- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- I-4124-815/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Ernestas Spruogis (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovei – šios bendrijos valdybos pirmininkei D. D., atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Žanai Mekšraitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. M., viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atsakovei – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – A. M. dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinio nutarimo Nr. O2-20 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – 973-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėja, ir bendrija) su skundu (b. l. 8-11) ir patikslintu skundu (b. l. 4-7) (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė) 2008 m. liepos 10 d. protokolinį nutarimą Nr. O2-20 (b. l. 21) ir įpareigoti atsakovę suderinti riboto naudojimo teisės aktą – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V (b. l. 13-17).
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos namai, esantys (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, buvo pastatyti 2001 m. ir 2002 m. su daline apdaila. Šiuose namuose iš viso yra 55 butai. Butų savininkai pirko butus su daline apdaila tam, kad įsirengtų butus pagal savo poreikius ir pageidavimus. Karštas vanduo namuose pašildomas individualiuose šilumos punktuose. Karšto vandens temperatūrai palaikyti yra įrengta cirkuliacinė sistema – karštas vanduo cirkuliuoja stovais ir butų vonių kambariukuose įrengtais vonios šildytuvais. Siekdami geresnių patogumų, 5 butų savininkai įrengė vonių kambariuose karštu vandeniu šildomas grindis, 15 butų savininkų perkėlė į kitą vietą vonios kambario šildytuvus (tuo, iš esmės, padidindami šių šildymo prietaisų galią). Visais šiais atvejais kiekviename iš minėtų 20-ies butų sunaudojama daugiau šilumos iš tos, kuri pernešama per karšto vandens cirkuliacinę sistemą, negu kituose 35-se butuose, kur tokie patobulinimai nėra atlikti. Bendrijos namų butų savininkai (ir tie, kurie įsivedė pakeitimus, ir tie, kurie jų neturi) supranta, kad kiekvienas jų turi mokėti už tokį šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens cirkuliacinę sistemą, kokį suvartoja savo bute.
2.2. Visuose namuose sunaudoto šilumos kiekio paskirstymui daugiabučiuose namuose naudojami šilumos paskirstymo metodai. Tuo metu, kai buvo pradedami eksploatuoti minėti namai, teisinėje sistemoje (Vilniaus miestui) egzistavo du metodai: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams, tvarkos tvirtinimo“ patvirtinta Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams, tvarka ir analogiška Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 535V „Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ patvirtinta Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarka (b. l. 34-44). Bendrijos namuose suvartotos šilumos paskirstymui vartotojams buvo naudojama minėta Vilniaus miesto valdybos patvirtinta tvarka (šios tvarkos naudojimo teisėtumą yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (šio teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004)). Pasak pareiškėjos, Vilniaus miesto valdybos patvirtinta tvarka leido įvertinti tą aplinkybę, kad kai kuriuose butuose cirkuliacinėje sistemoje buvo įrengti didesnės galios šildymo prietaisai: šių butų savininkams buvo priskiriamas didesnis šilumos kiekis, jie mokėdavo už cirkuliacinę šilumą daugiau, negu kitų butų gyventojai. Taip buvo iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1-304 „Dėl Valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 535V „Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (b. l. 45), kuriuo Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 535V „Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ buvo pripažintas netekusiu galios, įsigaliojimo. Pasak pareiškėjos, nuo tada bendrijos namų gyventojams UAB „Vilniaus energija“ skirsto suvartotą šilumą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 „Dėl Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Šiame metode nenumatytas diferencijavimas pagal minėtą požymį, priešingai – visiems butams cirkuliacinė šiluma priskiriama vadovaujantis lygiavos principu, neatsižvelgiant į suvartojimą.
2.3. Pasak pareiškėjos, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje numatyta vartotojo teisė pasirinkti tokį suvartotos šilumos paskirstymo metodą, pagal kurį kiekvienam šilumos vartotojui būtų priskiriama ta dalis šilumos energijos, kurią jis suvartojo, o nesant tinkamo metodo, vartotojai turi teisę siūlyti savo metodą ir teikti jį derinimui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (taip pat žr. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 134.5 punktą). Toks pats principas (teisė ir pareiga mokėti tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį) įtvirtintas Civilinio kodekso 6.388 straipsnyje.
