Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-10 · Administracinė byla Nr. AS-556-385-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-10
Bylos Nr.
AS-556-385-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Trečiasis asmuo
A. M.
Administracinė byla Nr. AS556 – 385/2010Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 973-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 973-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - ir pareiškėjas, ir Bendrija) skundu, kurį tikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, ir Komisija) 2008 m. liepos 10 d. protokolinį nutarimą Nr. 02-20 ir įpareigoti atsakovą suderinti riboto naudojimo teisės aktą - Vilniaus miesto, Žolyno g. 13, 13A, 13B, 13C 973-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, t. y. panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinį nutarimą Nr. 02-20 ir įpareigojo atsakovą suderinti Vilniaus miesto. Žolyno g. 13, 13A, 13B, 13C 973-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V.

Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, tačiau vėliau jo atsisakė ir apeliacinis procesas buvo nutrauktas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-4124-815/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A444-1440/2009.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, t. y. jo naudai iš atsakovo priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, o prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, persiuntė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Lt turėtoms išlaidoms administracinėje byloje Nr. 1-4124-815/2008 atlyginti.

Atsakovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą išdėstyti priteistus 1 000 Lt dalimis, sumokant 2010 m. - 500 Lt ir 2011 m. - 500 Lt arba atidėti sprendimo vykdymą iki 2011 m. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 3 dalimi, administracinėje byloje vykdant sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo ar išdėstymo turi būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 284 straipsnio nuostatos. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-788/2009, kurioje teismas nusprendė atidėti sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A822-788/2009, Nr. AS822-696/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 3K-1113/2001 ir Nr. 3K-925/2002) bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2A-198/2001. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra tik iš valstybės biudžeto finansuojama valstybės įstaiga, o 2010 m. Komisijai skirta 22 procentais mažiau asignavimų nei 2009 m. Dėl nepakankamo finansavimo 2010 m. buvo panaikinta 15 procentų pareigybių. Nurodė, kad Komisijos 2010 m. sąmatoje nėra numatyta jokių nesuplanuotų išlaidų, todėl 1 000 Lt suma turės neigiamos įtakos Komisijos sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Dėl sunkios finansinės padėties Komisijai yra sudėtinga tinkamai vykdyti prievolę ir atlyginti priteistą 1 000 Lt sumą visą iš karto. Teigė, kad sunki valstybės institucijos finansinė padėtis yra pakankamas pagrindas atidėti ar išdėstyti priteistą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo netenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d., išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, jį patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo netenkino.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ABTĮ ir CPK nuostatas, padarė išvadą, kad administracinėje byloje vykdant sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat ir sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios CPK nuostatos. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK nuostatų dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo išaiškinimu, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2004). Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad sunki finansinė padėtis gali būti pagrindu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Teismas nustatė, kad iš Komisijos priteista 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Komisijai 2010 m. skirta 3 166 tūkst. Lt asignavimų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumą, nėra pagrindo tenkinti Komisijos prašymą ir atidėti ar išdėstyti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvykdymą.

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo išdėstyti priteistą 1000 Lt sumą dalimis, 2010 metais sumokant 500 Lt, 2011 metais - 500 Lt. Prašyme pakartoja kai kuriuos argumentus, kurie buvo pateikti ir jų prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Papildomai nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog išlaidų atlyginimas buvo priteistas dvejose bylose, kuriose Komisija dalyvavo kaip atsakovas, o Bendrija - kaip ieškovas, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-4124-815/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A444-4124/2009. Pirmosios bylos bylinėjimosi išlaidos atlyginti iš Komisijos pareiškėjo naudai buvo priteista 1 000 Lt, o antrosios bylos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovo buvo priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1600 Lt. Pažymėjo, kad Komisija jau atlygino Bendrijai 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi, todėl teigia, kad iš dalies (daugiau nei pusę) jau padengė Bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad Komisija prašo tik išdėstyti, o ne atidėti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad 1000 Lt sumokėjimas vienu metu sukels sunkumų Komisijai vykdyti prioritetinius įsipareigojimus bei įstatyme deleguotas pagrindines funkcijas. Atkreipia dėmesį, kad ir Komisija, ir Bendrija yra juridiniai asmenys, jų padėtis yra lygi, todėl Bendrijos interesai neturėtų būti laikomi prioritetiniais sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Be to, pabrėžia, kad Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, todėl mano, kad ji neturi įvairių/rimtų finansinių įsipareigojimų, dėl kurių negalėtų vykdyti priskirtų funkcijų bei atstovauti savo narių interesams. Pažymi, kad nei bendroje 2010 m. programų sąmatoje, nei detalizuotoje sąmatoje, nėra numatyta papildomų lėšų, skirtų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 973-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu. Pabrėžia, kad nors Bendrija yra privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, tačiau Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija ir jai draudžiama užsiimti komercine veikla. Todėl teigia, kad Bendrija neturi savo piniginių lėšų, t. y. visos Bendrijos lėšos yra iš gyventojų surinktos lėšos. Nurodo, kad vedant bylą iš gyventojų reikėjo surinkti papildomas lėšas už teisinių paslaugų apmokėjimą. Teigia, kad gyventojai, išsprendus bylą Bendrijos naudai, turi teisėtus lūkesčius, kad pinigai jiems sugrįš, t. y. iš Bendrijos sąskaitos galės būti panaudoti namo priežiūros ir kitų Bendrijos funkcijų vykdymui, taip atitinkama dalimi sumažėtų poreikis šioms reikmėms rinkti papildomas lėšas iš gyventojų - patalpų savininkų. Mano, kad Bendrijos nepatogumai išdėstant priteistas bylinėjimosi išlaidas būtų neproporcingai dideli, lyginant su Komisijos nepatogumais, t. y. Komisija gauna finansavimą iš Valstybės biudžeto, kuris yra nepalyginamai didesnis negu reikia sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi, išdėstymo dalimis.

Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo išdėstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas - 1000 Lt sumą - dalimis, t. y. 2010 metais sumokant 500 Lt, 2011 metais - 500 Lt. Prašymas yra motyvuojamas sunkia atsakovo finansine padėtimi, t. y. nurodoma, kad Komisija yra tik iš valstybės biudžeto finansuojama valstybės įstaiga, o 2010 metais Komisijai skirta 22 procentais mažiau asignavimų nei 2009 metais.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.).

Patikrinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į tai, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė (1 000 Lt) ir į sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš Komisijos pareiškėjo naudai buvo priteistas dvejose bylose, kuriose Komisija dalyvavo kaip atsakovas, o Bendrija - kaip ieškovas, yra atmestinas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos toje pačioje byloje. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (pvz., 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8–83/2007, 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14–1/2007 ir kt.). Jei toks prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta ir pirmąja, ir apeliacine instancija, todėl ir bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai kiekvienos instancijos teismas priteisė atskirai. Be to, pažymėtina, kad susidariusi 1 600 Lt suma atlyginti bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine tvarka, nėra didelė, palyginus su tuo, kad Komisijai 2010 metais skirta 3 166 tūkst. Lt biudžeto asignavimų.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo prašymo. Tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius