Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio D. T. (D. T.) gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui (2022 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. T. ir G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria D. T. pripažintas, būdamas nepakaltinamas, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad D. T. 2020 m. liepos 21 d., apie 16.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė motinai G. T. už kairės rankos ir apdraskė alkūnę, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai G. T. paviršinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais D. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, jis 2020 m. liepos 21 d., apie 16.54 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino susidorojimu, t. y. laikydamas rankoje peilį, artinosi link tėvo M. T., o, šiam bandant pabėgti bei užrėmus buto svetainės duris, jis (D. T.) išdaužė durų stiklą bei, patekęs į kambarį, kuriame buvo tėvas M. T., laikydamas rankoje peilį, nusivijo tėvą M. T. iki miegamojo kambario, klausdamas: „Ką šoksi pro balkoną?“, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajam M. T. pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais D. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

6. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu pirmiausia buvo ištirti teismui pateikti papildomi dokumentai, iš kurių matyti, jog D. T. vartoja jam skirtus vaistus, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, tokiu būdu akcentuojant, kad asmuo yra tinkamai gydomas ir nepatalpinus jį stacionariniam stebėjimui į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą (2 t., b. l. 37-43).

7. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. V., susipažinęs su D. T. medicininiais dokumentais, parodė, kad asmuo reguliariai lankosi VšĮ Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrę, vartoja jam paskirtus vaistus, nustatytu laiku atvyksta atlikti injekcijas. Liudytojas vertinimu, pagal esamus duomenis medicinos įstaiga ir toliau galėtų užtikrinti ambulatorinį asmens gydymą (2 t., b. l. 61-66).

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė A. S., išklausiusi liudytojo parodymus, negalėjo atsakyti, ar yra galimybė rekomenduoti taikyti kitą priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pabrėžė, jog siekiant atsakyti į tokį klausimą, būtina įvertinti kiekvieną naują medicininį įrašą, paties asmens būklę, t. y. būtinas kompleksinis įvertinimas. Galutiniam dabartinės psichikos būklės įvertinimui ekspertė rekomendavo skirti papildomą ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 61-66).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde yra suformuluotas prašymas D. T. paskirtą priverčiamąją medicinos prievartos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikyti ne VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir/ar VšĮ Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centre. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis yra vykdomas tik VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, anksčiau nurodytas apeliacinio skundo prašymas iš esmės reiškia prašymą skundžiama nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos prievartos priemonę pakeisti į kitą, o, būtent, ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ko konkrečiai vėliau apeliacinio proceso metu ir buvo prašoma.

11. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinumo asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021). BK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pagal to paties straipsnio 3 dalį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

12. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Kita vertus, vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021).

13. Nagrinėjamu atveju D. T. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pasireiškė tuo, kad jis sugriebė motinai G. T. už kairės rankos ir apdraskė alkūnę, taip padarydamas odos nubrozdinimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat D. T., laikydamas peilį rankoje, bute artinosi link tėvo M. T., o šiam bandant pabėgti bei užrėmus buto svetainės duris, išdaužė durų stiklą ir nusivijo tėvą iki miegamojo kambario, klausdamas, ar šis šoks per balkoną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam M. T. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pabrėžtina, kad G. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas rimtesnių sužalojimų nesukėlė. Nors agresyvus elgesys, pasireiškęs motinos rankos apdraskymu ir grasinimais peiliu tėvui, ir nėra nepavojingas, tačiau byloje nustatyti D. T. veiksmai ir vėlesnis elgesys neleidžia spręsti apie didesnį jo pavojingumą sau ar kitiems, kas būtų pagrindas taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Atkreiptinas dėmesys, kad po nagrinėjamo įvykio jau yra praėję pakankamai ilgas laiko tarpas, o D. T. ir toliau gyvena kartu su savo tėvais – nukentėjusiaisiais. Byloje nėra duomenų, kad D. T. po kilusio konflikto būtų kėlęs pavojų sau, šeimos nariams ar kitiems asmenims, dėl jo nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

14. Vertinant galimybę taikyti švelnesnio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę, atsižvelgtina ir į tai, kad pati nukentėjusioji išreiškė pageidavimą, kad jos sūnus būtų gydomas ambulatoriškai. Be to, byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad D. T. reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą (2 t., b. l. 37-38). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas psichiatras V. V. taip pat patvirtino, kad D. T. yra linkęs bendradarbiauti, reguliariai lankosi VšĮ Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrę, vartoja jam paskirtus vaistus, nustatytu laiku atvyksta atlikti injekcijas. Papildomai atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. T. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, pagerėjus būklei buvo išrašytas. Nors, kaip pažymėta 2021 m. lapkričio 26 d. įraše, tęsiant ambulatorinį gydymą D. T. ambulatorinio gydymo rekomendacijų nesilaikė, tačiau vėlesniu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, pagal paskyrimus atvyksta susileisti injekcijas. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad agresyvaus ar neadekvataus elgesio būsena nefiksuota (2 t., b. l. 82-83). Atsižvelgdami į papildomai pateiktus duomenis, ekspertai išvadoje konstatavo, kad D. T. tikslingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Minėtoje išvadoje nurodyta ir tai, kad D. T. dėl savo psichikos būklės gali būti pavojingas visuomenei, tačiau akcentuota, kad tolesnis gydymas ir psichinės būklės stabilumas gali būti užtikrinamas ambulatorinėmis sąlygomis, tam būtina griežta ir struktūrizuota aplinkinių pagalba bei gydymo priežiūra. Viena vertus, pats D. T. kritiškai nevertina jam nustatyto psichikos sutrikimo, tačiau, atsižvelgus į gydytojų psichiatrų pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, papildomos ekspertizės išvadą, padarytų veikų pavojingumą ir vėlesnį D. T. elgesį, taip pat G. T. parodymus (prašo taikyti būtent ambulatorinį gydymą, patvirtino, kad sūnų pristato į gydymo įstaigą, ką taip pat darys ir ateityje, bendradarbiaus su specialistais) yra pagrindas spręsti, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bus pakankama ir realiai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam asmeniui.

15. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nėra tikslinga, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir D. T. skundžiama nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis keistina į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Šeškinės poliklinikoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų M. T. (M. T.) ir G. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti:

D. T. (D. T.) paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Šeškinės poliklinikoje.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.