Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G.M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, R.M., T.M., V.Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja G.M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po vyro L.M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, jog 1985 m. balandžio 15 d. mirė pareiškėjos vyras L.M. (toliau ir palikėjas), pareiškėja ir palikėjas buvo susituokę nuo 1967 m. liepos 22 d. Pagal Nekilnojamojo turto registrų duomenis iki šiol yra įregistruota, kad pareiškėjos valdomas turtas – pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), yra ir jos mirusio sutuoktinio bendra nuosavybė. Palikėjas mirė prieš 40 metų, jokių testamentų nebuvo sudaręs, visą turtą perėmė valdyti pareiškėja kaip buvusi sutuoktinė. Jokio kito turto, be palikėjo vardu įregistruotos Namo dalies, palikėjas neturėjo. Pareiškėja nuo 1967 m. gruodžio 25 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Name, visada vienintelė jį valdė ir juo rūpinosi. Visgi, eilę metų be jokių kliūčių valdant turtą – Namą pareiškėja sužinojo, kad norint įregistruoti nuosavybės teise paveldėtą turtą yra būtina gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl nedelsiant kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiniu valdymu.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo L.M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L.M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G.M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuoti asmenys R.M., T.M., V.Z. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais dėl palikimo priėmimo. Nurodė, jog pareiškėja vienintelė prižiūrėjo visą palikėjo L.M. turtą, niekas kitas jokių pretenzijų neturėjo ir neturi iki šiol.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad palikėjas L.M. sudarė ir 1967 m. liepos 22 d. įregistravo santuoką su pareiškėja G.M. Gyventojų registro centro duomenimis palikėjas L.M. mirė 1985 m. balandžio 15 d., su pareiškėja G.M. susilaukė bendrų vaikų, kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis – T.M., V.Z.

7. Remiantis bylos duomenimis, palikėjui ir pareiškėjai bendrąja nuosavybės teise priklausė šis turtas: 1) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 2) pastatas - ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

8. Valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis palikėjas nebuvo sudaręs testamentų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl L.M. palikimo priėmimo faktų ar palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tai, kad turtas nėra paveldėtas, patvirtina ir VĮ Turto banko pateiktas atsiliepimas.

9. Byloje nėra duomenų, jog po palikėjo L.M. mirties įpėdiniai būtų kreipėsi dėl palikimo priėmimo, t. y. palikuonio vaikai dėl tėvo turto paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškime nurodyta, jog įpėdinio vaikai taip pat nepradėjo palikėjo turto faktiškai valdyti. Mirus palikėjui, jo palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama palikėjo turtą valdyti.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

10. Pareiškėja G.M. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio L.M. mirties jo palikimą priėmė, pradėdama faktiškai minėtą paveldimą turtą valdyti.

11. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu, palikėjas L.M. mirė 1985 m. balandžio 15 d., t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

12. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra L.M. mirties diena, t. y. 1985 m. balandžio 15 d. Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis). Nors pareiškėja privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog būtų kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra duomenų, jog paveldėjimo byla būtų pradėta.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

15. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad palikėjas L.M. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja G.M., sutuoktiniai taip pat turėjo susilaukę bendrų vaikų. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, palikėjui ir pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 1966 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-9482 priklausė: 1) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 2) pastatas - ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo L.M. mirties (1985 m. balandžio 15 d.) palikėjo vaikai (įpėdiniai) dėl tėvo palikimo priėmimo bei dėl palikimo atsisakymo nesikreipė. Remiantis į bylą pateiktais atsiliepimais, palikėjo vaikai pateikė sutikimus su pareiškimu, kuriuose taip pat patvirtino, jog pareiškėja nuo pat palikėjo mirties rūpinosi ir prižiūrėjo turtą kaip savo, todėl neprieštarauja, jog palikėjo palikimą paveldėtų pareiškėja bei prašo pareiškimą tenkinti.

16. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, nustatytina, jog G.M. yra palikėjo L.M. palikimo paveldėtoja.

17. Pareiškėja po sutuoktinio L.M. mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina nuo 1967 m. gruodžio 25 d. deklaruota gyvenamoji vieta minėtame Name, taip pat inžineriniai tinklai registruoti ir nuosavybes teise priklausantys pareiškėjai, sudaryta šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis matyti, jog pareiškėja iš karto po palikėjo mirties tvarkė turtą, mokėjo mokesčius bei nurodytu turtu naudojosi kaip savu ir naudojasi juo iki šiol. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėja iki ir po sutuoktinio mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G.M. priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktiniui L.M. (1985 m. balandžio 15 d.), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja G.M. po sutuoktinio L.M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos G.M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio L.M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1985 m. balandžio 15 d., atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu pareiškėjai G.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.