Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3224-1133/2021 perduota prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, nustatant vieno mėnesio terminą, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. lapkričio 23 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje V. C. (V. C.) kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), A. G. (A. G.) – BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), M. L. –BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, V. M. (V. M.) – BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos), R. M. – BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), D. R. – BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytas nusikalstamas veikas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su perduota baudžiamąja byla ir nustatęs, kad bylą nagrinėti teisme trukdo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-3224-1133/2021 perdavė prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, yra surašytas aplaidžiai, neatidžiai, pagal pateiktą kaltinamąjį aktą nėra aiškios kaltinimo ribos, šie nustatyti trūkumai pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

2.1. Nutartyje nurodyta, kad pagal kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų aprašymą V. C. kaltinamas pasikėsinęs apgaule kitų naudai (nenurodyta kieno) įgyti svetimą turtą, suklastojęs tikrą dokumentą, o būtent, kad jis susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą (1 ir 2 punktai). Kaltinime nurodyta, kad jis ir A. G. tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis, sukeltas dėl paties draudėjo tyčinių veiksmų pripažįstamas nedraudiminiu, t. y. 2018 m. sausio 4 d., 10.40 val. Vilniuje, Eišiškių pl. A. G. vairuojamas jam priklausantis automobilis „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, susidūrė su V. C. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (čekiški valstybiniai numeriai), kurio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu sąmoningai automobilius apgadinant. O kaltinime A. G. nurodyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku užpildė 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis. Po to, abiejų kaltinamųjų kaltinimuose nurodyta, kad jie, tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami bendrą nusikalstamą planą, siekiant gauti draudimo išmokas, A. G. ir V. C. eismo įvykio vietoje užpildė 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio deklaraciją. Taigi matyti, kad kaltinimai bendrininkams nurodyti skirtingi, vienam galimai nusikalstamas veikas įvykdžiusiam bendrininkui (V. C.) nurodyta, kad jis su kitu bendravykdžiu (A. G.) tyčia sukėlė eismo įvykį, o bendravykdžiui nurodyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku užpildė 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, įvykio vietoje kartu su V. C. užpildė 2018 m. sausio 4 d. eismo įvykio deklaraciją, todėl neaišku, kokius išties kaltinime nurodytus veiksmus atlikto kiekvienas iš bendravykdžių ir ką jie atliko kartu. Be to, ir veikų kvalifikacija šiems asmenims skirtinga, A. G. kaltinamas kartu su V. C. pasikėsinęs įgyti didelės vertės svetimą turtą – 12 738,48 Eur draudimo išmoką bei padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o V. C. kaltinamas pasikėsinęs įgyti svetimą turtą (nenurodant kokios vertės) bei padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Nutartyje taip pat nurodyta, kad V. M., D. R. ir R. M. kaltinami (9, 10, 11 punktai) apgaule pasikėsinę įgyti svetimą turtą, suklastoję tikrą dokumentą ir jį panaudoję, o būtent, kad jie, susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už eismo įvykį, jį tyčia padarant, tačiau inscenizuojant kaip natūraliai įvykusį, jis ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo tyčia padarė eismo įvykį, žinodami, kad eismo įvykis yra sukeltas dėl paties draudėjo (nenurodyta, kas draudėjas) tyčinių veiksmų pripažįstamas nedraudiminiu, t. y. 2018 m. balandžio 23 d. 21.45 val. Vilniuje, Kalnėnų g. ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), susidūrė su V. M. vairuojamu, pačiam priklausančiu automobiliu „Chrysler Tawn & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. R. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sąmoningai automobilius apgadinant. Toliau konstruojant kaltinimą kiekvienam iš galimų bendravykdžių nurodyta, kad V. M. tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant bendrą nusikalstamą planą, siekiant gauti draudimo išmoką, jis, V. M., ir M. R. užpildė 2018 balandžio 23 d. eismo įvykio deklaraciją, R. M. eismo įvykio deklaraciją pateikė pasirašyti D. R. įrašydami joje: žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes; kad buvo padaryti automobilio „Chrysler Tawn & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Šios deklaracijos pagrindu V. M. 2018 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“. Kaltinime R. M. nurodyta, kad jis taip pat dalyvavo užpildant eismo įvykio deklaraciją, nors to nėra nurodyta V. M. kaltinime, o D. R. kaltinime nurodyta ir, kad jis dalyvavo užpildant minėtą deklaraciją, nors tokia aplinkybė nėra nurodyta V. M. ir R. M. kaltinime. Be to, kaltinime nurodyta, kad R. M. eismo įvykio deklaraciją pateikė pasirašyti D. R. įrašydami joje žinomai tyčia padaryto, inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes ir automobilio apgadinimus, tačiau, kaip minėta pirmiau, kaltinime prieš tai buvo nurodyta, kad tai padarė vienu atveju V. M. ir M. R., kitu atveju R. M., V. M. ir M. R., o dar kitu, kad D. R., V. M. ir M. R.. Iš šio kaltinimo turinio neaišku, kas visgi užpildė minėtą deklaraciją, joje įrašydami žinomai tyčia padaryto, tačiau inscenizuoto kaip natūraliai įvykusio eismo įvykio aplinkybes; kad buvo padaryti automobilio „Chrysler Tawn & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (nenurodyta kokius) ir ar D. R. joje pasirašė, ar ne. Be to, V. M. kaltinime nurodyta, kad eismo įvykį tyčia sukėlė jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, o kaltinime R. M., kad jis (R. M.), V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Be to, kaltinime nurodyta, kad tyčia veikė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tačiau bendrininkavimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu neinkriminuojamas. Kaltinime dėl 2018 m. vasario 14 d. 18.30 val. galimai inscenizuoto eismo įvykio nurodyta, kad veikė bendrai R. M. ir D. R., tačiau vėliau nurodyta, kad eismo įvykį tyčia padarė R. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Bendrininkavimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu neinkriminuojamas. Tas pats pasakytina apie kaltinimą R. M. dėl 2017 m. birželio 5 d. 14.30 val. eismo įvykio galimo inscenizavimo. Anot teismo, šie nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, trukdantys perduoti baudžiamąją bylą teisiamajam posėdžiui ir nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti.

