- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- 1-641-1113/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07974-2026-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kojelių komplektuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. N. K. 2026 m. kovo 15 d. apie 01:57 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0159 (patikros sertifikato Nr. 2405692) jam buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
2. Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad kovo 15 d. važiavo išgėręs iš Kelmės į Šiaulius, parsivežti draugo. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, tikslaus adreso, kur buvo sustabdytas, nepamena. Alkoholį vartojo Kelmėje su draugais. Tikslaus laiko neatsimena, kada pradėjo alkoholį vartoti, buvo naktis, gal 23.00-00.00 val. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas gal 01.57 val. Išgėrė dviese brendžio 0,7 l, 40 % stiprumo. Nuo suvartoto alkoholio iki kol sėdo vairuoti praėjo gal pusvalandis. Visą kelią vairavo jis iš Kelmės į Šiaulius. Kai sustabdė policijos pareigūnai, davė įpūsti. Iš pradžių buvo nustatyta 1,64 (promilės), paskui, po 15 min. - 1,54 (promilės), su nustatytu neblaivumu sutinka, jo neginčija. Vairavo automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracija automobilio yra J. J. vardu, nespėjo persiregistruoti. Automobilį įsigijo kovo 11 d. J. J. yra jo pažįstama, automobilį įsigijo už 1 100 eurų, su pardavėja atsiskaitė visiškai. Tą pačią dieną pasiėmė automobilį, kai nusipirko. Neįsiregistravo savo vardu, nepranešė „Regitrai“, ketino, bet nespėjo. Neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nebuvo niekada įgijęs. Pirko automobilį ir būtų ieškojęs vairuotojo, kas vairuotų. Reikėjo pasivažinėti, būtų samdęs vairuotoją, kad jei reikėtų, pavežtų. Kai įsigijęs automobilį jį pats nuvairavo į Kelmę iš Šiaulių, draugas būdavo, kad sėsdavo už vairo ir paveždavo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos R. K. atsakomybei. Jo santykiai su mama geri, gyvena kartu, ji galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Jis atsižvelgia į mamos nuomonę gyvenimiškais klausimais. Mamai apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį papasakojo, grįžęs namo iš areštinės. Mama sakė blogai, šaukė. Mama nevairuoja. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi. J. J. ir J. T. tas pats asmuo, nes ji nebuvo dar išsiskyrusi. Su ja vartojo alkoholį, ji gyvena Šiauliuose. Jis buvo grįžęs į Kelmę, paskui vėl važiavo. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ne „Regitroje“, surašė patys tarpusavyje, nespėjo persiregistruoti. Atsiskaitymas pilnas įvyko, susitarė už 1 100 eurų, 900 eurų pervedė jai į sąskaitą ir 200 eurų grynais sumokėjo. Jis serga (duomenys neskelbtini), priepuoliai buvo maždaug prieš porą mėnesių ir šiuo metu vartoja vaistus. Supranta, kokią grėsmę visuomenei sukėlė, savo veiksmus vertina neigiamai. Mama nežinojo, kad jis pirko automobilį, pirko slapta nuo jos. Automobilį laikė aikštelėje netoli namų.
3. Pretendentė į laiduotoją R. K. teismo posėdyje, apklausta liudytoja, nurodė, kad palaiko savo prašymą perduoti jos atsakomybei N. K. pagal laidavimą be užstato. Laidavimą supranta, kad bus už jį atsakinga. Šis gyvena kartu su ja, tai bandys kalbėtis, aiškinti, kad šiam negalima sėsti už vairo, nes serga (duomenys neskelbtini), kaip ir anksčiau šnekėjo. Santykiai su sūnumi geri, gyvena kartu. Jis prašo patarimo, viską pasakoja, kas atsitinka, parvažiavęs iš darbo, nieko nuo jos neslepia, kas gera, o kas blogo, gal ne viską pasako. Apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį sužinojo sekmadienį po pietų, kai jis grįžo, nes jie gyvena Kelmėje. Sūnus papasakojo, kad vairavo automobilį neturėdamas teisių ir, kad buvo girtas. Ji žinojo, kad jis buvo išvažiavęs, susirado nesenai draugę, tai buvo pas tą draugę. Draugės nei vardo, nei pavardės nežino. Sūnui buvo nustatytas 1,54 neblaivumas. Blogai vertina jo veiksmus. Sūnus žino, kad yra pasielgęs blogai. Ji turėjo įtarimą, kad jis įsigijo automobilį, bet jis neigė, kad nusipirko automobilį, sako, kad draugo automobilis, ne jo. Ji 19 metų dirba Kelmėje lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“, yra individualios priežiūros darbuotoja, dirba su neįgaliais vaikais. Darbo užmokestis yra 1 060 eurų, čia yra visos jos gaunamos pajamos. Jos šeimą sudaro sūnus ir ji, dukra Kaune gyvena. Sūnus dirba, gauna daugiau nei 800 eurų atlyginimą. Jos finansinė padėtis neleistų mokėti užstatą, dabar, kai yra nedarbingume, tuo labiau. Nėra bausta, neteista. Neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sūnus niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, jam negalima, nes nustatė (duomenys neskelbtini), jam būna (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Būna, kad sūnui trūksta pinigų iki mėnesio galo, iki algos, bet didesnių sumų neprašė, neužsiminė, kad pirks automobilį, ji nebūtų davusi, ji neturi iš ko, ji nežinojo apie tai, kad jis ketina pirkti.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.
