Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-216-357/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-12
Bylos Nr.: e2-216-357/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00167-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Rasa Bartašienė (pirm.)
Atsakovas: "Vikreda"
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-216-357/2022Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00167-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.1.7.13 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams E. O., T. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašo priteisi iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vikreda“ 45 233,40 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 904,00 Eur žyminį mokestį, bei 1474,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

2. Ieškovas nurodo, kad 2020-01-17 Vokietijoje dėl Y. B., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 45 233,40 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 45 233,40 Eur. Ieškovas, sumokėjęs VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 45 233,40 Eur. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

3. Papildomai nurodo, kad atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Nurodo, kad ieškovas pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje, papildomai pateikė Biuro Žalų administravimo departamento išvadą dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo ir administravimo mokesčio skaičiavimo tvarką. Biuras, atsižvelgdamas į atsakovo nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus, pateikė aktualų Vokietijos teisės turinį ir kitus dokumentus. Nurodo, kad atsakovas apsiriboja vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, kurias paremia Lietuvos teisės turiniu, kuris šiuo atveju nėra aktualus, nes eismo įvykis įvyko Vokietijoje. Eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinė kompetencija bei jo pateikto teisės aiškinimo svarba konstatuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Vien tik abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštos perkėlimas nuo žalą neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sąžiningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieštarautų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Žalų administravimo departamentas, teikdamas 2022-01-07 išvadą raštu Nr. V-70-22- (5.9.), atsakė į atsakovo keliamus klausimus dėl žalos apskaičiavimo, žalos administravimo eigos, tvarkos, Vokietijos nacionalinio draudikų biuro kompetencijos administruoti žalas, pateikė eismo įvykio šalies teisinius aktus bei kitą informaciją, pagrindžiant Biuro ieškinio pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovas apsiriboja tik kritika dėl Biuro pateiktos informacijos, bet nepateikia įrodymų, nuginčijančių Biuro pateiktą informaciją. Pažymi, kad atsakovas apie eismo įvykį nustatytu laiku Biurui nepranešė, t. y. nevykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos. Atsakovas pateikė Biurui paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, užpildant Biuro formą, tik 2020-02-10, t. y. po to, kai Biuras 2020-02-05 išsiuntė atsakovui raštą Nr. S-2171- 20-(5.10.), pranešant atsakovui apie pradėtą žalos administravimą. Įvykių eiliškumas ne toks kaip teigia atsakovas, jis nevykdė TPVCAPDĮ nuostatų, nepranešė laiku apie įvykį kaip tai numatyta teisės akte, bet pateikė paaiškinimą tik Biurui pačiam nusiuntus atsakovui pranešimą apie pradėtą žalos administravimo procesą. Atsakovo vairuotojo pateiktas pranešimas, kuriuo jis patvirtina sukeltą eismo įvykį, atitinka Biuro pateiktus įrodymus dėl eismo įvykio aplinkybių. Atsakovas, žinodamas, kad eismo įvykis sukeltas su jam priklausančia, nedrausta transporto priemone ir kad žalos atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas ir atsakovui teks atlyginti žalą, turėjo visas galimybes savarankiškai susitarti su nukentėjusiais asmenimis ir atlyginti jų patirtas žalas. Tačiau atsakovas to nedarė, nesiėmė jokių veiksmų savarankiškai sprendžiant žalos atlyginimo klausimus.

4. Nurodo, kad nukentėjusiajam F. S. nesutikus su Vokietijos nacionalinio draudikų biuro sprendimu neatlyginti dalį žalos dėl sugadinto automobilio Ford (ginčas kilo dėl 1 500 Eur žalos), nukentėjusysis F. S. inicijavo teisminį procesą, siekiant prisiteisti žalą. Įvertinus galimai nepalankę teisminio proceso baigtį, siekiant nedidint išlaidų, buvo priimtas sprendimas atlikti 1 500 Eur priemoką dėl sugadinto automobilio Ford pagal nukentėjusiojo F. S. 2020-10-24 ieškinį Hamburgo apylinkės teismui. Todėl nukentėjusiajam F. S. 1 500 Eur žala atlyginta netęsiant ginčo nagrinėjimo Hamburgo apylinkės teisme. Pažymi, kad Biuras, kaip ir Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, negali pateikti atsakovo teiginius pagrindžiančio teisės akto, kurio nėra. Žala nustatyta vadovaujantis turto vertintojų „TÜV NORD Mobilität GmbH & Co KG“ ataskaitomis, kurios pertikrintos turto vertintojų kontoros „ATM-expert Dipl.- Ing. Staisch GmbH“ specialistų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurias būtų nustatyta, kad vokiečių vertintojų vertinimo ataskaitos yra neapgrįstos. Byloje žala apskaičiuota pagrįstai, o atsakovas nepateikė nei vieno argumento, kuris nuneigtų visus ar dalį Biuro pateiktų įrodymų. Ieškinys yra pagrįstas Vokietijos teise ir praktika, žalą įrodančiais dokumentais, atsakovo pateikiami abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs prieštaravimai, be konkrečių įrodymų dėl netinkamai atlikto žalos vertinimo ar taikytos eismo įvykio šalies teisės.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB „Vikreda“ ieškinį prašo atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020-01-17 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuomet Y. B. vairavo transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo padaryta žala lengvajam automobiliui FORD C-MAX bei automobiliniam furgonui Mercedes-Benz Sprinter. Nurodo, kad eismo įvykis užfiksuotas 2020-01-17 Hamburgo pranešime apie eismo įvykį ir nurodytais eismo įvykyje dalyvavusiais asmenimis bei schema. 2020-01-20 surašyta ekspertizė dėl Ford automobilio, kurioje nurodyta jog remonto išlaidos siekia 15 043,89 Eur. Atkuriamoji vertė 18 500,00 Eur, o likutinė vertė 5 000,00 Eur. 2020-01-28 surašyta ekspertizė dėl autobusiuko, kurioje nurodyta jog remonto išlaidos siekia 24 734,98 Eur. Atkuriamoji vertė 27 100,84 Eur, o likutinė vertė 10 900,00 Eur. 2020-07-24 Vokietijos AVUS-SSH GmbH pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodyta, jog atlygino visą patirtą 29 273,65 Eur žalą ir prašo šią sumą pervesti Vokietijos bendrovei. Vokietijos draudikų biuras nukentėjusiajam asmeniui dėl Ford automobilio išmokėjo 12 180,51 Eur žalą. 2020-11-16 ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl 43 336,94 Eur grąžinimo ir įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas 2020-12-22 pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, jog su pateikta pretenzija nesutinka bei paprašė pateikti papildomus dokumentus, kadangi atsakovui nebuvo pateikti dokumentai susiję su autobusiuko apgadinimu. Ieškovas 2021-06-15 pateikė pakartotinę pretenziją dėl 45 233,40 Eur grąžinimo ir įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

6. Pažymi, kad ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. Nei TPVCAPDĮ, nei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatose nenurodyta, kad atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Iš Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų, taikomų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams, matyti, kad dėl žalos atlyginimo sprendžiantis biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, vienvaldiškai sprendžia visus reikalus, susijusius su žalos sureguliavimu ir, tuo atveju, kai žala padaryta neapdrausta transporto priemone, informuoja biurą, o ne už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. Tik esant aiškiam biuro ar draudiko pageidavimui, prieš priimdamas sprendimą žalos sureguliavimo klausimą sprendžiantis nacionalinis draudikų biuras informuoja draudiką arba biurą. Kadangi atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, tai teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus. Prievolė sumokėti išmokos sumą regreso tvarka atsiranda TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis atitinkamos užsienio valstybės teisės normomis ir pagal šios valstybės teisę nustatytomis aplinkybėmis. Draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiantys padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.

