Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. D., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog su nukentėjusiaisiais tarėsi dėl kapaviečių sutvarkymo, tačiau paaiškino, kad V. S. pinigus grąžino, V. M. darbus pradėjo. Buvo tvarkęs močiutės kapavietę, todėl jį žinojo, susitiko ir nutarė užkloti kapavietę plokštėmis, tai buvo 2018 m. pavasarį. Dėl šių priežasčių susitiko su V., aptarė kokius darbus darys, kokias trinkeles dės, sutarė mokėtiną sumą, R. D. gavo pinigus, pradėjo daryti darbus, tačiau pritrūko pinigų, vėl paprašė V. M. plokštėms pirkti, nes nerado rausvos spalvos, tuo metu darė ir kitus darbus kurie užsitęsė ir taip gavosi, kad darbai nepadaryti iki galo, o pinigai išleisti. Nuardė seną kapavietę, išklojo trinkeles, sijas, pakalė raides, trūko tik uždėti plokštes. Iš viso paėmė 2 000 eurų per kelis kartus, po to V. pasakė, kad rado kitus meistrus, 1550 eurų likau jai skolingas, nes pastaroji jo padarytą darbą įvertino 450 eurų. Paaiškino, kad tiesiog nerado tos spalvos plokštės, apsiėmė daryti kitus darbus, norėjo susitvarkyti, pasakė, kad grąžins pinigus. Galima buvo parsivežti plokštes iš Lenkijos, pasakė, kad nespės, kad nelauktų. R. D. patikino norintis sutarti dėl pinigų grąžinimo, pasirašė vekselį, kurio iki šiol nepadengė. Šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Per tą laiką V. daug kartų jam skambino, klausė dėl darbų, taip pat ir buvo susitikę 3-4 kartus. Kaltinamasis R. D. paaiškino, kad su L. V. susitiko (duomenys neskelbtini) kapinėse, ji užėjo iki kaltinamojo namų, kur laiko medžiagas, paklausė ar šis gali padaryti darbus, R. D. sutiko ir darbus padarė greitai, tada vėliau, susitarė, kad jai reiktų ir (duomenys neskelbtini) rajone sudėti plokštes kapams, kartu nuvažiavo į vietą, aptarė detales, apžiūrėjo, paskaičiavo, gavo 500 eurų avansą, po to dar per kelis kartus dviejų mėnesių laikotarpyje paėmė pinigus, kol susidarė 1820 eurų bendra suma. Ten reikėjo nuimti seną tvorelę, išbetonuoti sijas, iškloti plokštes, R. D. nuėmė tvorelę ir daugiau nieko nebespėjo padaryti. Taip atsitiko todėl, kad sirgo, buvo įkandusi erkė, skaudėjo ranką, buvo išvežtas į ligoninę, buvo užspaustas nervas. Siūlė L. V., kad darbus padarys po Visų šventųjų, tačiau ji buvo supykusi ir nesutiko. R. D. nurodė, kad tuo metu jam trūko pinigų gydymuisi, skaudėjo ranką, todėl dirbti nesugebėjo, patikino, kad nori susitarti su L. V. dėl darbų atlikimo, skolą pripažįsta. R. D. paaiškino, kad tuo metu, kai nuiminėjo kapo tvorelę pagal susitarimą su L. V., susitiko ir su V. S., šis taip pat paprašė sutvarkyti kapavietę, kartu aptarė darbus, tačiau taip gavosi kad jam nieko nepradėjo daryti, tikina, kad gal būtų ir spėjęs, tačiau buvo niuansų su medžiagomis, netiko išmatavimai, taigi, darbai liko nepadaryti. Pradžioje buvo Sutarta uždėti plokštes ir klijuoti plyteles. Iš V. S. gavo 500 eurų, kuriuos jam jau yra grąžinęs Viskas vyko 2018 metais nuo pavasario iki lapkričio mėnesio. Patikino, kad tuo metu buvo smulkių darbų, kapų tvarkymo, bet kartu ir sirgo, buvo blogai su ranka, mėnesį laiko turėjo problemą, dėl erkės važiavo į Šilainių polikliniką pasitikrinti dėl encefalito, Kalniečių poliklinikoje gydėsi dėl rankos. R. D. nurodė, kad dirba vienas, kartais su sūnumi. Su žmonėmis tariasi taip pat vienas, darbus padėjo daryti sūnus A. D., jis pilnametis. Nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko. Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis nurodė, kad anksčiau žaidė azartinius žaidimus, tačiau dabar nelošia, yra užsikodavęs. Iš nukentėjusiųjų gautus pinigus išleido, pirko medžiagas, kurą automobiliui, be to pirko ir darbinį automobilį. Nurodė, kad turi skolų antstoliams, o nukentėjusiesiems melavo. Patikino, kad bendradarbiauja su įmonėmis, kurios veža plokštes, tačiau nė vienu iš nurodytų atvejų dėl akmens plokščių gabenimo konkrečiai nesitarė. Keli telefono numeriai jam reikalingi tuo atveju, jei telefonas išsikrauna, gali atsiliepti kitu.

