Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DNB banko, atstovaujamo advokatės R. Ž., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2725-192/2014 pagal suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10790-151/2013 pagal pareiškėjų L. S. ir L. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį dėl pareiškėjų L. S. ir L. B. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir priimti naują nutartį prašymą atmesti (II t., b. l. 56). Nurodė, kad 2008-02-20 kredito linijos sutartimi Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais AB DNB bankas kredito gavėjams B. J., R. J., L. B. ir V. B. suteikė 6327899 Eur kreditą komerciniams tikslams iki 2010-12-26. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-02 nutartimis c.b. Nr. 2-15580-657/2011 ir Nr. 2-15582-657/2011 nutarė išieškoti iš solidarių skolininkų skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ir banko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutartis c. b. Nr. 2-15582-657/2011 buvo pateikta vykdyti antstoliui R. S.. Solidarių skolininkų B. J., R. J., L. B. ir V. B. skola Bankui pagal kreditavimo sutartį sudaro 26622850,59 Lt ir toliau kas dieną didėja priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma, o įvykdymo užtikrinimui bankui įkeisto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė tesiekia 12587200 Lt. Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi patvirtinta pareiškėjų L. S. ir L. B. sudaryta taikos sutartis pažeidžia banko teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Nors pareiškėjos Taikos sutarties sąlygas grindžia pareiškėjų 2007-12-06 sudarytu Susitarimu dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos, kurio 3.2. punkte susitarta, kad kaip atlyginimą už savo turto įkeitimą už L. B. prievoles, L. S. turi teisę gauti 28 mėnesių nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį, tačiau ši sutarties sąlyga nesuteikia pareiškėjai L. S. pirmumo teisės prieš kitus L. B. kreditorius nukreipti skolos išieškojimą į nuomos sutarties pagrindu mokama nuomos mokestį. Pirmenybės teise į nuomos sutarties pagrindu mokama nuomos mokestį L. S. būtu įgijusi tik tuo atveju, jei reikalavimo teisė į nuomos mokestį CK nustatyta tvarka būtu buvusi įkeista jos naudai. Vadovaujantis CK 4.209 str. 2 d., turtinių teisių gauti nuomos mokestį pagal nuomos sutartį įkeitimo L. S. naudai sandoris turėjo būti tvirtinamas notaro ir registruojamas Hipotekos registre. Nagrinėjamu atveju nebuvo sudarytas notariškai tvirtintas įkeitimo sandoris, nebuvo atlikta ir registracija Hipotekos registre, todėl 2007-12-06 Susitarimu dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos L. S. nėra įgijusi teisės gauti nuomos mokestį pagal nuomos sutartį ir nukreipti į L. B. skolos išieškojimą pirmenybės teise prieš visus kitus L. B. kreditorius. Tokią teisė jai suteikė tik nepagrįstai teismo 2013-05-13 nutartimi patvirtinta Taikos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog Taikos sutartis nepažeidė, o pagerino kitų L. B. kreditorių padėtį, kadangi buvo sumažintas L. B. kreditorei L. S. mokėtino atlyginimo dydis - nuo 28 mėnesinių nuomos mokesčių iki 25. Teismas neatsižvelgė į nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog jeigu L. S. pateiktų antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos (atlyginimo už turto įkeitimą) pagal 2007-12-06 Susitarimą dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos išieškojimo iš L. B., jos reikalavimas patektų į trečiąja eile tenkintinų reikalavimų eilę ir iš Nuomos sutarties pagrindu pervedamo nuomos mokesčio būtų tenkinamas proporcingai, atsižvelgiant į kitų tos pačios eilės išieškotojų (kreditorių) išieškomas iš skolininkės L. B. sumas. Tokiu būdu taikos sutartis, suteikianti L. S. nepagrįstą (kadangi teisės gauti nuomos mokestį pagal nuomos sutartį L. S. nebuvo įkeistos) pirmenybės teisę patenkinti savo piniginius reikalavimus skolininkei L. B. iš Nuomos sutarties pagrindu UAB „Plastinės chirurgijos centras“ L. B. mokėtino nuomos mokesčio, pažeidžia imperatyvias CPK 754 str. nuostatas ir kitų L. B. kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino suinteresuotų asmenų A. B. ir AB DNB banko procesiniuose dokumentuose akcentuotų aplinkybių dėl akivaizdaus pareiškėjų L. S. ir L. B. nesąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu, ką patvirtina taikos sutarties sudarymo bei patvirtinimo aplinkybės.