7. Nurodo, kad biuras, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 29 273,65 Eur, akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, Automobilio keistinų dalių kainų, reikalingumo keisti automobilio dalis. Visiškai neįvertino galimai ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau siekiant naudos sau, šie apgadinimai galimai buvo įtraukti, kaip kilę dėl atsakovo vairuotojo kaltės. Toks besąlygiškas nacionalinio draudiko biuro pateiktos sąmatos atlyginimas net nesigilinat ir nesiaiškinant ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio pažeidžia atsakovo interesus. Automobilio sugadinimai turėtų būti vertinami itin kritiškai, kadangi nėra tikrai žinoma ar dalis apgadinimų nėra padaryta ankščiau, dar iki kilusio eismo įvykio. Nėra aišku, kad visas be išimties automobilio dalis buvo būtina keisti naujomis ir nėra galimybių šias suremontuoti. Susipažinus su byloje esančiomis nuotraukomis, darytina pagrįsta išvada, kad dalis Ford automobilio detalių yra tik smulkūs paviršiniai įbrėžimai, o be kita ko, nėra duomenų ir apie tai, kad šie įbrėžimai nėra atsiradę iki įvykusio eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, nustatytas žalos dydis automobiliui Ford galimai yra neteisingas. Ieškovo pateiktas 2020-07-24 Vokietijos bendrovės AVUS- SSH GmbH dėl 29 273,65 Eur atlyginimo yra neišsamus ir neaiškus ar autobusiukas buvo faktiškai remontuojamas ar išmokama kompensacija, kadangi aprašyme dėl darbų atlyginimo yra abstrakčiai nurodoma, kad tai yra visiška žala, bet kam ši žala padaryta nedetalizuojama. Biuro pateiktos automobilio nuotraukos, kuriose nufotografuoti automobilio pažeidimai, dalyje nėra pažymėti kaip tikrai kilę dėl įvykusio eismo įvykio, o ne ankščiau. Iš dalies pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti reikalingumo keisti atitinkamas automobilio detales, taip pat neįmanoma nustatyti automobilio tam tikrų pažeidimų lygio. Darytina pagrįsta išvada, kad atlyginant žalą būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio, nes žalos atlyginimo institutas negali būti praturtėjimo šaltiniu. Tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo gavo daugiau, nei patyrė žalos, tai prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui.

8. Pažymi, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Vokietijos biuras atlygino eismo įvykio metu kilusią žalą vadovaudamasis pateiktomis ekspertizėmis, tačiau byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad remonto darbai faktiškai buvo atlikti. Nors ekspertizės akte ir yra nurodoma, kad ekspertų sąmatos paskaičiavimai atlikti vadovaujantis AUDATEX, tačiau kai kuriose vietose darbų kiekis į sistemą yra įvestas ranka, o ne parenkama iš sistemos, kurioje yra nurodomi ir naudojami visose Europos šalyse naudojamų atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvai, tokiais veiksmais yra sąmoningai sukeliamos darbų ir dalių kainos, nepagrįstai didinant mokėtinas draudimų išmokas ir vėliau jų pagrindu reiškiant regresinius reikalavimus. Darbų kaina už vieną valandą 2020-01-20 ekspertizėje yra nepagrįstai didelė, net 186,00 Eur/val. Atsakovas su 2020-12-22 atsakymu į ieškovo pretenziją pateikė reikalavimą paaiškinti, kokiu būdu buvo apskaičiuota tokia darbų kaina, tačiau paaiškinimo iš ieškovo negavo. 2020-01-28 ekspertizėje darbų kaina už vieną valandą yra 13,42 Eur/val., tai net 13 kartų mažesnė darbų kaina, nors ekspertizes pateikė ta pati kompanija, todėl akivaizdu, kad tikrasis žalos dydis byloje nėra nustatytas ir negali būti tenkinamas ieškovo ieškinys, taip išplečiat žalos atlyginimo klausimą atsakovo atžvilgiu, kuris žalos administravime Vokietijoje nedalyvavo. Neaišku, ar realiai buvo suremontuoti eismo įvykio metu apgadinti automobiliai ar buvo išmokėta draudimo išmoka, nes tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir PVM neišmokėjimą nukentėjusiajam asmeniui ir vertinamos būtinosios išlaidos. Ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 45 233,40 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir pažeidžiantis teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovas sukėlė, tokiais veiksmais bandoma praturtėti atsakovo sąskaita. Išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte kainos įvestos paties autoserviso darbuotojų ranka, žymiai didesnės nei vidutinės kainos, tai reiškia, jog buvo sąmoningai išdidintos darbų/detalių ir laiko sąnaudos, tokiu būdu nepagrįstai gaunant daugiau naudos, nei buvo realiai padaryta žalos.