Motyvuojamoji dalis
5. Be paties kaltinamojo N. K. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:
5.1. N. K., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau dar nespėjo įforminti jo pirkimo iš J. J.. Jį nusipirko 2026 m. kovo 11 d. Turi jo pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilį nusipirko už 1100 eurų. Automobilį nusipirko tikėdamasis „išsilaikyti teises“ ir juo važinėti. Vairavimo kursų dar nelankė, tik ketino pradėti lankyti. 2026 m. kovo 14 d. jis atvažiavo pas J. J. į svečius ir jie kartu išgėrė butelį 0,7 (litro) brendžio. Paskui jam paskambino draugas ir paprašė jį parvežti į namus iš Šiaulių į Kelmę. Jis sutiko ir išvažiavo automobiliu pas draugą. Pas draugą jis važiavo pagal navigaciją, todėl dabar adreso, kur jis buvo, nežino. Jis nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir ties (duomenys neskelbtini) namu laukė išeinančio draugo (adresą mato iš pranešimo apie įtarimą). Prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį patikrino. Jis pripūtė antru pūtimu 1,54 promiles alkoholio. Su alkotesterio parodymais sutiko. Jis supranta, kad būdamas neblaivus negalėjo važiuoti automobiliu, taip pat negalėjo važiuoti automobiliu ir neturėdamas teisės vairuoti, kurios net nėra įgijęs. Dėl to, kad vairavo neblaivus, labai gailisi (b. l. 49–52);
5.2. liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad N. K. pažįsta iš matymo, nes jis yra buvusios kolegės giminaitis. 2026 m. kovo 11 d. 09:20 val. ji jam pardavė jai priklausantį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1100 eurų. Jis jai pavedimu pervedė 900 eurų, o 200 eurų jis padavė grynais. Kadangi N. K. jai už automobilį visiškai atsiskaitė, tai jai jis nebeskolingas ir automobilis priklauso jam, tik tiek, kad ji dar nespėjo deklaruoti automobilio pardavimo „Regitroje“ ir tokiu būdu jį išsiregistruoti. Su N. K. ji paskutinį kartą matėsi 2026 m. kovo 14 d. vakare, kai jis buvo atvažiavęs į svečius pas ją, nes dar automobilyje, daiktadėžėje, buvo likę jos asmeninių daiktų, jų iš karto ji nepasiėmė, kadangi daiktadėžė buvo užsikirtusi ir, kai jis ją atidarė, jai daiktus atvežė. Būdamas pas ją, N. K. kartu su ja išgėrė alkoholio. Jis išgėrė simboliškai - kokius tris stikliukus brendžio kartu su kava. Iš jos jis išvažiavo apie 21 val. Jai neatrodė, kad jis buvo neblaivus, tuo metu kai iš jos išvažinėjo, be to, jis yra suaugęs vyras ir priima pats sprendimus, todėl ji jo nesustabdė. Kur jis toliau važiavo, ji nežino ir nieko paaiškinti negali. Tai, kad N. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji nežinojo, kadangi su juo mažai bendravo ir jis jai to nėra sakęs (b. l. 29–32);
5.3. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir alkotesterio patikros sertifikatas. Sudaryta fotolentelė (b. l. 10–18);
5.4. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarko tarnybos Kinologų poskyrio specialisto Roko Rudnicko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. kovo 15 d. patruliuojant Šiauliuose gauta informacija, kad raudonas automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galbūt neblaivus, važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apie 01.57 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėtas minėtas automobilis, kuris vinguriavo važiuojamąja kelio dalimi ir, pamatęs policijos automobilį, padidino greitį. panaudojus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, minėtasis automobilis buvo sustabdytas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame kieme. Bebendraujant nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas prisistatė N. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nėra įgijęs teisės vairuoti, alkoholį vartojęs prieš dvi valandas. Atlikus neblaivumo nustatymo testą, išaiškėjo, kad jis negali eiti tiesia linija pėda už pėdos, stovėdamas pirštu nepataiko į nosies galą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0159 (patikros sertifikato Nr. 2405692) užfiksuota, kad N. K. 2026-03-15 01.53 val. užfiksuotas 1,64 promilių neblaivumas, 02.11 val. - 1,54 promilių neblaivumas. Automobilis užplombuotas specialiais numeriais pažymėtomis plombomis. iškviestas tralas automobilį nugabeno į saugojimo aikštelę, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) L. N. K. buvo sulaikytas (b. l. 20);
5.5. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad N. K. 2026 m. kovo 15 d. 01.53 val. užfiksuotas 1,64 promilių neblaivumas, 02.11 val. – 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 23–24);
5.6. informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25);
5.7. iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad N. K. iš J. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 11 d. nupirko automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1100 eurų (b. l. 33).