Nors šioje byloje ir nėra ginčijamas pareiškėjų sudarytas 2007-12-06 Susitarimas dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos, tačiau spręsdamas dėl Taikos sutarties patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo teismas turėjo įvertinti šios taikos sutarties, kuri paremta minėtu pareiškėjų pasirašytu 2007-12-06 susitarimu, sudarymo aplinkybės ir pareiškėjų sąžiningumą ją sudarant. Pagal pareiškėjų sudarytos 2006-03-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas (3.3. punktą), L. S. jau nuo 2012 m. sausio 1 d. galėjo reikalauti, kad jai būtų atliekami mokėjimai pagal Nuomos sutartį, tačiau reikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo pradėjo tik 2013 m. gegužės mėn. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jos taikos sutartis sudaryta ir pateikta teismui tvirtinti siekta užkirsti kelią kitiems L. B. kreditoriams nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į L. B. iš UAB „Plastinės chirurgijos centras“ Nuomos sutarties pagrindu gaunamą nuomos mokestį. Toks nesąžiningas pareiškėjų elgesys pažeidžia CK 1.5 str. nustatytus imperatyvus veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir kartu papildomai patvirtina, kad pareiškėjų sudaryta Taikos sutartis yra niekinė.

Banko teiginiai, jog vadovaujantis CK 4.209 str. 2 d., 2007-12-06 susitarimas turėjo būti patvirtintas notaro ir įregistruotas viešajame registre yra visiškai nepagrįsti, nes CK 4.209 str. reglamentuoja įkeitimo sandorio formą, kai tuo tarpu 2007-12-06 susitarimas nėra hipotekos sandoris, o tik sandoris dėl teisės atsakovei L. B. įkeisti atsakovės L. S. turtą, t. y. suteikiantis teisę atlikti hipotekos sandorį.

Šiuo metu dar nėra nustatyta, iš kokio turto bankas turi pradėti išieškojimą, todėl banko argumentai, dėl tariamai atsakovei L. S. suteiktos pirmenybės prieš kitus kreditorius, yra visiškai nepagrįsti.

Nepagrįsti yra banko teiginiai dėl tariamo atsakovių L. B. ir L. S. nesąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu. Vadovaujantis CK 6.156 str. įtvirtintu sutarties laisvės principu - šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nusistatyti sutartines teises ir pareigas. Iš to išplaukia, kad šalys yra laisvos apsispręsti kada ir kokiu būdu nusistatyti sutarties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2007-12-06 tarp L. B. ir L. S. buvo sudarytas susitarimas „Dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos", kuriuo L. S. už atlyginimą leido L. B. užtikrinant savo prievolių kreditoriams įvykdymą įkeisti atsakovei L. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-0417-4947 ir Nr. 5247-0019-0148. Susitarimo 3.1. punktas numatė, kad nuo turto hipotekos atitinkamo kreditoriaus, suteiksiančio kreditą skolininkui, naudai įregistravimo hipotekos registre momento turto savininkas įgyja teisę į atlyginimą, numatytą susitarime", t. y skolininkas suteikia teisę savininkui gauti 28 (dvidešimt aštuonių) mėnesiu nuomos mokesti pagal L. B. 2006-03-01 su UAB „Plastinės chirurgijos centras'' sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2006-01.