9. Pažymi, kad atsakovui nebuvo sudarytos ir vadovaujantis Biurų vidaus nuostatais nėra sudaromos sąlygos dalyvauti žalos administravimo procese, atsakovo pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje. Akivaizdu, kad atsakovo nedalyvavimas žalos administravimo proceso metu Vokietijoje užkirto kelią reikšti prieštaravimus dėl tikrųjų žalos dydžių, teikti vertinimą dėl ekspertizėje nurodytų remonto darbų ir darbų apmokėjimo kainos, kitu atveju būtų pažeista atsakovo teisė į teisminę gynybą. Privaloma tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti ir vertinti įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimus iš naujo, žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nurodo, kad atsakovas pateiks teismui eksperto atliktą ekspertizės aktą, dėl ieškovo Vokietijos biurui atlygintos žalos dydžio pagrįstumo. Nėra pateiktas Vokietijos Hamburgo apylinkės teismo sprendimas dėl priemokos priteisimo ir šios priemokos atlyginimo ieškovui. Mano, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Vokietijos biuro išimtine teise spręsti dėl žalos dydžio ir regresinio ieškinio pateikimo metu, nes ši teisė vadovaujantis vidaus nuostatais taikoma tik tarp valstybių draudikų biurų. Atlyginant žalą negali būti atliekama jokių pagerinimo darbų, žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltiniu. Iš ieškovo pateikto dubliko matyti, jog nustatinėjant žalą, vokiečiai tik žiūrėjo į automobilių apgadinimus (dalis kurių, nemodeliuojant susidūrimo situacijos, galėjo būti padaryti kito eismo įvykio metu) ir patys tą pripažino, tačiau dalių keitimo būtinumą pripažino kaip dėl atsakovo darbuotojo sukelto eismo įvykio pasekmės. Ekspertizės akte nurodytus žalos dydžius nepagrįstai išdidino tai, kad eismo įvykio metu apgadintos automobilių detalės buvo keičiamos naujomis, o ne remontuojamos, kas žymiai sumažintų patirtų nuostolių dydį ir realiai atitiktų eismo įvykio metu padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Bylos dokumentais nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis dėl vairuotojo Y. B., vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, kurio metu buvo padaryta žala lengvajam automobiliui FORD C-MAX bei automobiliniam furgonui Mercedes-Benz Sprinter. Atsakovas UAB „Vikreda“ buvo transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį ir atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykis užfiksuotas Hamburge 2020 m. sausio 17 d., pranešime apie eismo įvykį nurodyti eismo įvykyje dalyvavę asmenys bei schema. 2020 m. sausio 20 d. surašyta ekspertizė dėl Ford automobilio, kurioje nurodyta jog remonto išlaidos siekia 15 043,89 Eur, atkuriamoji vertė 18 500,00 Eur, o likutinė vertė 5 000,00 Eur. 2020 m. sausio 28 d. surašyta ekspertizė dėl autobusiuko, kurioje nurodyta jog remonto išlaidos siekia 24 734,98 Eur, atkuriamoji vertė 27 100,84 Eur, o likutinė vertė 10 900,00 Eur.

11. 2020 m. liepos 24 d. Vokietijos AVUS-SSH GmbH pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodyta, jog atlygino visą patirtą 29 273,65 Eur žalą ir prašo šią sumą pervesti Vokietijos bendrovei. 2020 m. gegužės 29 d. Vokietijos automobilių draudikų biuras pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad Vokietijos automobilių draudikų biuras pateikia reikalavimą dėl kompensacijos pagal Vidaus nuostatų 5 straipsnį. Atliko mokėjimus, kuriuos sudaro: kompensacija - 12 180,51 Eur; išorės paslaugos - 55,70 Eur; administravimo mokestis - 1 827,08 Eur; bendra ieškovo atlygintina žala: 14 063,29 Eur. Vokietijos draudikų biuras nukentėjusiajam asmeniui dėl Ford automobilio sugadinimo išmokėjo 12 180,51 Eur žalą.

12. 2020 m. liepos 9 d. ieškovas informavo Vokietijos biurą, jog atsižvelgiant į pateiktą reikalavimą, 2020 m. liepos 9 d. į Vokietijos biuro sąskaitą buvo pervesta 14 063,29 Eur suma ir pridėjo mokėjimo nurodymo kopiją. 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovas informavo Vokietijos biurą, jog atsižvelgiant į pateiktą reikalavimą, 2020 m. rugsėjo 22 d. į Vokietijos biuro sąskaitą buvo pervesta 29 273,62 Eur suma. 2021-05-06 ieškovas informavo Vokietijos biurą, jog atsižvelgiant į pateiktą reikalavimą, 2021 m. gegužės 5 d. į Vokietijos biuro sąskaitą buvo pervesta 1 896,46 Eur suma.

