Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. R. skundas dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 357-114 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas 2013 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas.Komisijos 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 357-114 priimtas sprendimas nuteistajam S. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis padavė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti Komisijos 2017 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 93-224. Nuteistasis S. R. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal teismas turėjo besąlygiškai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nes bausmę jis yra atlikęs pilnai. Nurodo, kad skundžiamos nutarties argumentai neturi jokios reikšmės.Nuteistojo S. R. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis S. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (82 balai pagal OASys metodiką), todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis jog nuteistasis daro nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 86 balų iki 82), todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertintina ir tai, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 6 kartus paskatintas, tačiau, jis net 11 kartų baustas drausmine tvarka ir turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą. Vertintina ir tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nesugebėjo laisvėje gyventi pagal visuomenei priimtinas taisykles. Tokios aplinkybės nekelia teismui pasitikėjimo nuteistuoju, neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantis tikimybę S. R. pakartotinai nusikalsti. Tokie veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksniai, su darbu susijusios problemos, mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegijos nuomone, S. R. asmeninės savybės, taip pat neleidžia manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis visiškai nesigaili dėl padaryto vidaus tvarkos pažeidimo, jo elgesyje esančias problemines sritis linkę minimalizuoti, abejingas turimiems finansiniams įsipareigojimams. Taigi darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra menka ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, Komisija spręsdama S. R. lygtinio paleidimo klausimą tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.Atkreiptinas dėmesys, kad S. R. skunde nurodomos aplinkybės, kad jis jau pilnai yra atlikęs bausmę ir neteisėtai kalinamas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu nuteistajam kelia abejonių įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtas bausmės laikas ar kyla kitų klausimų dėl bausmės laiko pabaigos, jis turi teisę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) tvarka kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą (BPK 361 straipsnis).