2.3. Taip pat teismas nutartyje atkreipia dėmesį ir į kitus kaltinamojo akto trūkumus, kurie taip pat taisytini. Pasak apylinkės teismo, daugumoje kaltinimų nurodyti prieštaringi duomenys, kieno gi naudai kaltinamieji veikė, vienu atveju nurodoma, kad savo, vėliau, kad kitų naudai (nenurodant kieno naudai), o dar vėliau, kad savo ir kitų naudai (vėl gi nenurodant, kieno naudai). Taigi, iš kaltinimų turinio sunku suprasti, kieno gi naudai, ar tik savo, ar ir bendravykdžio, ar dar kažkokių asmenų naudai galimai buvo veikiama. Kaltinimuose V. M., kurie susiję su veikomis, kurias galimai darant panaudotas L. M. vardu registruotas automobilis „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad po skirtingų trijų eismo įvykių automobilio apgadinimai pagal savo lokalizacijos padarymo pobūdį bei apimtį yra tokie (tie) patys, tačiau iš kaltinimų turinio neaišku, po kokių gi konkrečiai eismo įvykių. Kaltinimuose V. M., kuriuose nurodoma, jog kaltinamasis nusikalstamoms veikoms daryti panaudojo L. M. vardu registruotą automobilį „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užpildžius eismo įvykio deklaracijas tokiu būdu sąmoningai apgadintas automobilis. Vėl gi, teismo vertinimu, galima tik spėlioti, kokie apgadinimai kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo galimai specialiai padaryti ir pan. Be to, viename iš šių kaltinimų, nurodyta, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. surašė ir pasirašė prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie minėtą 2017 m. liepos 19 d. neva įvykusį eismo įvykį, kurio metu neva buvo sugadintas automobilis „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir šį prašymą pateikė draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau nei prašymo surašymo laikas, nei prašymo pateikimo laikas nenurodytas, taip pat nenurodyta, kokie automobilio apgadinimai buvo nurodyti prašyme. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad kaltinimai panaudojus minėtą automobilį nusikalstamai veikai daryti, pareikšti ir kitam kaltinamajam – R. M., tačiau ir šiam asmeniui pateiktame kaltinime nenurodoma, kokie gi apgadinimai buvo padaryti ir nurodyti deklaracijoje. R. M. ir D. R. kaltinami veikdami bendrai apgaule savo ir kitų naudai įgiję svetimą turtą, suklastoję tikrą dokumentą, o šiai nusikalstamai veikai daryti galimai panaudotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Anot teismo, kaltinime vėl gi nenurodoma, kokie gi apgadinimai buvo automobiliui padaryti, galimai tyčia padarant eismo įvykį. Taip pat, pasak teismo, ne visuose kaltinimuose nurodyta, kas yra draudėjai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui nutartyje išdėstytiems trūkumams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