Nukentėjusioji V. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad R. D. pažinojo iš anksčiau, tikina niekada nepaduotų pinigų nepažįstamam žmogui, kol buvo gyva teta, ji rekomendavo R. D., nes ji pati turėjo su juo kontaktus, tvarkydavo kapavietes, sakė, kad darbštus, sąžiningas žmogus, taip ir susipažino su juo, kai reikėjo sutvarkyti prieš tai mirusio dėdės kapą. R. D. tada greitai atliko darbus, viską gerai padarė, tačiau tai buvo minimalus tvarkymas, atsiskaitė, ir tuo metu R. D. neėmė jokio avanso. Po to, kai teta numirė, liko sutvarkyti kapavietę, nukentėjusioji gyvena Jurbarke, todėl nusprendė uždėti akmens plokštę, liko įrašyti tetos mirimo datą, kadangi pažinojo R., į jį kreipėsi, atvažiavo su seserimi kartu, susitiko kapinėse, buvo kovo – balandžio mėn., susitiko kapinėse, pasitarė dėl darbų, kadangi paminklas buvo specifinės spalvos, reikėjo derinti ir plokštę, pats R. pasiūlė dėti plokštę „(duomenys neskelbtini)“, pasakė kainą, parodė pavydžių, kur teigė, kad jo daryta, nukentėjusiajai patiko, tada sutarė, kad jam reikia avanso, jis sakė, kad avansu reikia 1 200 eurų. Grižus į Jurbarką V. M. pasidomėjo įmonėse, ar tokios sumos didelės imamos avansu, sakė, kad ima trečdalį sumos, nes būna atvejų, kad žmonės atsisako. R. D. iš karto padavė 500 eurų ir pažadėjo atiduoti kitus pinigus sekančią dieną, iš ryto nuėmė pinigus iš bankomato – 700 eurų ir juos kovo 23 dieną padavė R. D.. Po to vėlai vakare jai vėl parašė R.: „Labas rytas, pone V., noriu, kad man duotumėte dar 800 eurų“, kadangi kolega važiuoja į Švediją parvežti akmens „(duomenys neskelbtini)“. V. M. nurodė tada patikėjusi, R. D. atvažiavo į butą, kur jam padavė dar 800 eurų ir paprašė pasirašyti skolos lapelį, kaltinamasis sutiko, žadėjo atlikti darbus iki gegužės 30 dienos, tačiau darbų neatliko, pradėjo jam skambinti, tada atsirado pažadas padaryti tėvo dienai, tačiau ir tėvo dienai darbų nepadarė, po to sakė, kad yra plokštes nupirkęs ir viena dalis Širvintose, kita dalis Vilkijoje, V. M. klausė, kodėl ta plokštė randasi vienur, kita dalis kitur, tada prasidėjo skambinimai, buvo pažadai. V. M. jam siūlė transportą, nes turi autobusą, jis sakė, kad pats turi transportą, kad jam nereikia. Nukentėjusioji siūlė kartu važiuoti į Vilkiją, kad R. D. parodytų plokštes, tačiau jis sakė, kad ten nieko neveža ir nerodo. Turi išsisaugojusi žinutes ir tai, ką atrašinėjo po vekselio. Teisinosi, kad tai nešant plokštę nuskilo, tai reikia šlifuoti, visur buvo melas, po to pasirašė vekselį, jis pasirašė ant vekselio, kad grąžins pinigus, V. M. klausė, ar verta atvykti iš Jurbarko į Kauną, ar sugrąžins pinigus, jokio atsakymo nesulaukė, nebuvo nei žinutės, nei skambučio, jis žadėjo, kad skolinsis iš sūnaus, kuris dirba Anglijoje ir grąžins pinigus, pasakė, kad sūnus jam perves į sąskaitą, V. M. laukė savaitę, skambino, rašė žinutę, kur pinigai, jis parašė, kad kažkas buvo su sąskaitomis, pinigai grįžo atgal. Toliau jis sakė, kad įduos pinigus vairuotojui, parveš vairuotojas. Tačiau rugsėjo mėnesį artėjo mano tetos mirimo metinės, o R. D. iškalė tik mirimo metus, nuardė, uždėjo du blokelius ir trinkeles, tačiau trinkelės buvo sudėtos netinkamai, kai V. M. atvažiavo su kitu meistru, jis pasakė, kad reikia viską ardyti, jis rankomis ėmė ir ardė tas plyteles, nes jos taip buvo sudėtos. Prieš tai buvo kalbėjusi su R. D. dar kai buvo nemačiusi jo darbų, nes toli iš Jurbarko važinėti, tai jis įvertino darbą 450 eurų, kas nukentėjusiosios nuomone yra labai daug, tačiau nenorėdama ginčytis, sutiko, kad darbų už tokią sumą R. D. padarė. Po to V. M. pasamdė kitą firmą iš Jurbarko ir šiai dienai kapavietė yra sutvarkyta, tačiau pinigai negrąžinti. Patikslino, kad 500 eurų R. D. padavė kapinėse, nors jis prašė 1 200 eurų. Pasakė, kad atvažiuotų į butą, paimsiu iš sąskaitos pinigus ir tada kitą dieną bute padavė jam 700 eurų, o dar 800 eurų R. D. padavė balandžio 11 d. Patikėjo jo žodžiai, kad buvo žiemos sezonas, kad neturi pinigų, žmogų pažinojo, patikėjo, kad nuvažiavo į Švediją nupirkti plokštės. R. D. nepaaiškino, kur išleido tuos pinigus, tačiau nukentėjusioji supranta, kad nebuvo jokios plokštės, nes jai jos neparodė, buvo pasiruošus visą medžiagą su vekseliu kreiptis į notarą, bet kadangi atsitiktinai per giminaitę susižinojo, kad atsidaro dar nukentėjusių nuo R. D., pasiūlė kreiptis į policiją, ką ji ir padarė. Nukentėjusioji V. M. 2019 m. liepos 10 teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, kad kaltinamasis R. D. jai atlygino 500 eurų turtinę žalą, todėl civilinį ieškinį ji mažina iki 1050,00 eurų, tai patvirtino ir savo parodymais.