2.4. Bendrija 2007 m. gegužės 16 d. (b. l. 12) kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydama suderinti jos paruoštą šilumos paskirstymo metodą, kuris atitinka Vilniaus miesto valdybos patvirtintą tvarką, ilgą laiką naudotą bendrijos namų reikmėms. Bendrijos siūlomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 10V (b. l. 13-17) (tokiu numeriu jis buvo siūlomas priimti) išplečia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduoto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taikymo sritį, kai butų ar kitų patalpų savininkai įrengia karštu vandeniu šildomas grindis ar kitus šildymo bei karšto vandens sistemų prietaisus arba padidina esamų prietaisų plotus (galias). Bendrijos metodas atitiko visus tokiems dokumentams keliamus reikalavimus (žr. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles), ką patvirtina pirminė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus išvada (b. l. 18). Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsisakė derinti bendrijos siūlomą metodą. Kad pateisintų tokią poziciją buvo pakeista ir šilumos skyriaus išvada (b. l. 19-20), kurioje, argumentuojant atsisakymą derinti bendrijos siūlomą metodą, buvo remiamasi Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 straipsnio nuostata. Neigiamas sprendimas buvo priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-20.
2.5. Pareiškėja nurodo, jog ji nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-20. Anot pareiškėjos, atsakovė pažeidė minėtų namų butų savininkų teises į teisingą suvartotos name ir butuose šilumos paskirstymą (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis; Civilinio kodekso 6.388 straipsnis). Liekant galioti dabartinei tvarkai, bendrijos namų šilumos vartotojams yra priskiriamas šilumos kiekis, kurio jie nesuvartojo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus pažymoje pateiktas pagrindas (motyvas), kodėl metodas neturėtų būti derinamas, yra teisiškai nepagrįstas. Bendrijos namai priduoti naudojimui iki minėto Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ įsigaliojimo, o draudimo įrengti karštu vandeniu šildomas grindis tuo metu nebuvo – priešingai, Vilniaus miesto valdybos patvirtintoje tvarkoje buvo numatytas mokėjimų diferencijavimas pagal minėtą požymį. Pasak pareiškėjos, šis įsakymas negali atgal galioti, be to, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija turėjo vadovautis ne juo, o minėtomis įstatymų normomis, kurios yra aukštesnės juridinės galios. Pareiškėja pažymi, kad minėtu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-20 pažeidžiamas viešasis interesas.
II
1. Atsakovė – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į skundą (b. l. 49-53) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovė atsiliepime į skundą pateikia tokius argumentus.
2.1. Atsakovės nuomone, pareiškėja savo siūlomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 10V projektą grindžia teisės aktu, kuris nebegalioja, bei neteisėtai ignoruoja kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja šilumos paskirstymo metodų rengimo, derinimo ir taikymo tvarką. Atsakovė pabrėžia, jog Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 535V „Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ galiojo iki 2007 m. pabaigos, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-304 „Dėl Valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 535V „Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ jis buvo panaikintas.
2.2. Anot atsakovės, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su atsakove. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Tai, pasak atsakovės, imperatyvi įstatymo nuostata, kurioje aiškiai įtvirtintos vartotojų pareiga kitus metodus teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai derinti ir šios komisijos teisė pritarti arba nepritarti pateiktiems metodų projektams.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles, kurios taikomos atsakovės rekomenduojamiems paskirstymo metodams ir vartotojų siūlomiems ar teikiamiems su atsakove suderintiems paskirstymo metodams, jų 10 punktą paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministrų 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 patvirtintus Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus (toliau – Privalomieji reikalavimai). Pagal Privalomųjų reikalavimų 3 punktą senuose namuose (pasak atsakovės, bendrijos namai yra seni, nes pastatyti iki 2003 m., t. y. iki minėto įsakymo įsigaliojimo) turi būti: šių namų projektinėje dokumentacijoje arba, jeigu tokios dokumentacijos nėra, normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkanti sistema, hidraulinio balansavimo priemonės, atsiskaitomieji apskaitos prietaisai suvartojamos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekiui nustatyti bei įrenginiai reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Atsakovė pabrėžė, jog savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba bendrasavininkiai turi priimti sprendimą dėl pastato ar jo dalies šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tarka įteisinus pakeitimus, paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš atsakovės rekomenduotų arba suderinami kiti vartotojų siūlomi paskirstymo metodai.