13. Ieškovas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovui UAB „Vikreda“ pretenziją dėl 43 336,94 Eur grąžinimo, atsakovas 2020 m. gruodžio 22 d. atsakyme nurodė, jog su pateikta pretenzija nesutinka bei paprašė pateikti papildomus dokumentus, kadangi atsakovui nebuvo pateikti dokumentai susiję su autobusiuko apgadinimu. Ieškovas 2021 m. birželio 15 d. pateikė pakartotinę pretenziją dėl 45 233,40 Eur grąžinimo. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Dėl regresinio reikalavimo

14. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos nustato transporto priemonės valdytojo pareigą apdrausti transporto priemones civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės.

15. Kaip nurodo ieškovas, vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (paskelbti su 2003-07-28 komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Žaliosios kortelės sistema veikia taip, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.

16. Kai eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 45 233,40 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

17. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą 45 233,40 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 45233,40 Eur.

Dėl atsakovo nedalyvavimo procese administruojant eismo įvykio metu padarytos žalos bylą

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kai Lietuvos draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o kai toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje. Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne.

19. Atsakovas, nepripažindamas ieškinio, nurodo, kad draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Teismų formuojama praktika nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose, kuomet ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiantys padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį.

20. Atsakovo nuomone, Biuras, gavęs Vokietijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 29 273,65 Eur, akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų, reikalingumo jas keisti. Neįvertino galimai ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau siekiant naudos sau, šie apgadinimai galimai buvo įtraukti, kaip kilę dėl atsakovo vairuotojo kaltės. Automobilio sugadinimai turėtų būti vertinami itin kritiškai, kadangi nėra žinoma ar dalis apgadinimų nėra padaryta ankščiau, dar iki kilusio eismo įvykio, neaišku, kad visas be išimties automobilio dalis buvo būtina keisti naujomis ir nėra galimybių šias suremontuoti. Dalis Ford automobilio detalių yra tik smulkūs paviršiniai įbrėžimai, nėra duomenų apie tai, kad šie įbrėžimai nėra atsiradę iki įvykusio eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, nustatytas žalos dydis automobiliui Ford galimai yra neteisingas.

21. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktas 2020-07-24 Vokietijos bendrovės AVUS- SSH GmbH reikalavimas atlyginti žalą (29 273,65 Eur) yra neišsamus ir neaišku, ar autobusiukas buvo faktiškai remontuojamas ar išmokama kompensacija, kadangi aprašyme dėl darbų atlyginimo yra abstrakčiai nurodoma, kad tai yra visiška žala, bet kam ši žala padaryta nedetalizuojama. Objektyviai atsakovas net ir negalėjo reikšti jokių pastebėjimų ar prieštaravimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi žalos administravimo Vokietijoje metu, dalyvauja tik ieškovas ir atsakovas nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesą. Atsakovo dalyvavimas žalos administravimo procese apsiribojo tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu. Iki pretenzijos pateikimo atsakovui nebuvo žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturi jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo, siūlyti užsakyti nepriklausomų ekspertų paslaugas dėl žalos dydžio nustatymo, nes žalos dydis jam tapo žinomas tik po to, kai ieškovas pateikė pretenziją atsakovui.

22. Teismas pažymi, kad atsakovas, nepripažindamas ieškinio, procesiniuose dokumentuose minimų įrodymų (ekspertų išvados, žalos skaičiavimo ir kitų) byloje nepateikė. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ieškovas byloje pateikė administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto, tai yra, Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus įrodymus, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis. Kaip teisingai nurodo ieškovas, vien abejonių pagrindu eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštos perkėlimas nuo žalą neapdrausta transporto priemone padariusio asmens sąžiningiems draudėjams, kurių mokamų įmokų dalis yra skirta nacionalinių draudikų biurų veiklos užtikrinimui, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatose įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (TPVCAPDĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2009-12-24 įsakymas Nr. 1K- 484 „Dėl atskaitymų nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų“).