Nukentėjusioji L. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį, prieš motinos dieną, važiavo pas savo uošvį aplankyti, ant kapo buvo sena tvorelė, nebuvo privežta žemių, nes ilgą laiką nebuvo rūpinamasi tuo kapu, galvojo, kad reikia patvarkyti prieš motinos dieną, šalie (duomenys neskelbtini) kapinių buvo dvi dirbtuvės – R. D. ir dar viena šalia. Nuėjo, kur dirba R. D., paklausė ar yra kas galėtų padaryti tokius darbus, sakė, kad tuoj atvažiuos, atvažiavo R., L. V. sakė, kad nori tuos darbus padaryti, sakė, kad šiuo metu neturi pinigų, tačiau R. D. geranoriškai sutiko, abu nuėjo, apžiūrėjo kapą, sakė, kad viskas bus padaryta, praėjo gal savaitė, gal dvi, R. D. sakė, kad viskas padaryta, nufotografavo, kai atliko darbus, jis sakė, kad atvažiuos, tada L. V. jam sumokėjo 300 eurų ir paprašė sutvarkyti tėvo kapus (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad važinėja po visą Lietuvą, L. V. nurodė norinti kapą uždengti plokštę. Kaip tik tuo metu atvažiavo brolis ir sesuo, kurie gyvena Airijoje, kartu apžiūrėjo kapą, susiskambino su R. D., dar reikėjo nušveisti paminklą, perdaryti raides, surinkti skaldą, už šiuos darbus R. D. prašė 900 eurų avanso, tačiau tą kartą jam sumokėjo tik 500 eurų, jokio skolos raštelio neėmė, pasitikėjo R. D., nes buvo atlikęs darbus prieš tai, buvo komunikabilus. Po kelių savaičių R. D. paskambino ir pasakė, kad reikia dar 400 eurų. Tada L. V. buvo darbe, Kauno klinikinėje ligoninėje, sakė, kad negali, sutarė, kad jis nuvažiuos į namus ir ten gavo tuos pinigus. Savaitės laikotarpyje R. D. vėl paskambino, nurodė, kad reikalingi pinigai, nes vyrai važiuos į Švediją, reikia atvežti plokštę, jis nuvažiavo į namus ir vėl gavo tuos pinigus, iš viso sumoje gavosi 900 eurų. Praėjus kiek laiko R. D. vėl paskambino, sakė, kad vyrukai Švedijoje perka plokštės, kad plokštės važiuos, reikia pinigų, kurių trūksta, nurodė, kad vyksta pjaustymas, kapuose prasidės darbai, todėl vėl paėmė pinigus, kol bendroje sumoje gavosi 1 820 eurų. Jokių darbų R. D. nepadarė, nors L. V. jam daug kartų skambino, rašė žinutes, tačiau šis tik atsiprašinėjo ir žadėjo, tikino, kad darbai vyksta, nes jis nuėmė tvorelę, kurią išsivežė. L. V. prašė gražinti tvorelę, nes taip išardė kapą, sakė, kad tvorelė pas jį garaže, bet jos neatvežė. Teisinosi kad turi sveikatos problemų, kad įkando erkė, apsinuodijo grybais ir dar visokių nelaimių, kol galiausiai L. V. pradėjo juo abejoti, nors iš pradžių patikėjo, R. D. įtikinamai, maloniai kalbėjo, tačiau galiausiai L. V. liko apgauta. Nekeldavo ragelio, turėjo 4 telefono numerius, sakydavo, kad tai jam laidotuvės, tai negali kabėti, nukentėjusioji buvo ir pas jo motiną nuvažiavus, tačiau pastarojo nerado, o motina tiesiog klausė kodėl juo pasitikėjo, iš motinos žodžių suprato, kad R. D. neatsakingas, tačiau ji sakė, kad jei darbų nepadarė, tai padarys pavasarį, sakė, kad dar nebuvo, kad kam nors darbų nepadarė visai. Nukentėjusioji nurodė buvusi panikoje, nes pinigai dideli, kaimynai matė, kad verkdama ėjo, sakė, kad ji tokia ne pirma, sakė, kad jo žmonės ištisai ieško. Vilties buvo mažai, jis slėpėsi, tada L. V. bandė jį prigauti prie kapų su pažįstamu žmogumi, jį prigavo nuketėjusiosios draugė sutarė su juo susitikti, kad padarytų kapavietę, o atėjo L. V., o ne tas žmogus, kuris tarėsi. Klausė R. D., kodėl jis slapstosi, jis sakė, kad kelia ragelį, tačiau vėliau patvirtino, kad paėmė pinigus, sakė, kad padarys kapavietę ir vėl dingo.