Atsakovė pabrėžė, jog ji nėra gavusi iš pareiškėjos jokio dokumento, patvirtinančio atliktos šilumos sistemos rekonstrukcijos teisėtumą. Atsakovė ypač pabrėžė, jog ji negali pritarti šilumos paskirstymo metodo projektui, nes atlikta namų šildymo sistemos rekonstrukcija yra neteisėta – padaryti pakeitimai nustatyta tvarka neįteisinti. Atsakovė, veikdama pagal savo kompetenciją ir tinkamai laikydamasi įstatymų, negali pritarti tam, kas yra neteisėta: iš ne teisės teisė nekyla – ex injuria jus non oritur.
Atsakovė ypač pabrėžė, kad nors Vilniaus miesto valdybos patvirtintoje tvarkoje buvo numatytas diferencijuotas atsiskaitymas pagal šilumos suvartojimo dydį, tačiau, atsakovės nuomone, tokį atsiskaitymo būdą galima buvo taikyti tik esant teisėtai įrengtai šilumos sistemai.
2.3. Atsakovės nuomone, atsakovė pagrįstai vadovavosi Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta, jog vonioms ir kitoms patalpoms šildyti draudžiama naudoti karšto vandens sistemoje (išskyrus rankšluosčių džiovintuvuose) cirkuliuojantį vandenį, priimdama savo 2008 m. liepos 10 d. protokolinį nutarimą Nr. O2-20, nes minėtos taisyklės įsigaliojo 2005 m., o pareiškėja dėl šilumos paskirstymo metodo į atsakovę kreipėsi po minėtų taisyklių įsigaliojimo. Atsakovė nurodė, jog bendrijos siūlomo projekto 6.1.2 punkto nuostata, numatanti šilumos priskyrimą už grindų šildymą karšto vandens sistemoje cirkuliuojančiu vandeniu tvarką, prieštarauja minėto 37 punkto nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės priimtos siekiant užtikrinti Energetikos įstatymo 6 straipsnio 3 punkto, kuriame įtvirtinta, jog Ūkio ministerija rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus, įgyvendinimą. Minėtose taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymasis taip pat yra susijęs su aplinkinių gyventojų saugumo užtikrinimu.
2.4. Vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 „Dėl Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, be kita ko, patvirtino Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Pasak atsakovės, Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 pareiškėjai taikomas nuo Vilniaus miesto valdybos patvirtintos tvarkos pripažinimo netekusia galios. Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato individualaus šilumos punkto „keturvamzde“ kolektorine sistema, per atsiskaitymo laikotarpį pastate visoms reikmėms suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, naudingojo ploto šildymui suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal butuose, patalpose ar laiptinėse įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, butuose ar patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Pareiškėjos teikiamas derinti šilumos paskirstymo metodo projektas išplečia atsakovės rekomenduoto šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taikymo sritį, kai butų ar kitų patalpų savininkai įrengia karštu vandeniu šildomas grindis ar kitus projekte nenumatytus šildymo bei karšto vandens sistemų prietaisus arba padidina esamų prietaisų plotus (galias). Pasak atsakovės, tai neatitinka Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 punkto.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovė – šios bendrijos valdybos pirmininkė D. D., remdamasi skunde išdėstytais argumentais, prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinį nutarimą Nr. O2-20 ir įpareigoti atsakovę suderinti riboto naudojimo teisės aktą – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Žana Mekšraitė, remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje dalyvavęs tretysis suinteresuotas asmuo – A. M. palaikė pareiškėjos skunde pateiktus argumentus. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius/reglamentuojančius teisės aktus,konstatuoja :
Motyvuojamoji dalis
1. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos namai, esantys (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, buvo pastatyti 2001 m. ir 2002 m. su daline apdaila (žr. preliminariąją buto statybos sutartį (b. l. 113-118), jos priedą Nr. 1 (b. l. 119), papildomą susitarimą prie buto statybos sutarties (b. l. 120)). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuris buvo atspausdintas 2003 m. liepos 8 d. (b. l. 121-123), buvo nustatyta, jog namų, esančių (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, baigtumas buvo 84 procentai, t. y. jie nebuvo visiškai pabaigti statyti. Kartu pažymėtina, kad valstybinės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2003 m. spalio 1 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2018/09-19407, adresuotame UAB „Veikmė“ (b. l. 127), nurodyta, jog gyvenamųjų namų esančių (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, baigtumas užfiksuotas nekilnojamojo turto objektų archyvinėse kadastrinių matavimų bylose ir Nekilnojamojo turto registre – 100 proc. Apie tai UAB „Veikmė“ savo 2003 m. spalio 2 d. raštu Nr. 11-463 informavo 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkę D. D. (b. l. 126).
