Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. atstovo advokato Simono Baltrušaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo Simonas Baltrušaitis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1 600 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme 2024 m. spalio 30 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovui Š. B. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. atstovas advokatas Simonas Baltrušaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarimą bei esant ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatytam pagrindui, priteisti Š. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog Š. B. kreditorių interesų tenkinimo eilę pažeidė tyčia, tačiau jis jau 2025 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad VMI vertinimu - pažeidimas padarytas dėl mokėjimų, atliktų (duomenys neskelbtini) kredito unijai, o Š. B. tokių mokėjimų neatliko (jų neformavo, jų netvirtino, jų neatliko), t. y. jokių aktyvių, tyčinių veiksmų dėl šių mokėjimo neatliko. (duomenys neskelbtini) kredito unija pati nurašė lėšas kaip kredito dengimą nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, ir šiuos veiksmus atliko pagal tarpusavyje sudarytą sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos vadovas Š. B. nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos šių nurašymų įvykdymui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytu, jog vien tai, kad Š. B. aktyviais veiksmais neatliko mokėjimų (duomenys neskelbtini) kredito unijai, nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Skunde aukštesnės instancijos teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti ar atsakomybėn traukiamas tinkamas subjektas. Nebuvo keliamas klausimas ar tariamai neteisėtus veiksmus atliko būtent Š. B.. Teismas nevertino byloje esančių duomenų visumos, nes šiuos veiksmus gali atlikti įmonės buhalterė ar tretieji asmenys. Tinkamo subjekto nustatymas yra administracinio nusižengimo sudėties dalis ir jį atskleisti pareigą turėjo VMI. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo pašalintos abejonės ne tik ar buvo pasirinktas tinkamas subjektas, bet ir dėl jo veiksmų vertinimo kaip tyčios pažeisti kreditorių interesų tenkinimo eilę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji apeliantui neapgrįstai inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinį skundą, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis pagrįstas išvadas, jog Š. B. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl Š. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarimas yra iš esmės išsamiai motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Nors skunde advokatas Simonas Baltrušaitis teigia, jog ANK 120 straipsnio 1 dalies norma skirta ir tiesiogiai susijusi su tyčinių ar nesąžiningų bankrotų, kuriais siekiama išvengti mokestinių prievolių, užkardymu ir prevencija, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019), todėl akivaizdu, jog minėtas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai, negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (past. – šiuo metu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas), nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).

11. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. atstovas advokatas nurodo, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime klaidingai vertinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai rodikliai nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 13 d. periodu, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui aktualus finansinių rodiklių laikotarpis – 2024 m. liepos 29 d. – 30 d. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarimo, teismas nurodė, jog laikotarpiu 2024 m. liepos 29, 30 dienomis iš bendrovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, o būtent: 2024 m. liepos 29 d. atlikti 3 463,44 Eur ir 5 000 Eur pervedimai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir fiziniam asmeniui (T. K.), taip pat 1 169,55 Eur ir 130,45 Eur pervedimai (duomenys neskelbtini) kredito unijai (kredito pradelstų įmokų dengimui), 2024 m. liepos 30 d. atlikti mokėjimai 3 906,99 Eur ir 6 580,96 Eur (duomenys neskelbtini) kredito unijai (kredito pradelstų įmokų dengimui). Nutarime taip pat padaryta išvada, jog 2024 m. liepos 29, 30 dienomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų buvo atliktos šešios pinigų pervedimo operacijos, kurių bendra suma 20 250,95 Eur, kai atliekant mokėjimus 2024 m. liepos 29 d. (9 763,44 Eur bendra suma) nepriemoka VMI buvo 16 373,18 Eur, o 2024 m. liepos 30 d. (10 487,95 Eur bendra suma) – 14 545 Eur. Taigi, akivaizdu, jog priešingai nei teigiama skunde aukštesnės instancijos teismui, skundžiamame nutarime išsamiai išanalizuotas advokato Simono Baltrušaičio nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai rodikliai.

13. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris turi įstatyme nustatytas pareigas, taip pat ir organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas), atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė. Nors advokatas Simonas Baltrušaitis skunde apeliacinės instancijos teismui teigia, jog iš VMI pateiktų priedų nėra galimybės identifikuoti kokiu pagrindu mokestinė nepriemoka susidarė ir kaip ji skaičiuojama, o pats priedas panašu yra ekrano nuotrauka iš galimai vidinės VMI duomenų bazės, dokumentai nepatvirtinti parašais ar kitaip autentifikuoti, dėl ko apeliantas kelia abejonių minėtų dokumentų tikrumu, atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Š. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra nuo (duomenys neskelbtini), taigi jam esant šioje pozicijoje beveik dešimt metų turėjo būti aiškiai žinomos jo kaip įmonės vadovo pareigos, o būtent – mokėti atitinkamus mokesčius (gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius) valstybei. Apelianto skunde keliamos abejonės dėl VMI pateiktų dokumentų nepatikimumą atmetamos kaip nepagrįstos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog VMI, būdama Lietuvos įstaiga, renkančia Lietuvos Respublikos Seimo įvestus mokesčius, neturi jokio suinteresuotumo teikti tikrovės neatitinkančius dokumentus.

14. Apelianto skundo argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. B. veiksmuose nebuvo tyčios, susiję su nurodomomis aplinkybėmis, jog jis pats mokėjimų (duomenys neskelbtini) kredito unijai neatliko, o minėta kredito įmonė pagal sudarytą sutartį automatiškai nusiskaičiuoja mėnesines įmokas kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, nešalina Š. B. atsakomybės dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Pažymėtina, kad toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. B. neveikimas nešalina atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje išdėstytą atsiskaitymų eilę aiškiai nurodyta, jog mokėjimai, kuriems, akivaizdu, iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų dokumentų Š. B. teikė prioritetą, turėjo būti atlikti penktąja eile (atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl Š. B. kaltės dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir paskirtos administracinės nuobaudos tinkamumo, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingų išvadų, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad Š. B. pripažintinas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo prašymas priteisti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. atstovo advokato Simono Baltrušaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarimo apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Š. B. atstovo advokato Simono Baltrušaičio prašymo priteisti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.