Nukentėjusysis V. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad planavo uždengti plokštėmis savo tėvų kapus, tuomet jam paskambino L. V., sakė, kad rado meistrą, kuris dengia plokštėmis kapavietę, tai ir V. S. pasakė, kad jam reikia. Nuvažiavo į kapus, sutarė kainą, kai nukentėjusysis nuvažiavo į kapus, R. D. laupė apvadus nuo kapo, parodė R. D. kapa, šis sutiko atlikti darbu, išmatavo, apskaičiavo ir nurodė 1 400 eurų sumą, sakė, kad už dviejų savaičių mašina važiuos į Švediją parvežti plokštes ir prašė avanso 600 eurų, tačiau tuo metu V. S. tiek neturėjo, žadėjo pinigus sumokėti vėliau, o R. D. davė 500 eurų, dėl to šis pasirašė raštelį, jame nurodė ir kelis savo telefono numerius. Nuketėjusysis nurodė, kad po to R. D. jam dar kelis kartus skambino, sakė, kad pasikeitė planai, kad V. S. pasirodė įtartina, be matydamas, kad jis pradžioje tvarkė L. V. kapą tikėjo. Buvo palikęs keturis telefono numerius, kartais atsiliepdavo iš kurio nors, pasiteisinimai dėl neatliktų darbų būdavo tokie, kad tai telefoną palikęs buvo, tai dirba ceche, plokštes šlifuoja. Taip apgaudinėjo V. S. porą mėnesių iki Visų šventųjų, po to jau ne sezonas, nukentėjusysis laukė pavasario, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, tada R. D. jam grąžino 500 eurų prie tyrėjos. Jokių darbų neatliko. Nukentėjusysis pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio, nes atgavo pinigus, pasekmes supranta.

Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. D. yra jos sūnus, gyvena kartu, o liudytojos sutuoktinis ir R. D. tėvas yra P. V. D. prieš keturis metus yra persirgo insultą, todėl jo vardu registruotoje individualioje įmonėje pagrindinius darbus atlikdavo R.. Jie tik dviese dirbo minėtoje įmonėje ir iki kada įmonė vykdė veiklą liudytoja tikina nežinanti. P. V. D. 2018 m. rugpjūčio mėnesį vėl pablogėjo sveikata, nustatyta priešinfarktinė būklė, todėl nuo tada jis gydomas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, operuotas, tiksliau pakeistas širdies vožtuvas bei kraujagyslės. Šiuo metu jis tęsia gydymą, todėl dėl silpnos sveikatos būklės parodymų duoti negali (1 t., b. l. 97–98).

Iš nukentėjusiosios V. M. pateiktos 2018 m. kovo 21 d. sutarties kopijos matyti, kad R. D. įsipareigojo atlikti darbus iš viso už 3000 eurų, bei patvirtino, kad iš V. M. gavo iš viso 2000 eurų grynaisiais. (1 t., b. l. 18)

Iš nukentėjusiosios V. M. pateikto 2018 m, rugsėjo 24 d. pranešimo apie neapmokėjimą matyti, kad R. D. pranešama apie nesumokėtą 1550 eurų sumą ir jis informuojamas, kad bus kreipiamasi į notarą dėl išieškojimo (1 t., b. l. 20).

Iš nukentėjusiosios L. V. pateiktų mobilaus ryšio telefono trumpųjų tekstinių pranešimų nuotraukų ir jų chronologijos matyti, kad jose užfiksuotas susirašinėjimas su R. D., pastarasis iš pradžių intensyviai prašė sumokėti pinigus, nurodydamas įvairias to priežastis, vėliau, aktyviai vengė bet kokio kontakto, teisinosi dėl neatliktų darbų (1 t., b. l. 45–63).

Iš nukentėjusiojo V. S. pateikto raštelio, matuti, kad R. D. įsipareigojo atlikti darbus bei patvirtino, kad iš V. S. gavo 500 eurų grynaisiais (1 t., b. l. 91).

Informacija iš Valstybės įmonės Registrų centras patvirtina apie R. D. nekilnojamo turto nuosavybė adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas (1 t., b. l. 111).

Informacija iš Valstybės įmonės Regitra patvirtina apie R. D. turėtas kelių transporto priemones (1 t., b. l. 112–117).

Valstybės įmonės Regitra Kauno filialo duomenys patvirtina apie transporto priemonių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo-išregistravimo procedūras (1 t., b. l. 122–140).

Informacija iš antstolio V. K. patvirtina apie neišieškotas skolas iš R. D. (1 t., b. l. 143).