– pirmąjį prašymą dėl 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos teikiamų šilumos paskirstymo metodų Nr. 3 ir Nr. 4 projektų (b. l. 55-62) derinimo pareiškėja Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikė 2007 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 4, kuris minėtoje institucijoje gautas 2007 m. gegužės 16 d. (b. l. 12, 54);
– Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyrius 2007 m. lapkričio 7 d. pateikė pažymą Nr. O5-272 (b. l. 104-105), kurioje teikė atsakovei derinti šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V ir siūlė jį įforminti protokoliniu sprendimu, taip pat nurodė, jog šis metodas galėtų būti taikomas jį pasirinkus visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bei pasirašius šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas;
– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007 m. lapkričio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-45 (b. l. 64) nutarė atidėti klausimo svarstymą ir pavesti Šilumos skyriui išsiaiškinti, ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija gali derinti šilumos paskirstymo metodus, kai daugiabučių namų šilumos sistema neatitinka projekto;
– vėliau 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos teikiamas šilumos paskirstymo metodas pateiktas numeriu 10V (b. l. 13-17, 67-71);
– Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyrius 2008 m. balandį pateikė nepasirašytą pažymą be numerio (b. l. 18, 106), kuria teikė atsakovei Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V bei pasiūlė jį įforminti protokoliniu sprendimu.Pažymėtina, kad ši pažyma, tik jau pasirašyta, buvo papildyta žodžiais „kuris galėtų būti taikomas šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukciją įteisinus pagal Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo tvarkos 10 punkto reikalavimus“ (b. l. 79);
– Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyrius 2008 m. liepos 2 d. pateikė pažymą Nr. O5-143 (b. l. 19-20, 65-66), kurioje nurodė, jog, „pakartotinai“ teikdamas atsakovei svarstyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V, pažymi, kad jo 6.1.2 punkto nuostata prieštarauja Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 straipsnio nuostatoms, todėl siūlo minėto projekto nederinti;
– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-20 (b. l. 21, 80) nutarė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V nederinti.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-20 nutarė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V nederinti; taigi šios administracinės bylos tyrimo objektas – atsakovės kompetencija dėl šilumos paskirstymo metodų derinimo. Pažymėtina, kad bendras mokamas mokesčio dydis už „šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui“ net ir taikant naują, t. y. bendrijos siūlomą, metodą nekistų, o tiesiog jis būtų kitaip paskirstomas tarp Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C namų butų savininkų – tie savininkai, kurie įsirengė vonių kambariuose karštu vandeniu šildomas grindis ir kurie perkėlė į kitą vietą vonios kambario šildytuvus (tuo, iš esmės, padidindami šių šildymo prietaisų galią), mokėtų daugiau (žr. pažymą Nr. 1-20 (b. l. 139)). Būtent todėl A. M., kuri tik vienintelė minėtos bendrijos namų butų savininkė, nesanti bendrijos nare, perkėlė į kitą vietą vonios kambario šildytuvus (b. l. 109-111, 124, 125) į šią administracinę bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį (b. l. 130-131)). Pažymėtina, kad teismo posėdyje dalyvavęs tretysis suinteresuotas asmuo – A. M. palaikė pareiškėjos skunde pateiktus argumentus.