23. Įgyvendinant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, esant šalių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, Biurui, siekiančiam įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, tenka pareiga pateikti, atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesant eismo įvykio valstybės kompetentingos institucijos (teismo) sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Atsakovui nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. CPK 178 straipsnio taikymo aspektu suponuojama atsakovo pareiga paneigti duomenis, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos, ar, kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020). Taigi, atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ar kelti abejones, jam tenka pareiga pagrįsti mažintinos žalos sumos pagrindą.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog pagal CK 1.44 straipsnį, reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Panašios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje nustatyta, kad žalų administravimo departamentas, teikdamas 2022 m. sausio 7 d. išvadą raštu Nr. V-70-22- (5.9.), atsakė į atsakovės keliamus klausimus dėl žalos apskaičiavimo, žalos administravimo eigos, tvarkos, Vokietijos nacionalinio draudikų biuro kompetencijos administruoti žalas, pateikė eismo įvykio šalies teisinius aktus bei kitą informaciją, pagrindžiant Biuro ieškinio pagrįstumą. Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė ieškinį Vokietijos teise ir praktika, žalą įrodančiais dokumentais, o atsakovo pateikiami prieštaravimai dėl netinkamai atlikto žalos vertinimo ar taikytos eismo įvykio šalies teisės yra deklaratyvūs, be konkrečių įrodymų. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, įrodant, kad žala apskaičiuota nepagrįstai, netinkamai ir žalos apskaičiavimas prieštarauja Vokietijos teisei.

26. Ieškovas paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas atlikti 1 500 Eur priemoką dėl sugadinto automobilio Ford pagal nukentėjusiojo F. S. 2020-10-24 ieškinį Hamburgo apylinkės teismui. Todėl, nukentėjusiajam F. S. 1 500 Eur žala atlyginta netęsiant ginčo nagrinėjimo Hamburgo apylinkės teisme. Ieškovas, kaip ir Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, negali pateikti atsakovo teiginius pagrindžiančio teisės akto, kurio nėra. Žala nustatyta vadovaujantis turto vertintojų „TÜV NORD Mobilität GmbH & Co KG“ ataskaitomis, kurios pertikrintos turto vertintojų kontoros „ATM-expert Dipl.- Ing. Staisch GmbH“ specialistų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais būtų nustatyta, kad vokiečių vertintojų vertinimo ataskaitos yra neapgrįstos.

27. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti per 3 darbo dienas nuo 2020 m. sausio 17 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą ir raštu nepranešė Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2020-01-17 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerūpestingas bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Ieškovas pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, pateikė Biuro Žalų administravimo departamento išvadą dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo ir administravimo mokesčio skaičiavimo tvarką, pateikė aktualų Vokietijos teisės turinį - informaciją apie atsakovo valdoma transporto priemone pažeistas kelių eismo taisykles - Kelių eismo taisyklių 7.5 straipsnį. Pateikė Vokietijos Civilinio kodekso 249, 251 ir 823 straipsnių nuostatas, Vokietijos advokatų mokesčių įstatymo nuostatas, aktualias Vokietijos teismų praktikos nuostatas, Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas.

28. Taigi, atsakovas apie eismo įvykį nustatytu laiku ieškovui nepranešė ir taip neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos, ieškovui pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių užpildant formą tik 2020-02-10, tai yra po to, kai ieškovas 2020-02-05 išsiuntė atsakovui raštą Nr. S-2171- 20-(5.10.), pranešant atsakovui apie pradėtą žalos administravimą, nurodant eismo įvykio datą, žalą administruojantį Vokietijos nacionalinį draudikų biurą, jo kontaktus, pateikiant pildymui Biuro formą - pranešimą apie eismo įvykį. Pripažintina, kad atsakovas nesiėmė veiksmų savarankiškai sprendžiant žalos atlyginimo klausimus ir nepateikė jokių įrodymų, kad atliko veiksmus dėl žalos nustatymo, ar siekė atlyginti nukentėjusių asmenų patirtą žalą. Kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovas nesprendė turtinių žalų atlyginimo klausimų, nesidomėjo jais, buvo pasyvus, nesikreipė į Vokietijos nacionalinį draudikų biurą. Ieškovas neribojo atsakovui galimybės susipažinti su turimais žalos dokumentais, atsakovui žalą įrodančius dokumentus ir visą su įvykio žala susijusią informaciją, pateikė.

Dėl procesinės baigties

29. Įvertinęs įrodymų visumą teismas sprendžia, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui UAB „Vikreda“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 45 233,40 Er nuostolių atlyginimą regreso tvarka, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra įrodytas ir visiškai tenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos

30. Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

31. Ieškovas byloje patyrė ir dokumentais pagrindė šias bylinėjimosi išlaidas: 904,00 Eur žyminį mokestį, 1474,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą. Ieškovo ieškinį tenkinus visos 2378,87 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai priteistinos iš atsakovo UAB „Vikreda“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 45 233,40 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 40 centų) nuostolių atlyginimą regreso tvarka, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2378,87 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 87 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Rasa Bartašienė