6. Teismas, įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog N. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo lengvąjį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo N. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
9. Kaltinamojo N. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.
10. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra R. K. prašymas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka laiduoti už N. K., kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 95). Šį prašymą R. K. teismo posėdžio metu palaikė.
11. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 4 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
12. Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. yra neteista (b. l. 86), administracine tvarka nebausta, (b. l. 87). Tiek kaltinamojo N. K., tiek ir R. K. teigimu, jų santykiai yra geri, dažnai bendrauja. Teismo posėdžiu metu R. K. nurodė, kad kaltinamasis visada atsižvelgia į jos nuomonę, todėl ji turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką, kad daugiau kaltinamasis nenusikalstų. R. K. teismui nurodė, jog apie šioje byloje tiriamą įvykį ji sužinojo iš N. K.. Vertina neigiamai jo veiksmus. Įvertinus anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, jog R. K., kaip laiduotoja galės daryti teigiamą įtaką N. K..
13. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis N. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). N. K. neteistas (b. 1. 60–62), du kartus baustas administracine tvarka, įskaitant ir už dviračio vairavimą esant neblaiviam (1,47 prom. girtumas), paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 71–74), dirbantis (b. l. 77–78), yra jauno amžiaus (27 m.). Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuoja, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis N. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir sprendžia, jog taikytinas BK 40 straipsnis – N. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jį perduodant R. K. atsakomybėn pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojos gaunamos pajamos nėra didelės, laidavimas skirtinas be užstato. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, laidavimas skirtinas vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui.
15. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. N. K. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo niekada tokios teisės neturėjęs, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl N. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 5 metams (BK 68 str. 4 d.), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
16. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).
17. Kaltinamasis N. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio N. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. T. vardu (b. l. 25). N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad minėta automobilį iš J. T. (J.) nupirko sumokėdamas 1 100 Eur, tik nespėjo automobilio įregistruoti savo vardu AB „Regitra“ (Nuosprendžio 2, 5.1 punktai). 2026 m. kovo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad N. K. perka iš J. J. automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1100 eurų (b. l. 33). Kad N. K. nupirko automobilį, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir J. J. nurodydama, kad 2026 m. kovo 11 d. 09:20 val. ji jam pardavė jai priklausantį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1100 eurų (Nuosprendžio 5.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad N. K. 2026 m. kovo 15 d. apie 01:57 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Svarbu tai, kad N. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamajam buvo nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, kuris viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.), vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai jos niekada nebuvo įgijęs. Teismo vertinimu, šios anksčiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Taip pat pažymėtina, jog N. K. neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad iš viso netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių kriterijai pažeisti nebus. Todėl N. K. priklausantis automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
19. N. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 53–56).
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. kovo 25 d. pažymą Nr. APD-2026-03487 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios iš viso sudaro 131,25 Eur, priteisimo iš kaltinamojo N. K. (b. l. 90–93).
21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam N. K. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad kaltinamojo darbo užmokestis nėra didelis, sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo N. K. nepriteistinos.
22. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. T. (J.) nuosavybės teise, su užvedimo rakteliu, kurie saugomi aikštelėje, adresu Pramonės g. 23L, Šiauliuose – konfiskuotinas;
- kompaktinė laikmena, esanti voke prie bylos galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
N. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
N. K. perduoti R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto J. T. (J.) nuosavybės teise, konfiskavimą.
Išaiškinti N. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti N. K., kad už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
N. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Proceso išlaidų už kaltinamajam N. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. T. (J.) nuosavybės teise, su užvedimo rakteliu, kurie saugomi aikštelėje, adresu Pramonės g. 23L, Šiauliuose – konfiskuoti;
- kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti laiduotojai R. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.