3. Sprendžiant, ar pagrįstai ir teisėtai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. liepos 10 d. protokoliniu nutarimu Nr. O2-20 nutarė Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V nederinti, pažymėtina, kad tokį savo atsisakymą atsakovė motyvavo vieninteliu argumentu, pateiktu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus 2008 m. liepos 2 d. pažymoje Nr. O5-143 (b. l. 19-20, 65-66) – šilumos paskirstymo metodo Nr. 10V 6.1.2 punkto nuostata prieštarauja Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių 37 straipsnio nuostatoms. Atsakovė savo atsiliepime į skundą dar paaiškino šį argumentą, jog esą ji nėra gavusi iš pareiškėjos jokio dokumento, patvirtinančio atliktos šilumos sistemos rekonstrukcijos teisėtumą. Atsakovė ypač pabrėžė, jog ji negali pritarti šilumos paskirstymo metodo projektui, nes atlikta namų šildymo sistemos rekonstrukcija yra neteisėta – padaryti pakeitimai nustatyta tvarka neįteisinti. Atsakovė, veikdama pagal savo kompetenciją ir tinkamai laikydamasi įstatymų, negali pritarti tam, kas yra neteisėta: iš ne teisės teisė nekyla – ex injuria jus non oritur.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina išsiaiškinti ir tai, ar atsakovė pagal teisės aktus turi kompetenciją tikrinti ir vertinti statybos projektus, susijusią dokumentaciją: kitaip tariant, ar ji gali ne tik, pirma, spręsti klausimus, susijusius su energijos kainomis, inter alia šilumos paskirstymo metodų derinimu, bet ir, antra, ar gali atlikti statybos priežiūrą, inter alia statybos projektų tikrinimą ir vertinimą.
3.1. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos namai, esantys (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, buvo pilnai pastatyti pagal statybos projektus iki 2003 m. spalio 1 d. ir užregistruoti valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ (b. l. 127). Jeigu minėti namai nebūtų atitikę projektinės dokumentacijos, jie paprasčiausiai nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, priimti eksploatacijai ir nebūtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų 4 punktą statybos valstybinę priežiūrą atlieka, pirma, apskrities lygiu – apskričių viršininkų administracijos (4.1 papunktis), antra, valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (4.2 papunktis). Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai tokios funkcijos pagal teisės aktus nėra suteiktos.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį statinio paprastasis remontas yra, be kita ko, tada, kai keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai, atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų, atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 14.14-14.16 punktuose. Taigi tam, kad įsirengti 2003 metais 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, minėtus pagerinimus (įsirengiant vonių kambariuose karštu vandeniu šildomas grindis ir perkeliant į kitą vietą vonios kambario šildytuvus) nereikėjo atskiros projektinės dokumentacijos, o tai taip pat nebuvo traktuojama nukrypimu nuo bendrosios pastatų projektinės dokumentacijos (minėta, kad byloje yra duomenys, jog 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos namai, esantys (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C, Vilniuje, buvo pilnai pastatyti pagal statybos projektus iki 2003 m. spalio 1 d. ir užregistruoti valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ (b. l. 127)).
Dar daugiau, šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad energetikos valstybinę priežiūrą (kuri nagrinėjamos administracinės bylos kontekste yra specifinė statybos valstybinės priežiūros rūšis) pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnį atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (kartu pabrėžtina, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai tokios funkcijos pagal teisės aktus nėra suteiktos). Pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies (2003 m. birželio 24 d. redakcija) 4 punktą ši institucija kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti. Tokios funkcijos numatytos ir Ūkio ministro 2002 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 279 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 7.8 punktą (2002 m. liepos 26 d. redakcija, galiojusi iki minėtų bendrijos namų pripažinimo tinkamais naudotis) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka įvertina, kaip energetikos statiniai ir kiti statiniai su energetikos inžinerinėmis sistemomis bei energetikos įrenginiais atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti energetikos objektus ir energetikos įrenginius pagal paskirtį, sudaro šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijas, prireikus dalyvauja kitų institucijų sudarytų pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe.
