus žalą nevertinant skirtumo tarp daiktų vertės iki ir po sužalojimo būtų nepagrįstai praturtėjama.
Šalies argumentai
Šalys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio datą buvo informuotos ir joms išaiškinta teisė pateikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Iš šalių nebuvo gauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla dėl nedidelės sumos priteisimo išnagrinėta CPK 441 straipsnyje nustatyta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad iš buto, priklausančio atsakovei V. K., esančio (duomenys neskelbtini), 2018-07-14 buvo užlietas nukentėjusios V. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra nukentėjusios V. J. draudikas.
Ieškovas 2018-10-01 išmokėjo nukentėjusiajai 1780 Eur išmoką už namų turto gyvenamajame pastate draudimą, 2019-09-30 – 450 Eur išmoką už pastatų draudimą, 2019-10-21 – 150,54 Eur išmoką už pastatų draudimą pagal rangos sutartį, 40 Eur išmoką už pastatų draudimą. Iš viso ieškovė išmokėjo nukentėjusiajai 2420,54 Eur draudimo išmoką.
Ieškovą ir atsakovę sieja draudimo santykiai, ieškovas yra atsakovės draudikas. Pagal būsto draudimo liudijimą, atsakovė V. K., apdraudė 5800 Eur civilinės atsakomybės sumai būstą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-08-28 iki 2018-08-27.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį, Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal CK 6.997 straipsnio 1 dalį, turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu.
Nagrinėjamu atveju, teismas ieškovo nurodytas aplinkybes laiko neįrodytomis, jog sukelta žala yra 2420,54 Eur, tačiau draudimo sumos nepakako žalos atlyginimui ir 1511,95 Eur žalos dalis, kurią ieškovė išmokėjo už nukentėjusios V. J. butui padarytą žalą, turi būti priteista ieškovo naudai iš atsakovės. Teismas sutinka su atsakovės atliepime į ieškinį pateiktais argumentais, jog byloje nepateikti dokumentai pagrindžiantys dalį žalos, kuri viršija 5800 Eur draudimo sumą ir būtų padengta pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).
Nagrinėjamu atveju, atsakovės ir ieškovo draudimo liudijime nurodyta civilinės atsakomybės draudimo suma yra 5800 Eur, t. y. didesnė, negu 2420,54 Eur suma, kurią ieškovas išmokėjo nukentėjusiai nuo užpylimo. Nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovės draudimo suma yra nepakankama atlyginti 2420,54 Eur žalą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, apie žalą, susijusią su atsakovės draudžiamu objektu, kuri viršytų 5800 Eur ir kad suma viršijanti 5800 Eur būtų išmokėta (CPK 178 straipsni). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta ieškovė ieškinio nepagrindė, dėl to ieškovės ieškinys atmestinas.
Papildomai pažymėtina, jog ieškovas nurodo, kad pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo 2420,54 Eur žalos dydį, tačiau lokalinės sąmatos nepateikė.
Ieškovas pateikė susirašinėjimą elektroniniais laiškai. 2018-09-16 laiške nurodyta, jog sugadintos 8 knygos, kurias naujas nusipirkti kainuotų 182,92 Eur. Sugadintas paveikslas, kuriuo kaina galėtų būti 50 Eur, ir antras sugadintas paveikslas, kurio kaina 105 Eur, jo įsigijimo kainą įrodoma dailininkės rašytiniais paaiškinimais. Ieškovas žalą namų turtui įvertino pateikęs sąrašą daiktų el. laiške: garso kolonėlės – 14 Eur, lentynos 2 vnt. – 84 Eur, miegamojo spinta, analogas – 55 Eur, spintelė prie lovos, analogas – 40 Eur, vonios pastatoma spintelė – 184 Eur, pailga vonios spintelė – 98 Eur, kilimo valymo paslaugos pagal sąskaitą – 92 Eur, sofos-lovos valymas – 40 Eur, kėdžių valymas 2 vnt. – 20 Eur, du paveikslai po 50 Eur – 100 Eur, knygos – 70 Eur, stalas nuvertinamas dėl žalos – 50 Eur, transportas, baldų surinkimas, pernešimas – 250 Eur. Iš viso žala namų turtui – 1097 Eur.
Ieškovas taip pat pateikė 2018-09-03 E.D.MERKABA, PLC pasiūlymą už 1499,19 Eur dėl praustuvo baldo, pakabinamo baldo, guolinių bėgių montavimo, gamybos, atvežimo ir užlietų baldų demontavimo ir UAB „SOSTINĖS BALDAI“ 2018-09-13 pirminę sąmatą dėl vonios baldų pakabinamos ir pastatomos spintelės pagaminimo ir sumontavimo už 1460 Eur.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovas nepateikė žalą pagrindžiančių dokumentų. Išmokėtos draudimo išmokos (2018-10-01 – 1780 Eur išmoka, 2019-09-30 – 450 Eur išmoka, 2019-10-21 – 150,54 Eur išmoka, 2019-10-21 – 40 Eur išmoka) neatitinka prie ieškinio pateiktuose prieduose aprašytų sumų, žala nėra grindžiama buhalterinės apskaitos dokumentais, išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, nepateikta lokalinė sąmata.
Pagal CK 6.1015 straipsnį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu, kadangi draudimo išmoką gavęs asmuo privalo pateikti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę, t. y. galėtų pagrįsti jam perėjusią reikalavimo teisę, tačiau jam subrogacijos pagrindu perėjusios reikalavimo teisės apimties neįrodė (CK 6.1015 straipsnio 3 dalis).
Teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentais, jog naudos gavėja gavusi draudimo išmoką nepagrįstai praturtėtų, jeigu jai už sužalotus daiktus būtų atlyginta daiktų įsigijimo kaina ir tuo pačiu šie sužaloti daiktai liktu ieškovei nuosavybės teise.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Daikto vertė gali būti priteista asmens turto netekties atveju, o tuo atveju, jeigu asmens daiktas yra sužalotas – gali būti atlyginta daikto vertės iki ir po sužalojimo skirtumas. Ieškovė nepagrindė turto remonto kainos būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis ir kitos išlaidos).
Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarosios ieškovo ieškinį atmetus nėra priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93, 98 str.).
Teismo patirtos 3,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo yra nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio sumos. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškinį atsakovei V. K. atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.