Suinteresuotas asmuo A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10790-151/2013 pagal pareiškėjų L. S. ir L. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį dėl pareiškėjų L. S. ir L. B. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas teismui pateikė prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį dėl pareiškėjų L. S. ir L. B. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir priimti naują nutartį prašymą atmesti (II t., b. l. 56). Nurodė, kad pagal kad 2008-02-20 kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52 solidarių skolininkų B. J., R. J., L. B. ir V. B. skola Bankui pagal kreditavimo sutartį sudaro 26622850,59 Lt ir toliau kas dieną didėja priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma, o įvykdymo užtikrinimui bankui įkeisto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė tesiekia 12587200 Lt. Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi patvirtinta pareiškėjų L. S. ir L. B. sudaryta taikos sutartis pažeidžia banko teises ir teisėtus interesus.

Kauno apylinkės teismo 2014-02-07 nutartimi suinteresuoto asmens A. B. prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas. Išnagrinėjus bylą pakartotinai Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartimi suinteresuotų asmenų A. B., ir AB DNB banko prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutartį dėl pareiškėjų L. S. ir L. B. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir priimti naują nutartį, atmestas.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.983 straipsnio 1 dalis taikos sutartį apibrėžia kaip susitarimą šalių tarpusavio nuolaidomis išsprendžiantį kilusį teisminį ginčą, užkertantį kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžiantį teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Esant minėtai nuostatai konstatuotina, jog taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Tačiau CK 6.984 straipsnis bei CPK 42 straipsnio 2 dalis išskiria atvejus, kai šalių sudaryta taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta – sudaryta dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reguliuoja teisės imperatyvios normos, klausimų susijusių su viešąja tvarka ar prieštaravimu viešajam interesui. Dėl paminėto, nagrinėjant pareiškėjų prašymą teismas turi patikrinti ar prašymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, ar prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2007-12-06 Susitarimo dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos sąlygas ir netinkamai vertino kitas šiam ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes. AB DNB bankas teigia, kad vadovaujantis CK 4.209 str. 2 d., turtinių teisių gauti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį įkeitimo L. S. naudai sandoris turėjo būti tvirtinamas notaro ir registruojamas Hipotekos registre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas šiuo atveju ginčija 2007-12-06 susitarimo „Dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos", dėl kurio sąlygų iškilus nesutarimams, pareiškėjos L. S. ir L. B. pasirašė taikos sutartį. Teismas tvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka rėmėsi nenuginčytu ir galiojančiu 2007-12-06 susitarimu „Dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos" (CK 6.986 str. 2 d.) neanalizuojant susitarimo sudarymo aplinkybių. Todėl Kauno apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas 2007-12-06 susitarimo „Dėl atlygintinės svetimo daikto hipotekos“ naikinimo klausimas, todėl apelianto argumentacija, susijusi su ginčijamo 2007-12-06 susitarimo teisėtumu neturi reikšmės tvirtinant taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog Taikos sutartis ne pažeidė, o pagerino kitų L. B. kreditorių padėtį, kadangi buvo sumažintas L. B. kreditorei L. S. mokėtino atlyginimo dydis - nuo 28 mėnesinių nuomos mokesčių iki 25, nurodo, kad taikos sutartis pažeidžia imperatyvias normas, įtvirtintas CPK 754 str. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK str. 754 str. nustato kreditorių (išieškotojų) reikalavimų tenkinimo eilę iš skolininko turto, todėl darytina išvada, kad AB DNB bankas kelia klausimą dėl ginčo, kuris susijęs su vykdymo procesu ir neturi būti sprendžiamas byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

AB DNB bankas teigdamas, kad taikos sutartis pažeidžia imperatyvios teisės normos nuostatas bei nuostatas numatytas CK 1.5 straipsnyje, vėlgi apeliuoja į sandorio, t. y. į 2007-12-06 susitarimo teisėtumą, jo sudarymo tikslą ir aplinkybes, todėl apeliacinės teismas sprendžia, kad ši apelianto argumentacija taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CK 6.986 straipsnyje numatytų taikos sutarties pripažinimas negaliojančia pagrindų, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su taikos sutarties tvirtinimo civiliniame procese institutu ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (C P K 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.