Informacija iš antstolės A. A. patvirtina apie neišieškotos skolos likutį iš R. D. (1 t., b. l. 152).

Informacija iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos patvirtina apie tai, kad R. D. nuo 2018 m. sausio 31 d. įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų bazę (1 t., b. l. 155–156).

Nukentėjusioji V. M. pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, kad kaltinamasis R. D. jai atlygino 500 eurų turtinę žalą, todėl civilinį ieškinį ji mažina iki 1050,00 eurų (2 t., b. l. 115).

Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad R. D., 2019 m. kovo 21 d., su nukentėjusiąja V. M. sudarė rašytinę sutartį, pagal kurią iki 2018 m. gegužės 30 d. įsipareigojo sutvarkyti (duomenys neskelbtini) kapinėse esančią kapavietę, dėl to per tris kartus iš viso gavo 2000,00 eurų, tačiau atliko darbų tik už 450,00 eurų, dėl ko V. M. patyrė 1550,00 eurų turtinę žalą. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. D. 2018 m. gegužės – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu iš nukentėjusiosios L. V. per tris kartus gavo iš viso 1820,00 eurų, įsipareigodamas atlikti kapaviečių, esančių (duomenys neskelbtini) kapinėse ir (duomenys neskelbtini) kapinėse, Trakų rajone sutvarkymo darbus, tačiau darbų neatliko, gautus pinigus pasisavino, dėl ko L. V. patyrė 1820,00 eurų turtinę žalą. Be to, nustatyta, kad R. D. 2018 m. rugsėjo mėnesį su nukentėjusiuoju V. S. susitarė dėl kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, Trakų rajone sutvarkymo, dėl to iš V. S. gavo 500,00 eurų, tačiau darbų neatliko, pinigus pasisavino, taip padarydamas nukentėjusiajam V. S. 500,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino faktines aplinkybes kuriomis iš nukentėjusiųjų V. M., L. V. ir V. S. gavo pinigus dėl kapaviečių sutvarkymo, tačiau nurodė, jog darbų neatliko dėl objektyvių priežasčių, nes turėjo sveikatos problemų ir reikėjo pinigų gydymuisi, be to, atlikinėjo kitus darbus, laiku negavo reikiamų medžiagų. Patikino, jog sukčiauti neketino ir visus darbus atliks, arba gražins pinigus. Tokie kaltinamojo R. D. parodymai visiškai paneigti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad jau nuo pat pradžių, jai pasirodė kiek per didelė prašomo avanso suma – 1200,00 eurų, tačiau pinigus sumokėjo, o dar tą patį vakarą R. D. paprašė jam perduoti dar 800,00 eurų, nurodydamas, kad pinigai reikalingi jo kolegai, kuris važiuoja į Švediją parvežti užsakytos plokštės. Tuojau pat po to R. D., nuolatos raginamas pačios nukentėjusiosios, įvairiais terminais žadėjo atlikti kapavietės tvarkymo darbus, tačiau atliko tik nežymią jų dalį, ir tai nekokybiškai, nurodė nukentėjusiajai, kad akmens plokštė nupirkta, tačiau dalis jos yra Širvintose, dalis Vilkijoje, nuketėjusiajai paprašius parodyti plokštę nuvykus į vietą, atsisakė tai padaryti, motyvavo, kad darbų neatlieka dėl sveikatos problemų, blogų oro sąlygų ir pan., galiausiai pažadėjo gražinti pinigus ir pasirašė vekselį, kurio taip pat neapmokėjo. Nukentėjusioji L. V. taip pat parodė, kad vos su R. D. susitarus dėl kapaviečių tvarkymo darbų šis pareikalavo pinigų avansu, kuriuos gavo per kelis kartus, tačiau tik nuėmė vienos iš kapaviečių tvorelę, kurią išsivežė ir negražino, daugiau jokių darbų neatliko, tikino, kad kolega išvykęs į Švediją nupirkti akmens plokštės, dėl to iš nukentėjusiosios dar gavo dalį pinigų, tikino, kad plokštės jau pjaustomos, tačiau jokių realių darbų taip ir nepradėjo. Vengė bet kokių kontaktų su L. V., turėjo net keturis skirtingus mobilaus ryšio telefono numerius, tačiau į skambučius L. V. neatsakinėjo, trumpaisiais tekstiniais pranešimais vis žadėjo atlikti darbus, tačiau savo neveikimui vis surasdavo kokias nors priežastis, dėl sveikatos problemų, oro sąlygų ir kt. Slapstėsi nuo L. V., kol ši, kartą R. D. paskambinus kitam asmeniui ir susitarus susitikti dėl darbų (duomenys neskelbtini) kapinėse jį sutiko, tada šis vėl žadėjo atlikti sutartus darbus, tačiau iki šiol taip nieko ir nepadarė, pinigus pasisavino. Nukentėjusiojo V. S. atveju R. D. vos su juo sutaręs dėl darbų taip pat pareikalavo avanso, nurodė, kad jau gavus pinigus dar tą pačią naktį kolega išplauks į Švediją pirkti akmens plokštės, paliko nukentėjusiajam net keturis savo telefono numerius, kuriais atsiliepdavo tik kartais, dėl neatliekamų darbų vis teisindavosi darbiniu užimtumu, nurodydavo, kad buvo palikęs telefoną, turi sveikatos problemų, jokių darbų taip ir nepradėjo atlikti. Vertinant pačių nukentėjusiųjų veiksmus konstatuotina, kad kaltinamojo R. D. apgaulė kiekvienu atveju neabejotinai įveikė minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį, o jie buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi dėl savo teisių užtikrinimo, nukentėjusioji V. M. sudarė rašytinę sutartį, nukentėjusysis V. S. paėmė skolos raštelį, nukentėjusioji L. V. nuolatos palaikė kontaktą telefonu ir byloje pateikė tarpusavio susirašinėjimo chronologiją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje aiškinant šį sukčiavimo požymį, susiduriama su būtinybe atriboti sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių. Siekiant atriboti civilinius teisinius santykius nuo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-526/2014, 2K-150/2014, 2K-117/2013, 2K-81/2011).

Šios bylos kontekste vertinant kaltinamojo R. D. veiksmus svarbu tai, kad visais trimis atvejais jis elgėsi iš esmės panaudodamas tą patį modelį, reikalavo avanso grynais pinigais, visais trimis atvejais tikino, kad akmens plokštes jau perka jo kolega Švedijoje, nors kaip nustatyta, dirbo tik kartu su sūnumi, kuris tokių veiksmų neatliko. R. D. teisiamojo posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardinti įmonių, į kurias esą kreipėsi dėl akmens plokščių parvežimo, nepatvirtino, kad jas iš viso buvo gavęs, nors V. M. ne kartą nurodė, jog plokštės jau yra Lietuvoje ir ruošiamos uždėjimui, tačiau atsisakė jas parodyti. Nukentėjusioji L. V. pateikė susirašinėjimą trumpaisiais tekstiniais pranešimais su R. D., iš kurių akivaizdu, kad pastarasis įvairiais būdais pirma siekė gauti pinigus už darbus, o juos gavęs vengė bet kokio kontakto su nukentėjusiąja, nuolatos žadėjo atlikti darbus, tačiau savo neveikimui pateisinti vis rasdavo įvairių priežasčių, tikino, kad akmens plokštė jau nupirkta. Analogiškai ir nukentėjusiojo V. S. atveju, vos sutarus dėl darbų buvo reikalaujama pinigų avansu, tačiau jokie darbai nepradėti daryti, tikino, kad jo darbuotojai vyksta į Švediją pirkti plokštės, teisino savo neveikimą įvairiomis priežastimis.

Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Esamomis aplinkybėmis R. D. kaltė akivaizdi, kadangi baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pagrįsta nei viena jo nurodyta aplinkybė dėl priežasčių, kodėl su nukentėjusiaisiais sutarti kapaviečių tvarkymo darbai nebuvo atlikti, o nukentėjusiųjų suklaidinimas dėl R. D. galimybių atlikti sutartus darbus, medžiagų pirkimo, netgi dalies darbų atlikimas (V. M. atveju), ar anksčiau įgytas pasitikėjimas (L. V. atveju), buvo esminė apgaulė, lemiamai įtakojusi jų apsisprendimą. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. D. nė neketino vykdyti susitarimų su nukentėjusiais, nors visais trimis atvejais sutarties šalis įtikinėjo priešingai ir netgi darė veiksmus, imituojančius susitarimo sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas ir susitarimo sąlygų vykdymą imituojantys veiksmai yra kitos sutarties šalies apgaulė. Visais trimis atvejais R. D. veikė tuo iš esmės tuo pačiu laikotarpiu – 2018 metų kovo – lapkričio mėnesiais, nurodė analogiškas priežastis, tai yra kad akmens plokštė jau perkama ir tam reikia pinigų, vėliau darbų neatlikimą motyvavo sveikatos problemomis, arba tiesiog vengė bet kokio kontakto, taigi, esmingai apsunkino nukentėjusiesiems galimybes civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, iš šis požymis byloje neabejotai nustatytas.

Iš Socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. D. jau nuo 2018 m. liepos 12 d. P. V. D. įmonėje, kuri registruota tuo pačiu kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam R. D. (1 t., b. l. 111), kur kreipėsi tiek nukentėjusioji V. M., tiek ir nukentėjusioji L. V., ir atlieka dekoratyvinio ir statybinio akmens pjaustymo, tašymo ir apdailinimo, darbus, betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamybą, ir mažmeninę prekybą, nedirbo (1 t., b. l. 99–100, 101, 102, 103, 104, 108–109). Visgi liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po to, kai P. V. D. patyrė infarktą, visus reikalus jo įmonėje faktiškai tvarkė R. D.. Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad R. D. 2018 m. balandžio 16 d. įsigijo keleivinį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113, 123–124), kurį pardavė 2018 m. rugpjūčio 3 d. už 800,00 eurų (1 t., b. l. 130, 131, 134), o 2018 m. liepos 26 d. pardavė nuosavybės teise valdytą automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117, 139), ir už tai gavo 300,00 eurų (1 t., b. l. 140). Be to, byloje pateikta antstolio V. K. informacija apie eilę skolų išieškojimo, kurie vykdomi iš R. D. (1 t., b. l. 143), bei antstolės A. A. informacija apie skolos iš R. D. išieškojimą (1 t., b. l. 152). Svarbu pažymėti ir tai, kad Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu informavo, kad R. D. 2018 m. sausio 31 d. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų bazę (1 t., b. l. 155–156). Taigi, visų aukščiau išvardintų ir aptartų įrodymų kontekste darytina išvada, kad R. D. sąmoningai sudarė tokią situaciją, kuomet be teisėsaugos institucijų pagalbos nuketėjusiesiems tapo neįmanoma jo surasti, nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie turimas skolas, vengė atlikti darbus, o tai, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimą atlygino nukentėjusiajam V. S. padarytą 500,00 eurų turtinę žalą, ir jau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu susitarė su nukentėjusiąja L. V. dėl darbų atlikimo ir atlygino nukentėjusiajai V. M. dalį jai padarytos turtinės žalos – 500,00 eurų, tik patvirtina jog be teisėsaugos institucijų įsikišimo žalos atlyginimas nukentėjusiesiems iš esmės būtų neįmanomas, taigi šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė pagrįstai taikoma kaip ultima ratio priemonė, pažeistiems nuketėjusiųjų turtiniams interesams apginti. Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje esančiais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. D. kaltei pagrįsti.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo R. D. veika visuose trijuose nusikalstamos veikos epizoduose teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis tyčia, apgaulės būdu, susitarė su nukentėjusiaisiais V. M., L. V. bei V. S. dėl kapaviečių tvarkymo darbų, paėmė pinigus avansu, tačiau darbų neatliko, o savo aktyviais veiksmais vengė prievolių vykdymo bei sudarė situaciją, kuomet be teisėsaugos institucijų įsikišimo nukentėjusiųjų pažeistų teisių gynimas tapo pasunkintas, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kiekviename iš nusikalstamos veikos epizodų turtinės žalos suma viršijo 5 MGL dydžio sumą.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.