3.1. Prokuroro nuomone, šiuo atveju kaltinamajame akte aprašant inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo laikomasi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, buvo išdėstytos esminės veikų faktinės aplinkybės (tokios ir tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis), kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius ir yra svarbios sprendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nurodyti konkretūs kaltinamųjų atlikti baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai, nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, nusikalstamų veikų dalykas. Prokuroras sutinka su teismo pozicija, kad kaltinamajame akte, nurodant tam tikras aplinkybes, buvo padaryta neatidumo klaidų, kurios, kaltinimo manymu, nėra esminės (pvz. skirtingai nurodoma kieno naudai buvo atliekami nusikalstami veiksmai, nors kaltinime įvardintas konkretus asmuo), jų ištaisymui nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. To nenurodė ir teismas. Taip pat, pasak prokuroro, skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ar surašant kaltinamąjį aktą, būtų esmingai pažeistos kaltinamųjų procesinės teisės. Teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra ištaisyti išsiųstame teismui prašyme dėl kaltinimo pakeitimo, todėl, prokuroro vertinimu, darytina išvada, kad dėl šio teismo motyvo nėra pagrindo grąžinti bylą prokurorui. Bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju būtų formalus ir prailginantis proceso trukmę. Prokuroro teigimu, kaip nepagrįstas atmestinas ir teismo teiginys, kad ne visuose kaltinimuose nurodyti draudėjai. Kaip jau minėta, kaltinimuose nurodyti asmenys, kurie pateikė prašymus draudimo bendrovėms dėl draudimų išmokų gavimo, todėl, kaltinimo nuomone, šie duomenys nėra esminiai ir, teismui manant, kad jie turi būti nurodyti nusikalstamų veikų aprašyme, gali būti papildyti teismo sprendime. Taip pat skunde pažymima, kad kaltinimuose V. M., kiek tai susiję su automobiliu „Dodge Caravan“, kaltinime yra nurodyti visi trys eismo įvykiai, todėl nesuprantama, kodėl teismas nurodo, kad jie neišvardinti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes skunde prokuroras daro išvadą, kad šiuo metu nėra aplinkybių, kurios darytų bylos nagrinėjimą neįmanomą arba ypatingai apsunkintą, todėl tikslinga panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-3224-1133/2021 buvo pagrįstai perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

6. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte, kuris yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tai yra kaltinamuoju aktu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), todėl būtina, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitiktų BPK 219 straipsnyje keliamus jam reikalavimus. Pabrėžtina tai, kad kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo bei tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai). Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-511/2019, 2K-254/2013 ir kt.). BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

7. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad dalis kaltinimų, pareikštų kaltinamiesiems V. C., A. G., V. M., R. M. ir D. R., kaltinamajame akte atitinkamai įvardijant juos kaip bendrininkus, dėl tų pačių nusikalstamų veikų yra nurodomi skirtingai, neaiškiai, prieštaringai, nusikalstamų veikų aprašymai verčia spėlioti, kuo ir kokiomis aplinkybėmis asmenys yra kaltinami (neaišku, kokius iš tiesų kaltinime nurodytus veiksmus atliko kiekvienas iš bendravykdytojų ir ką jie atliko kartu, neaiškus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vaidmuo ir su tuo susijusios aplinkybės, nes bendrininkavimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu neinkriminuojamas, neaišku kieno naudai kaltinamieji veikė (šias aplinkybes kaltinimuose vis nurodant skirtingai) ir kt. skundžiamoje nutartyje nurodyti nusikalstamų veikų aprašymo neaiškumai ir trūkumai), taip pat dėl to, kad kaltinamiesiems V. C., A. G. inkriminuojamų tų pačių veikų, kurios jiems inkriminuojamos kaip padarytos veikiant bendrai, kvalifikacija yra skirtinga (A. G. kaltinamas kartu su V. C. pasikėsinęs įgyti didelės vertės svetimą turtą – 12 738,48 Eur draudimo išmoką bei padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o V. C. kaltinamas pasikėsinęs įgyti svetimą turtą (nenurodant kokios vertės) bei padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pats prokuroras skunde sutinka su tuo, jog nurodytus kaltinamojo akto trūkumus yra būtina taisyti. Tai patvirtina ir prokuroro skunde nurodoma aplinkybė, kad šie kaltinamojo akto trūkumai jau yra ištaisyti apylinkės teismui išsiųstame prašyme dėl kaltinimo pakeitimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms, šiuo atveju visiškai sutiktina su žemesnės instancijos teismo pozicija, jog aptariama kaltinamojo akto dalis iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti trūkumai apsunkina kaltinamųjų V. C., A. G., V. M., R. M. ir D. R. teises efektyviai gintis nuo kaltinimų, o tuo pačiu ir netrukdomą bei sklandų baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, dėl ko byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti.

8. Aplinkybės, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę prašyti keisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, taip pat kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą bei, kad šiuo atveju prokuroras tokį prašymą pirmosios instancijos teismui jau pateikė, ištaisydamas skundžiamoje nutartyje nurodytus kaltinamojo akto trūkumus, nėra pagrindas konstatuoti, jog byla šiuo atveju negalėjo ir neturėjo būti perduota prokurorui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog byla perduodama prokurorui, kai nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą. Ši baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teismo teisė/pareiga nėra siejama su galimybės ištaisyti nustatytus kaltinamojo akto trūkumus teisme nebuvimu, kaip buvo nustatyta BPK 234 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2007 m. rugsėjo 1 d. Pagal galiojančias BPK 234 straipsnio nuostatas byla perduodama prokurorui, kai yra nustatomi kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo nagrinėti bylą, o ne kai kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti teisme. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju buvo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, nes kaltinamiesiems V. C., A. G., V. M., R. M. ir D. R. suformuluotuose kaltinimuose nėra nurodyta dalis kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, dėl tų pačių nusikalstamų veikų kaltinimai kaltinamiesiems nurodomi skirtingai ir prieštaringai, bendravykdytojams inkriminuojamos skirtingos veikos. Be to, pažymėtina, kad bylos perdavimas prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti bylos parengimo nagrinėti teisme metu, be kita ko, užtikrins ir minėtų kaltinamųjų teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios tiksliai žinoti, kuo jie yra kaltinami, o teismui nereikės atlikti papildomų veiksmų, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kurią jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo teiginiu, kad iš V. M. pareikštų kaltinimų, kurie susiję su veikomis, kurias galimai darant panaudotas L. M. vardu registruotas automobilis „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), turinio konkrečiai nėra aišku, po kokių trijų skirtingų eismo įvykių automobilio apgadinimai pagal savo lokalizacijos padarymo pobūdį bei apimtį yra tokie (tie) patys, kadangi šie eismo įvykiai atskirai nurodyti trijuose V. M. pareikštuose kaltinimuose, kurie susiję būtent su automobiliu „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, šios aplinkybės yra detalizuojamos kaltinimuose nurodomoje 2020 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2451(18), kuri paminėtuose kaltinimuose ir yra cituojama. Taip pat nėra pagrindo sutikti su tuo, kad taisytini kaltinamojo akto trūkumai, jog ne visuose kaltinimuose nurodyta, kas yra draudėjai. Kaip matyti, kaltinimuose yra nurodyti asmenys, kurie pateikė prašymus draudimo bendrovėms dėl draudimo išmokų gavimo, todėl duomenys apie draudėjus nėra esminiai, trukdantys nagrinėti baudžiamąją bylą. Vis tik, konstatavus, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta kitoje, ankščiau nurodytoje, dalyje, naikinti šios nutarties nėra pagrindo.

10. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.