3.2. Pažymėtina, jog Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės, inter alia jų 37 straipsnio nuostatos, įsigaliojo 2005 m. liepos 15 d., kai minėti bendrijos namai jau buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kai jau buvo įrengti minėti butų pagerinimai (įsirengiant vonių kambariuose karštu vandeniu šildomas grindis ir perkeliant į kitą vietą vonios kambario šildytuvus) (pažymėtina, kad pareiškėja neturi ir neprivalo pateikti atsakovei jokių kitų dokumentų, kada tiksliai buvo padaryti minėti butų pagerinimai, nes to padaryti neįmanoma – preziumuotina kad jie padaryti iki 2003 m. spalio 1 d. (b. l. 127)). Konstatuotina, kad Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės taikytinos tik projektuojant ir įrengiant naujas bei rekonstruojant esamas karšto vandens sistemas (šių taisyklių 1 punktas) ir niekaip netaikytinos jau įrengtoms sistemoms. Pažymėtina, jog būtent Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos nuo 2005 m. liepos 15 d. (kai įsigaliojo minėtos taisyklės) privalo atlikti energetikos valstybinę kontrolę projektuojamų ir įrengiamų naujų bei rekonstruojamų esamų karšto vandens sistemų atžvilgiu.
3.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamos administracinės bylos kontekste Ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės niekaip negalėjo ir negali būti taikomos (inter alia atsakovės) (analogiška pozicija pateikta ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos rašte (b. l. 136-138)), o minėti butų pagerinimai (įsirengiant vonių kambariuose karštu vandeniu šildomas grindis ir perkeliant į kitą vietą vonios kambario šildytuvus) preziumuojami kaip padaryti iki 2003 m. spalio 1 d. (b. l. 127)) ir traktuotini kaip teisėti.
3.4. Pagal Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sprendžia klausimus, pirmiausia susijusius su energijos kainomis. Pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų šios institucijos nuostatų 5 punktą pagrindinis atsakovės uždavinys – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas; pagal minėtų nuostatų 6 punktą atsakovė atlieka funkcijas, susijusias su energijos kainų reguliavimu. Taigi atsakovė neatlieka energetikos valstybinės priežiūros.
4. Pažymėtina, kad atsakovė pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį 2 dalį derina vartotojų pasiūlytus šilumos paskirstymo metodus, parengtus pagal jos pačios 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles. Pagal šių taisyklių 10 punktą paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministrų 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 patvirtintus Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus. Pažymėtina, kad, kaip minėta, reikalavimas parengti projektą pastato karšto vandens sistemai atsirado įsigaliojus Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklėms (2005 m. liepos 15 d.), nes pagal Privalomųjų reikalavimų 3 punktą senuose namuose (bendrijos namai yra seni, nes jų statybos darbai pradėti iki Privalomųjų reikalavimų įsigaliojimo (jų 1.2 punktas) – tą savo atsiliepime pripažįsta atsakovė) nebūtinai turėjo/turi būti projektinė dokumentacija.
Šiame sprendime konstatuota, kad energetikos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, kuri prižiūri, ar turi būti energetikos inžinerinių statinių ir sistemų projektai, ar ne. Atsakovė negali reikalauti projekto iš tų karšto vandens sistemų, kurios įrengtos iki Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių įsigaliojimo (taigi ir bendrijos namų atžvilgiu), nes priešingu atveju ji vykdytų ne savo funkcijas, o įsiterptų į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos funkcijas.
5. Pagrindinis atsakovės uždavinys – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė turi ginti vartotojų interesus (šios bylos kontekste – teisę mokėti tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį). Tai atsakovės ir konstitucinė priedermė, nes iš minėto įstatymo kyla atsakovės, kaip valstybės institucijos, pareiga ginti vartotojus (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Savo ruožtu bendrijos siūlomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 10V ekonomiškai nėra žalingas kitiems bendrijos namų asmenims (žr. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos raštą (b. l. 136-138)). Pažymėtina ir tai, kad žalos (ar nukentėjusiųjų) klausimas nagrinėjamoje byloje nėra aktualus – konstatavus, jog minėti butų pagerinimai (įsirengiant vonių kambariuose karštu vandeniu šildomas grindis ir perkeliant į kitą vietą vonios kambario šildytuvus) preziumuojami kaip padaryti iki 2003 m. spalio 1 d. (b. l. 127)) ir traktuotini kaip teisėti, konstatuotina ir tai, kad teisėtais veiksmais žala niekam nėra padaryta.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundas tenkintinas: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinis nutarimas Nr. O2-20 naikintinas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigotina suderinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą patenkinti.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. liepos 10 d. protokolinį nutarimą Nr. O2-20 panaikinti.
Įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją suderinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 13, 13A, 13B, 13C gyventojų – 973-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 10V.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.