Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. V., trečiaisiais asmenimis įtraukiant G. V. ir G. V., institucija, teikiančią išvadą, įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo bei pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei K. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu (II t., b. l. 7-19) prašo:

1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. V. ir V. V., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl V. V. kaltės;

2. Palikti K. V. pavardę – V., o V. V. jo pavardę – V.;

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų: dukros G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus N. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. V.;

- 0,0920 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 379 000 Lt vertės;

- automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, 3 314 Lt vidutinės rinkos vertės;

Kilnojamąjį turtą: šiaudinį krepšį - 15 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą su integruota technika (šaldytuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, gartraukis), 7 000 Lt vertės; virtuvės stalą su 4 kėdėm, 250 Lt vertės; pietų servizą (rudos spalvos), 250 Lt vertės; skrudintuvę, 50 Lt vertės; baltas lėkštes, 12 vnt., 120 Lt vertės; stiklines salotines, 3 vnt., 32 Lt vertės; taureles, parsivežtas iš kelionės, 50 Lt vertės; kilimėlį koridoriuje prie durų, 25 Lt vertės; darbo kambario komplektą, 2 000 Lt vertės; vonios kambario pastatomą spintelę, pakabinamą spintelę su veidrodžiu, 400 Lt vertės; TV spintelę juodą, pakabinamą, 400 Lt vertės; drabužių pakabą, 50 Lt vertės; dviejų dalių spintą, 800 Lt vertės; sulankstomą kėdę, 1 vnt., 20 Lt vertės; palapinę, 200 Lt vertės; pripučiamą čiužinį, 150 Lt vertės; šaldiklį, 1 000 Lt vertės; molines vazas (lauko), 120 Lt vertės; didelį juodą lagaminą, 80 Lt vertės. Iš viso kilnojamojo turto už 16 311 Lt.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 vnt., bendros 10 000 Lt vertės;

Kilnojamuosius daiktus: fotoaparatą NICON, 1200 Lt vertės; lygintuvą, 250 Lt vertės; viskio ir vyno taures, 8 vnt., 70 Lt vertės; kavos ir arbatos servizą auksinėm juodom gėlėm, 200 Lt vertės; plaktuvą (mikserį), 30 Lt vertės; mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės; stiklines sultims (baltos), 6 vnt., 30 Lt vertės; indus kruopoms (plastmasiniai), 5 vnt. x 3 Lt, bendros 15 Lt vertės; stiklinius dubenėlius, 3 vnt., 24 Lt vertės; molines salotines, 2 vnt., 10 Lt vertės; taureles įvairių dydžių, 15 vnt., 40 Lt vertės; kilimėlį miegamajame (mėlynos spalvos), 50 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą (dvigulė lova, 3 stalčių komoda, spintelės prie lovos), 1 000 Lt vertės; batų spintelę, 30 Lt vertės; medinį stalą su 6 kėdėm, 1 200 Lt vertės; sulankstomą kėdę, 1 vnt., 20 Lt vertės; didelį bordo spalvos lagaminą, 80 Lt vertės; televizorių „Samsung“, 1 300 Lt vertės; televizorių (seno modelio), 250 Lt vertės; svetainės baldų komplektą (sofa-lova, fotelis, žurnalinis staliukas) – 400 Lt vertės;

5.3. Priteisti iš K. V. V. V. 114 948,83 Lt kompensaciją.

6. Pripažinti skolą G. V. pagal skolos raštelį 70 000 Lt asmenine V. V. skola.

7. Priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

K. V. priteisti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų, 5 000 Lt vertės; ½ d. 0,0920 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 379 000 Lt vertės, ½ vertė – 189 500 Lt; automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, 3 314 Lt vertės; šiaudinį krepšį, 15 Lt vertės; virtuvės stalą su 4 kėdėm, 250 Lt vertės; pietų servizą (rudos spalvos), 250 Lt vertės; skrudintuvę, 50 Lt vertės; baltas lėkštes, 12 vnt., 120 Lt vertės; stiklines salotines, 3 vnt., 32 Lt vertės; taureles, parsivežtas iš kelionės, 50 Lt vertės; kilimėlį koridoriuje prie durų, 25 Lt vertės; drabužių pakabą, 50 Lt vertės; dviejų dalių spintą, 800 Lt vertės; sulankstomą kėdę, 20 Lt vertės; palapinę, 200 Lt vertės; pripučiamą čiužinį, 150 Lt vertės; molines vazas (lauko), 120 Lt vertės; didelį juodą lagaminą, 80 Lt vertės; lygintuvą 250 Lt vertės; viskio ir vyno taures, 70 Lt vertės; medinį stalą su 6 kėdėm, 1 200 Lt vertės; televizorių (seno modelio), 250 Lt vertės; svetainės baldų komplektą, 400 Lt vertės; bulvių tarkavimo mašiną, 250 Lt vertės; fotoaparatą SONY, 250 Lt vertės; 2 dviračius, 1000 Lt vertės; žalią vazą, 50 Lt vertės; kočėlą, 10 Lt vertės; šampano taures, 60 Lt vertės. Iš viso K. V. turto už 203 816 Lt sumą.

V. V. priteisti: ½ d. 0,0920 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 379 000 Lt vertės, ½ vertė – 189 500 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų, 5 000 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą, 6000 Lt vertės; darbo kambario komplektą, 2000 Lt vertės; vonios kambario pastatomą spintelę, pakabinamą spintelę su veidrodžiu, 400 Lt vertės; TV spintelę, pakabinamą, 400 Lt vertės; fotoaparatą NICON, 700 Lt vertės; plaktuvą (mikserį), 30 Lt vertės; mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės; stiklines sultims, 6 vnt., 30 Lt vertės; indus kruopoms, 5 vnt., 15 Lt vertės; stiklinius dubenėlius, 3 vnt., 24 Lt vertės; molines salotines, 2 vnt., 10 Lt vertės; taureles įvairių dydžių, 15 vnt., 40 Lt vertės; kilimėlį miegamajame (mėlynos spalvos), 50 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą, 1 000 Lt vertės; batų spintelę, 30 Lt vertės; sulankstomą kėdę, 1 vnt., 20 Lt vertės; didelį bordo spalvos lagaminą, 80 Lt vertės; televizorių „Samsung“, 1 300 Lt vertės. Iš viso V. V. turto 206 229 Lt sumai.

Priteisti iš K. V. ir V. V. po 35 00 Lt kreditoriui G. V. paskolos grąžinimui.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. V. ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, 968 Lt išlaidas už turto vertinimą, 2500 Lt už teisines paslaugas, o atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nekilnojamasis turtas negali būti padalintas natūra, kadangi atsakovas yra sunkaus charakterio, naudojęs smurtą, dėl ko ieškovė turėjo su vaikais išeiti. Tam, kad padaryti du atskirus butus, reikia didelių investicijų, nei viena iš šalių tokios galimybės nemato. Jei teismas nuspręstų nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, ieškovė sutinka išmokėti kompensaciją atsakovui, jai yra pasirengę padėti tėvai, tačiau prašo nustatyti pusantrų ar dvejų metų terminą kompensacijai išmokėti. Nesutinka, kad įmonės akcijos būtų padalintos per pusę. Atsakovo nurodytas fotoaparatas yra pas ieškovę, jis neveikia, yra bevertis, sutinka jį atiduoti atsakovui. Nurodė, kad ieškovei su atsakovu buvo sunku gyventi dėl psichologinio smurto, teko patirti ir fizinį smurtą, ji su vaikais bijojo atsakovo. Su atsakovu gyveno dėl vaikų, iš namų buvo išėjusi iš viso tris kartus. Atsakovas neišleisdavo jos į darbą, tačiau pats pinigų neduodavo, vakare neleisdavo pailsėti. Kai susirado darbą, išėjo iš namų. Atsakovo teiginiai, apie jos neištikimybę, susirašinėjimą su vyrais yra prasimanymai. Atsakovo priešieškinis turi būti atmestas, kadangi nuo pat ieškovės išėjimo iš šeimos namų, vaikai gyveno su ieškove, G. yra išsakiusi, kad ji nori gyventi su mama, o N. S. V., kuris yra mažametis ir kuris, nesant tėvams galimybės gyventi kartu, nori gyventi kartu su seserim, todėl akivaizdu, kad vaikų pozicija yra vienareikšmiška, t. y. gyventi su mama. Be to, toks priešieškinio patenkinimas šiai dienai jau yra ir negalimas dėl atsakovo darbo specifikos, nes 2014-03-07 atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju ir jo darbo grafikas yra susijęs su ilgalaikiu išvykimu iš gyvenamosios vietos į užsienį, pastaroji jo komandiruotė užtruks 6 savaites, todėl atsakovui tokį ilgą laiką nebūnant namuose, vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu negali būti nustatoma. Mano, kad atsakovas vaikų išlaikymui turėtų mokėti šiek tiek didesnę sumą nei ieškovė, kadangi pats atsakovas nurodė, kad naujoje darbovietėje jo pajamos bus apie 5000 Lt per mėnesį, o ieškovės pajamos yra tris kartus mažesnės nei atsakovo. Į bylą pateiktą 2009-07-26 skolos raštelį prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu, kadangi, ieškovei padavus ieškinį teismui, atsakovas pirminiuose atsiliepimuose duomenų apie tai, kad jie turi kreditorių, nenurodė, skolos raštelyje nėra pažymėta, kad jame nurodytą sumą atsakovas gavo, be to, trečiais asmuo pagal savo turtinę padėtį tokių pinigų atsakovui paskolinti negalėjo. O svarbiausia aplinkybė yra tai, kad šalims nebuvo poreikio skolintis tokią pinigų sumą, kadangi gavo didelę pinigų sumą pardavę anksčiau turėtą gyvenamąjį namą. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, kas reiškia, kad įmonė šias lėšas turi turėti. Ar ji jas turi, tokių duomenų atsakovas nepateikė, nors jis iki šios dienos buvo vienintelis šios įmonės akcijų savininkas ir šios įmonės direktorius. Iki atleidžiant ieškovę iš darbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė normaliai vykdė veiklą, turėjo turtą, t. y. vilkiką, ir turėjo užsakymus, iš kurių gaudavo pajamas. Atleidus ieškovę, atsakovas kaip vienintelis akcijų turėtojas ir vadovas, šį turtą pardavė, todėl šios lėšos turėjo atsidurti įmonės sąskaitoje. Kaip atsakovas yra pasielgęs su šiomis lėšomis, ieškovei yra nežinoma, tačiau atsakovas, be ieškovės žinios atlikęs tokius veiksmus, turi prisiimti ir visas pasekmes, susijusias įmonės valdymu ir turtu. Įmonės akcijų padalijimas lygiomis dalimis yra neįmanomas, kadangi tarp šalių esant konfliktinei situacijai, įmonės valdymas bendru sutarimu, sprendimų priėmimas bus negalimas.

Atsakovas V. V. 2014-02-05 vykusio teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo yra jos neištikimybė santuokos pradžioje, kas sudarė pagrindą vėliau ja nepasitikėti. Kai ieškovė mokėsi neakivaizdiniu būdu, jis, būdamas namuose su pusės metų amžiaus sūnumi, sulaukė skambučio, kad jo sutuoktinė ne mokykloje, o šokiuose, bučiuojasi su kitu vyru. Apie tai ji pati prisipažino grįžusi namo. Kitą kartą ieškovė šventė pušynėlyje su bernais, todėl važiavo jos naktį ieškoti. Kitą kartą būnant drauge klube, pats savo akimis matė, kaip ieškovė buvo apsikabinusi ir bučiavosi su kitu vyru. Nurodė, kad pati ieškovė jį provokuodavo, didžiausi nesutarimai kildavo dėl intymaus gyvenimo, tačiau jis ieškovei visuomet buvo ištikimas. Nurodė, kad ieškovės niekada nemušė, gal tik apsistumdydavo, ir sutuoktinė jam yra sudavusi, jam buvo sužalota ausis, o ieškovę suėmus už rankos, pas ją iš karto mėlynės atsiranda. Pripažįsta, kad jo karštas būdas. Nesutinka, kad jos neišleisdavo dirbti, kadangi pati ieškovė skųsdavosi, kad jai sunku dirbti, o kadangi jie gyveno gerai, pasiūlė jai neiti į darbą. Namuose maisto visuomet būdavo pripirkta, o išvažiuodamas, pinigų visuomet palikdavo, vidutiniškai apie 100 Lt. Internete susirašinėjo su tikslu susirasti paprasčiausių draugų, o ir ieškovė dar gyvenant santuokoje interneto bendravimo portale bendravo daugiausiai su vyrais. Nurodė, kad gyvenamasis namas neįregistruotas dėl lėšų stygiaus, namas pradėtas statyti 2009 metais, rugsėjo mėn. jau stovėjo. Automobilį AUDI mamai pardavė už realią kainą, jokių pinigų iš mamos negavo, nes šį automobilį buvo įsigijęs už mamos skolintus pinigus. Nurodė, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, turto neturi, turėtas vilkikas buvo parduotas už 9000 Lt. Nurodė, kad kompensaciją ieškovei už namą turėtų galimybę sumokėti, gal parduotų mamos namą, imtų paskolą. Dalinti natūra neprašo, nes reikėtų daug lėšų namą pertvarkyti į dvi dalis, be to, nei vienas iš jų nenori gyventi viename name. Mama 2009-2010 metais jam paskolino 70 000 Lt namo įrengimui pabaigti. Ieškovei apie paskolą žinoma, ji dar prieš skolinantis žinojo, kad reikia pinigų. Į skolos raštelį ieškovės neįtraukė, nes tuo metu jie gyveno kaip šeima. Nurodė, kad pardavus namą (duomenys neskelbtini) g., gavo apie 450 000 Lt, pinigus laikė banke dėl palūkanų. Prašo atsižvelgti, kad namas buvo pastatytas iš jo sunkiai uždirbtų pinigų, kai tuo tarpu ieškovė nedirbo. Nurodė, kad vaikams būtų geriau gyventi su juo, nes ieškovės dažnai nebūna namuose, ji ilgai dirba, sūnus pamokas ruošia tik 9 val. vakare, kai jau turėtų miegoti. Nurodė, kad dukrai per mėnesį 1000 Lt nereikia, užtektų 500 Lt, sūnui užtektų 250-300 Lt. Sutinka, kad maistas dukrai per dieną kainuoja po 15-20 litų, abiem vaikams reikia akinių, sūnus lanko krepšinį, reikalinga sportinė apranga, važiuoja į varžybas, krepšiniui per mėnesį išeina apie 160 Lt, gyvenant name, mokesčiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1000 Lt. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau netrukus pradės dirbti, jo pajamos per mėnesį bus 5000 Lt, kur dirbs ir kokiu grafiku, atsisakė nurodyti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, santuokos metu įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, po ½ antrąją, kadangi nei viena šalis neturi galimybės išmokėti kompensacijos. Padalijus turtą per pusę, šalys privalės rasti kompromisą, ieškoti namo pirkėjo, o pardavus, pasidalinti pinigus. Nurodė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vertė šiai dienai yra 1 Lt, t. y. ji yra bevertė, ją reikės likviduoti. Siūlo, kad kiekviena šalis pasiliktų prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė 2014-02-05 vykusio teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, atsakovo siūlomas išlaikymas vaikams po 250 Lt yra per mažas.

Liudytojas A. S., ieškovės K. V. brolis, parodė, kad su atsakovu nesutarė nuo pat pradžių, atsakovas jam nepatiko, nes yra savanaudis, negerbė jo sesers. Šalys visą laiką kariavo, atsakovas elgdavosi kaip tironas, namuose viskas turėdavo būti pagal jį. Jam pačiam praėjusiais metais teko matyti, kaip atsakovas mušė seserį, tuomet pats „davė į kailį“ atsakovui. Nurodė, kad 2007 metais buvo su atsakovu išvykę į Vokietiją pirkti automobilių, ten abudu ėjo į viešnamį, ar atsakovas viešnamyje buvo su moterimi, ar mokėjo ten pinigus, nematė. Iš sesers yra girdėjęs, kad atsakovas turi kitą moterį, sesuo sakė, kad atėjusi į namus rado kitą moterį. Kas kaltas dėl santuokos iširimo, negali spręsti, tačiau pats su tokiu asmeniu kaip atsakovas, nebūtų gyvenęs. Pas seserį matė mėlynes, pradžioje ji slėpdavo, vėliau sakė, kad jos nuo spaudimo, tampymo.

Liudytoja R. S., ieškovės motina, parodė, kad atsakovas negerbė savo sutuoktinės kaip moters, jai vadovavo, laikė kaip daiktą, tyčiodavosi iš jos. Ji matė ant dukters rankos mėlynes. Dėl dukters mokslų buvo didelės problemos, nes dukters tėvas buvo iškėlęs sąlygą, kad leis jai mokytis, tačiau atsakovas neleido. Už dukters mokslus kolegijoje mokėjo tėvas. Kai dukra mokėsi, ji sakydavo, kad neturi pinigų, visi pinigai buvo pas atsakovą, dirbti atsakovas dukrai neleisdavo. Kai dukra norėjo skirtis, atsakovas sakė, kad ji neteks vaikų, vaikais atsakovas manipuliuoja iki šiol. Kiek žino, namo statybai pinigų jie nesiskolino, statėsi iš pinigų, gautų pardavus namą (duomenys neskelbtini). Jei reikėtų, padėtų dukrai, parduotų savo turimą namą.

Liudytojas V. S., ieškovės tėvas, parodė, kad į šalių gyvenimą stengėsi kuo mažiau kištis, kad atsakovas muštų K., jam nebuvo žinoma. Kai dukra mokėsi, jai padėdavo, nes ji sakydavo, kad V. nepalikdavo pinigų, vėliau neleido jai dirbti. Savo vardu turi nekilnojamojo turto, dirba, todėl yra pasiruošęs duoti dukrai pinigų kompensacijai už namą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad santuoka tarp šalių tarp šalių buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. admin. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 14). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. V. (gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 15), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. S. V. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 16). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad šalys nuo 2012 m. lapkričio mėnesio, kuomet ieškovė paliko šeimos namus ir su vaikais apsigyveno nuomojame bute, gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atnaujinti vedybinio gyvenimo šalys nenori, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, todėl turi būti nutraukta.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, trukdė siekti išsilavinimo, drausdavo bendrauti su draugėmis, dirbti, buvo neištikimas ir nelojalus šeimai. Fizinio ir psichologinio smurto naudojimą, neištikimybę ir nelojalumą šeimai ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir pateiktais rašytiniais įrodymais – specialistų išvadomis (I t, b. l. 96-97, 98) bei atsakovo susirašinėjimo interneto tinklapyje istorija (I t., b. l. 99-102). Liudytojai A. S. ir R. S. nurodė matę ant ieškovės kūno (rankų) mėlynes, tačiau nei vienas liudytojų neparodė asmeniškai matę atsakovą vartojus prieš ieškovę fizinį smurtą šalims dar gyvenant kartu. Nors liudytojas A. S. nurodė vieną kartą matęs, kaip atsakovas mušė ieškovę, tačiau tai, liudytojo teigimu, vyko praėjusiais metais, t. y. šalims jau gyvenant skyrium. Pažymėtina ir tai, kad minėti liudytojai yra artimi ieškovės giminaičiai, t. y. brolis ir mama, todėl vertinant tokių vienai iš ginčo šalių artimų liudytojų parodymus jų patikimumo prasme, turi būti atsižvelgta į tą artimą ryšį ir tokiais liudijimais galėtų būti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Iš byloje esančios 2012-03-07 specialisto išvados Nr. G5512(12) (I t., b. l. 98) matyti, kad tyrimas buvo atliktas ieškovės prašymu, kuri nurodė, kad 2012-02-29 namuose ją sumušė sutuoktinis V. V., kumščiais mušė į abi rankas. Apžiūrėjus K. V. rasta poodinė kraujosruva kairio žasto srityje, kraujosruva galėjo būti padaryta prieš 7-8 dienas iki apžiūrėjimo, t. y. ir aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje. Kokiomis konkrečiai aplinkybėmis ieškovei buvo padaryta ši kraujosruva nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepaaiškino. Atsakovas kategoriškai neigia smurtavęs prieš ieškovę, t. y. spardęs, trenkęs jai, tačiau pripažįsta, kad tarp jų konfliktų metu įvykdavo apsistumdymai, tokių konfliktų metu ir ieškovė jam yra sudavusi. Tai, jog konfliktų metu abi šalys viena kitos atžvilgiu naudojo fizinius veiksmus, iš dalies patvirtina į bylą pateiktos 2012-12-28 specialisto išvados Nr. G345/12(12) (I t., b. l. 96-97) ir G344/12(12) (II t., b. l. 150), iš kurių matyti, kad 2012-12-26, t. y. jau šalims gyvenant skyrium, tarp šalių įvykusio konflikto metu sužalojimus patyrė abi šalys – ieškovei buvo rasta padaryta kraujosruva kairės rankos V-to piršto panagėje, o atsakovui - poodinė kraujosruva kairio ausies kaušelio vijoklio viršutinėje dalyje. Be to, nagrinėjamu atveju, vertinant įrodymų pakankamumą fizinio smurto faktui nustatyti, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nei teisme apklausiant šalių nepilnametę dukterį G. V., nei šalių nepilnamečių vaikų pokalbių su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu nėra užfiksuoti vaikų pasisakymai apie tai, kad jie būtų matę, kaip tėtis muša mamą (I t., b. l. 45-47). Teisme apklausiama G. V. parodė, kad tarp tėvų būdavo tik susistumdymai, stumdydavosi abudu. Todėl apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo žiaurų elgesį, fizinį smurtavimą. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog tarp šalių kilusių konfliktų metu abi šalys elgėsi netinkamai.

Byloje surinkti įrodymai taip pat nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto, ieškovės žeminimo ir negerbimo, ieškovės galimybių siekti išsilavinimo, bendravimo su draugais, galimybių dirbti ribojimo, nuolatinės jos kontrolės. Ieškovės teigimu, atsakovas iš esmės nuo pat santuokos pradžios stengėsi riboti jos bendravimą su draugais, išvykdamas į reisus palikdavo labai mažai pinigų pragyvenimui, priekaištavo dėl jos mokslų ir įvairiais būdais trukdė mokytis. Ieškovės teigimu, ji taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu todėl, kad buvo labai jauna, be išsilavinimo ir pajamų, augino mažą vaiką. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jau paaugus šalių pirmagimei, atsakovei įgijus išsilavinimą (pabaigus vakarinę mokyklą ir kolegiją), t. y. ieškovei jau turint galimybes pradėti savarankiškai, ieškovė santuokos su atsakovu nenutraukė, toliau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, 2004 metais susilaukė antrojo vaiko, šalys kartu pragyveno net 17 metų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovės nurodomas atsakovo elgesys buvo santuokos iširimo priežastimi. Nors ieškovės teiginius, kad atsakovas jai trukdė dirbti ir įgyti finansinį savarankiškumą ir patvirtino apklausti liudytojai - ieškovės tėvai ir brolis, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, atsižvelgiant į liudytojų artimą ryšį su ieškove, tokiais liudijimais galėtų būti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Gi jokių kitų objektyvių įrodymų, kad atsakovas trukdė ieškovei dirbti ir įgyti finansinį savarankiškumą, ieškovė nepateikė. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (II t., b. l. 103-105), ieškovė nuo 2001-09-11 iki 2012-11-20 dirbo V. V. įmonėje, kuri 2003 m. buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007-11-19 iki 2008-08-19 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2011-05-12 iki 2011-08-22 - AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-09-09 iki 2012-05-31 - IĮ ‚(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-09-03 iki 2012-11-02 – (duomenys neskelbtini), 2012-07-18 įsidarbino dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais (elgesiu) trukdė ieškovei dirbti ir įgyti finansinį savarankiškumą, taip pat nustačius, kad ieškovė šalių santuokos metu faktiškai dirbo tam tikrais laikotarpiais ir ne vienoje darbovietėje, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė nėra įrodyta.

Atsakovo neištikimybė, kurią ieškovė nurodo kaip vieną iš santuokos iširimo priežasčių, taip pat, teismo įsitikinimu, nebuvo įrodyta (CPK 178 str.). Ieškovė, teigdama, kad santuokos metu atsakovo buvo net susargdinta venerine liga, nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų (pvz. išrašų iš medicininių dokumentų ir pan.). Liudytojo A. S. nurodyta aplinkybė, jog 2007 m., jiems su atsakovu būnant Vokietijoje, jie abu lankėsi viešnamyje, taip pat nėra pagrindas konstatuoti atsakovo neištikimybę, kadangi to, jog atsakovas buvo su moterimi, mokėjo pinigus, liudytojas nematė, o atsakovas neigia buvęs su moterimi. Nors santuokoje gyvenančio vyro lankymąsi viešnamyje, net ir neturint tikslo naudotis intymiomis paslaugomis, galima vertinti kaip nelojalumą sutuoktinės atžvilgiu, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokiu elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, juolab įvertinus tai, kad šis įvykis buvo 2007 m., po ko šalys dar penkerius metus pragyveno santuokoje. Atsakovo neištikimybės fakto nepatvirtina ir jo internetinis susirašinėjimas su kita moterimi (I t., b. l. 99-101), nes susirašinėjimo tekste jokių užuominų apie atsakovo neištikimybę nėra, be to, šis susirašinėjimas vyko tuo metu, kai ieškovė jau buvo palikusi atsakovą ir išėjusi iš šeimos namų. Tai, jog atsakovas, šalims jau gyvenant skyrium, bendravo su kita moterim, kuri lankėsi šeimos namuose, nepatvirtina atsakovo neištikimybės fakto, nes byloje nėra įrodymų, kad santykius su šia moterimi, o juo labiau artimus, atsakovas būtų palaikęs dar šalims gyvenant šeimoje.

Nenustačius, kad faktinio santuokinio gyvenimo metu atsakovas būtų žiauriai elgęsis su šeimos nariais, buvęs neištikimas ar nesirūpinęs savo šeima ar kitaip iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo būtent dėl vieno atsakovo kaltės.

Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, į šalių dukters G. V., gyvenusios kartu su tėvais ir mačiusios jų kasdienį bendravimą, paaiškinimus, jog jos nuomone, abu tėvai yra kalti dėl jų konfliktų ir santuokos iširimo, sprendžia, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, skirtingas supratimas apie sutuoktinių pareigas šeimoje, negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams (tiek materialiniams, tiek fiziniams (intymiems)) ir jų patenkinimui, nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šeimoje jau ilgą laiką tęsiasi nesutarimai ir konfliktai. Sutuoktiniai neišsiaiškino nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybių ir priežasčių, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, abi šalys nepakankamai prisidėjo prie vienas kito poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61, 3.69 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – V. ir V. (CK 3.69 str.). Dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo

Nutraukus santuoką, spręstinas nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo klausimas (CPK 385 str. 1 d.).

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba dvejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, jos mėnesio pajamos yra apie 1500 Lt, ką patvirtina 2013-12-12 pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą esantys duomenys apie ieškovės draudžiamųjų pajamų dydį šiose darbovietėse (II t., b. l. 103-105). Šiuo metu, kol nėra išspręstas šeimos gyvenamosios patalpos padalijimo klausimas, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, kuriame vaikams sudarytos gyvenimo ir buities sąlygos (buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas; I t., b. l. 48). Atsakovas nuo 2014-02-27 yra įsiregistravęs kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, o nuo 2014-03-07 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 157). 2014-02-05 vykusios teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė nurodyti, kokios bus jo pareigos ir darbo grafikas, tačiau, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotojų, jo darbas susijęs su ilgalaikiais išvykimais. Kaip nurodė atsakovas, jo pajamos per mėnesį bus apie 5000 Lt, kuo teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Atsakovas šiuo metu gyvena šeimos būste – 230 kv. m. ploto gyvenamajame name, vaikams šiame name skirti atskiri kambariai, vaikų gyvenimo ir buities sąlygos šiame name labai geros. Kadangi šio turto padalijimo klausimas dar nėra išspręstas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas gali sudaryti vaikams geresnes gyvenimo ir buities sąlygas. Teismo nuomone, išsprendus šio vertingo nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, tiek viena, tiek kita šalis turės galimybes užtikrinti vaikų interesus atitinkantį būstą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių. Tai, jog atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, nustačius, jog ieškovė turi nuolatinį darbą ir pajamų šaltinį, taip pat ir kita šalių turtinė padėtis, nėra lemiamas kriterijus sprendžiant su kuria iš šalių turi būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Tačiau sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, svarbu atsižvelgti ir įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo grafiką. Kaip nustatyta byloje, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, taigi jo darbas susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienį, ką patvirtina ir jo pateiktas 2014-03-07 prašymas atidėti teismo posėdį dėl komandiruotės (II t., b. l. 158). Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, pastarojo komandiruočių metu, vaikais turėtų rūpintis ieškovė ar kiti asmenys, o tokios nestabilios gyvenimo sąlygos gali turėti įtakos vaikų psichologinei raidai, emocinei pusiausvyrai, trukdytų susiformuoti pastoviam vaikų gyvenimo ritmui.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų santykiai yra pakankamai artimi su abiem tėvais. Nors vaikų gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta kartu su ieškove, iš dukters G. V. teismui duotų paaiškinimų matyti, kad vaikai dažnai būna ir pas tėtį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės ar atsakovo aplinkoje nėra užtikrinamas vaikų fizinis ar socialinis saugumas ar jų elgesys turėtų žalingą poveikį vaikų vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi.

Kėdainių r. sav. admin. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-03-14 išvadoje Nr. VT-1-379 (I t., b. l. 45-47) nurodė, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina K. V.. Iš išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad pakalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu G. V. išsakė norą, kad patys tėvai geranoriškai išspręstų jų gyvenamosios vietos klausimą ir neverstų pasakyti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. G. teigimu, ji bijo išreikšti savo nuomonę ir įskaudinti tėvą. Šalių dukra paaiškino, kad geriau sutaria ir yra artimesnė su motina, su kuria gali atvirai pasikalbėti. N. S. V. negalėjo pasakyti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, paaiškino, kad nori gyventi su abiem tėvais. Tačiau vaikas išsakė pageidavimą, kad norėtų gyventi pas tą iš tėvų, pas kurį gyvens sesuo G.. Išvadą teikianti institucija, pažymėjo, kad derinant kelis reikšmingus faktus, nulemiančius vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, esant kelis vaiko interesus atitinkančioms sąlygoms, nulemia tos, kurios labiausiai atitinka vaiko interesus, šiuo atveju – brolio ir sesers neišskyrimas, nes gyvenant skyrium jų bendravimas būtų apsunkintas dėl jų amžiaus, o dėl šios priežasties nutrūktų harmoningas vystymasis ir tarpusavio santykių glaudumas.

Teismo posėdžio metu apklausta šalių nepilnametė duktė G. nurodė, kad jos ir brolio gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su mama. Tokį savo apsisprendimą ji motyvavo tuo, kad ji, kaip mergaitė, geriau sutaria su mama. Broliui gerai gyventi su abiem tėvais, tačiau jis sakė, kad nori gyventi su ja, seserimi, kad nebūtų išskirtas. Taigi G. V. nuomonė yra aiški – ji nori gyventi su motina (ieškove), mergaitė yra brandi, beveik 18 metų amžiaus ir gali pareikšti savarankišką nuomonę su ja susijusiame ginče, o nepaisyti tokio amžiaus vaiko nuomonės, nesant jokio aplinkybių, kuruos sudarytų pagrindą manyti, jog jos noras gyventi su motina prieštarauja jos interesams, teismas negali.

Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje esančių duomenų bei G. V. paaiškinimų teismo posėdyje, šalių sūnus N. S., kuris šiuo metu 9 metų amžiaus, neturi tvirtos nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, jam artimi yra abu tėvai, tačiau jis yra stipriai prisirišęs prie sesers ir nenori būti su ja išskirtas. Todėl į N. S. prisirišimą prie sesers sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turi būti prioritetiniai atsižvelgiama, nes vaikai gali būti išsikirti tik tuo atveju, jeigu tai atitinka jų interesus. Aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju pateisintų nepilnamečių vaikų išskyrimą, nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus geriausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, ieškove K. V.. Todėl ieškovės reikalavimas su ja nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir N. S. V. gyvenamąją vietą tenkintinas, o atsakovo priešieškinis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas.

Teismas pabrėžia, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatyta, kad šalių dukra G. yra beveik 18 metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, mokosi Kėdainių „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Pagal patikslintame ieškinyje pateiktą paskaičiavimą, mergaitės poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 900 Lt sumos: 160 Lt anglų kalbos pamokoms, 147 Lt maistui mokykloje (7 Lt x 21 d.), 20 Lt mokyklos kanceliarinėms prekėms, 200 Lt mastui namuose, 125 Lt komunaliniams mokesčiams, 100 Lt rūbams ir avalynei, 30 Lt higienos prekėms ir kosmetikai, 30 Lt vaistams ir vitaminams, 50 Lt pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms, 30 Lt mokyklos fondui, ekskursijoms, 20 Lt akinių priežiūrai. S. N. V. yra 9 metų amžiaus, mokosi Kėdainių „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, specialiųjų poreikių neturi. Pagal patikslintame ieškinyje pateiktą paskaičiavimą, sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 800 Lt sumos: 60 Lt krepšinio būreliui, 140 Lt maistui į mokyklą, 200 Lt mastui namuose, 30 Lt mokyklos kanceliarinėms prekėms, 125 Lt komunaliniams mokesčiams, 90 Lt rūbams ir avalynei, 10 Lt higienos prekėms, 80 Lt vaistams ir vitaminams, 40 Lt pramogoms, laisvalaikiui, atostogoms, 25 Lt mokyklos fondui, ekskursijoms, 20 Lt akinių priežiūrai. Iš ieškovės teismui duotų paaiškinimų matyti, kad didesnės išlaidos sūnaus vaistams ir vitaminams nurodytos, kadangi sūnus serga astma, kompensuojami vaistai kainuoja 10-20 Lt, vaistai nuo alergijos kainuoja po 30 Lt. Ieškovė posėdžio metu papildomai nurodė, kad duktė dar lanko mokamas papildomas matematikos ir informatikos pamokas, o sūnus lietuvių ir anglų kalbos pamokas. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti ir jų dydis, atsižvelgiant į vaikų amžių, pragyvenimo kaštus, yra realios ir pagrįstos, atitinka protingumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Atsakovas, teigdamas, kad vaikų poreikiams patenkinti užtektų gerokai mažesnės sumos – 500 Lt dukrai ir 250-300 Lt sūnui nepateikė jokių realių paskaičiavimų ir įrodymų, jog už tokias sumas galėtų būti patenkinti mokykloje besimokančių vaikų kasdieniai poreikiai (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad pats atsakovas posėdžio metu sutiko, kad vien dukters maistui per dieną reikia apie 15-20 litų sumos. Imant šios sumos vidurkį, vien maistui per mėnesį reikia apie 500 Lt sumos. Tuo tarpu vaikui būtinas ne tik maistas, bet ir rūbai, apavas, higienos priemonės, mokyklą lankančiam vaikui būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, pinigai laisvalaikio reikmėms. Todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu paskaičiavimu ir sprendžia, kad šalių dukters G. būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 900 Lt suma, sūnaus N. S. – ne mažesnė kaip 800 Lt suma.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas (CK 3.192 str. 2 d.) reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip teismas nustatė anksčiau, ieškovės mėnesio pajamos yra apie 1500 Lt. Konkrečių duomenų apie atsakovo gaunamų pajamų dydį teismas neturi, tačiau nustatyta, kad nuo 2014-02-27 atsakovas yra įsiregistravęs kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, o nuo 2014-03-07 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir, pasak paties atsakovo, jo darbo užmokestis naujajame darbe bus apie 5000 Lt. Duomenų apie šalių asmeninės nuosavybės teises valdomą nekilnojamąjį turtą byloje nėra, atsakovo vardu iki santuokos sudarymo yra įregistruoti 2 automobiliai (1977-1988 metų laidos, todėl faktiškai beverčiai). Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 11-12) kuriame pasistatė gyvenamąjį namą, tačiau jo iki šiol neįregistravo. Pagal ieškovės pateiktą Nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą Nr. 13/03-098K, bendra šio nekilnojamojo turto vertė 379 000 Lt. Kitų išlaikytinių, be šalių bendrų nepilnamečių vaikų, bylos duomenimis šalys neturi. Šalys yra darbingos, byloje nėra duomenų apie šalių sveikatos sutrikimus ar kitas jų galimybėms teikti išlaikymą reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus tai, kad atsakovo pajamos yra kelis kartus didesnės nei ieškovės, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes teikti vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, t. y. po 500 Lt dukrai G. ir po 450 Lt sūnui N. S.. Toks išlaikymo dydis atitinka tiek nepilnamečių vaikų poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį. Tai, jog skaičiuojant pinigine išraiška iš atsakovo priteisiama kiek didesnė nei ½ dalis ieškovės nurodytos vaikų poreikiams reikalingos sumos, nėra pagrindas teigti, kad atsakovui perkeliama gerokai didesnė našta vaikų išlaikymo prievolėje, kadangi vaikams augant kartu su ieškove, jai neabejotinai teks ir papildomos vaikų išlaikymo išlaidos, nenumatytos vaikų poreikių paskaičiavime. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju iš atsakovo vaikams priteisiamas išlaikymas nėra didesnis nei ½ dalis minimalaus mėnesio darbo užmokesčio, o kaip minėta aukščiau, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Todėl ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo V. V. priteistinas išlaikymas dukrai G. V. ((duomenys neskelbtini) mergaitei sukanka 18 metų) po 500 Lt, o sūnui N. S. V. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2013-02-15, nustatant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str. 1 d., 3.208 str.). Vykdant išlaikymo išieškojimą už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo, iš priteistų išlaikymo sumų išskaičiuotinas vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovo faktiškai sumokėtas išlaikymas vaikams. K. V. skirtina vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.

Byloje nėra ginčo, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo šį bendrąja jungtine nuosavybe esantį ir nutraukiant santuoką dalintiną turtą:

1) 0,0920 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu neįregistruotu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), šalių vertinamą 379 000 Lt;

2) automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, registruotą V. V. vardu (I t., b. l. 9-10), šalių vertinamą 3314 Lt;

3) šiaudinį krepšį, 15 Lt vertės;

4) virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika (šaldytuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, gartraukis), ieškovės vertinamą 7 000 Lt, atsakovo – 6000 Lt;

5) virtuvės stalą su 4 kėdėm, 250 Lt vertės;

6) fotoaparatą NICON, ieškovės įvertintą 1200 Lt, atsakovo – 700 Lt;

7) lygintuvą, 250 Lt vertės;

8) vyno ir viskio taures, 8 vnt., 70 Lt vertės;

9) pietų servizą (rudos spalvos), 250 Lt vertės;

10) kavos ir arbatos servizą, 200 Lt vertės;

11) skrudintuvę, 50 Lt vertės;

12) plaktuvą (mikserį), 30 Lt vertės;

13) mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės;

14) baltas lėkštes, 12 vnt., 120 Lt vertės;

15) stiklines sultims, 6 vnt., 30 Lt vertės;

16) indus kruopoms (plastmasiniai), 5 vnt., 15 Lt vertės;

17) stiklinius dubenėlius, 3 vnt., 24 Lt vertės;

18) stiklines salotines, 3 vnt., 32 Lt vertės;

19) molines salotines, 2 vnt., 10 Lt vertės;

20) taureles (įvairių dydžių), 40 Lt vertės;

21) taureles (parsivežtas iš kelionių), 50 Lt vertės;

22) kilimėlį (esantis koridoriuje, prie durų), 25 Lt vertės;

23) mėlynos spalvos kilimėlį (miegamajame), 50 Lt vertės;

24) darbo kambario komplektą, 2000 Lt vertės;

25) miegamojo baldų komplektą (dvigulė lova, komoda 3 stalčių, spintelės prie lovos), 1000 Lt vertės;

26) vonios kambario spinteles (pastatoma ir pakabinama su veidrodžiu), 400 Lt vertės;

27) skalbimo mašiną, 700 Lt vertės;

28) TV spintelę (juoda, pakabinama), 400 Lt vertės;

29) batų spintelę, 30 Lt vertės;

30) drabužių pakabą, 50 Lt vertės;

31) dviejų dalių spintą, 800 Lt vertės;

32) medinį stalą su 6 kėdėm, 1 200 Lt vertės;

33) sulankstomas kėdes, 2 vnt., bendros 40 Lt vertės;

34) palapinę, 200 Lt vertės;

35) pripučiamą čiužinį, 150 Lt vertės;

36) šaldiklį, 1 000 Lt vertės;

37) molines vazas (lauko), 120 Lt vertės;

38) 2 lagaminus (juodos ir bordo spalvų), 1 vnt. vertė 80 Lt;

39) televizorių „Samsung“, ieškovės vertinamą 1300 Lt, atsakovo – 800 Lt;

40) televizorių (seno modelio), 250 Lt vertės;

41) svetainės baldų komplektą (sofa-lova, fotelis, žurnalinis staliukas), 400 Lt vertės;

43) fotoaparatą SONY, kuris ieškovės teigimu neveikia, atsakovo vertinamą 250 Lt;

44) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 100 vnt., 1 akcijos nominali vertė – 100 Lt (I t., b. l. 103-105).

Vaikų kambario baldai, vaikų kambariuose esantys du televizoriai ‚Samsung“ ir dviračiai (2 vnt.), kaip vaikų poreikiams tenkinti skirtas turtas, ieškovei ir atsakovui dėl to susitarus, neįtraukti į dalintino turto balansą ir perduotini ieškovei K. V., su kuria po santuokos nutraukimo, teismo sprendimu, lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 str.). Ieškovės prašymas kaip vaikų poreikiams skirtą turtą pripažinti skalbimo mašiną netenkintinas, nes pagal savo pobūdį toks turtas yra naudojamas ir sutuoktinių poreikių tenkinimui (kaip pvz. ir dujinė viryklė ar pan.), todėl nėra pagrindo šio daikto taip pat priskirti nedalytinam turtui (CK 3.120 str.). Į aplinkybę, kad šis turtas naudojamas nepilnamečių vaikų poreikiams, atsižvelgtina parenkant šio turto padalijimo būdą (CK 3.127 str. 3 d.).

Atsakovo nurodytas turtas: žalia vaza, kočėlas ir šampano tautės, neįtrauktinas į dalintino turto balansą, nes ieškovės paaiškinimų, kurių atsakovas neginčijo, pagrindu nustatyta, kad tai buvo jai padovanotas, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovo V. V. vardu santuokos metu yra įregistruoti automobiliai: BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 m. gamybos, BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 m. gamybos, FORD SIERRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 m. gamybos, FIAT RITMO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 m. gamybos, ir MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1979 m. gamybos (I t., b. l. 9-10). Kadangi šie automobiliai faktiškai neegzistuoja, ko šalys neginčijo ir nei viena neprašė dalinti šiuos automobilius, į dalintino turto balansą jie neįtraukiami.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Ginčo tarp šalių dėl aukščiau išvardinto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio ir dalintino turto, išskyrus virtuvės baldų komplektą, fotoaparatus, televizorių „Samsung“, bulvių tarkavimo mašiną ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nėra, šalys sutarė dėl šio turto vertės, todėl teismas neturi pagrindo klausimo dėl šio turto vertės spręsti kitaip.

Ieškovė virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika (šaldytuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, gartraukis), įvertino 7 000 Lt, atsakovas – 6000 Lt. Nors šalys teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko, kad šalims skirtingai įvertinus turtą, teismas skaičiuotų verčių vidurkį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad namas, kuriame yra šis turtas, buvo pastatytas vos prieš kelerius metus, kas leidžia manyti, jog šis turtas nėra senas ir nusidėvėjęs, į šį turtą įeina daug ir pakankamai vertingos buitinės technikos, teismas sprendžia, kad realią šio turto vertę labiau atitinka ieškovės įvertinimas, t. y. 7 000 Lt. Fotoaparatą NICON ieškovė įvertino 1200 Lt, atsakovas – 700 Lt, todėl šalių sutikimu, teismas skaičiuoja šalių nurodytų verčių vidurkį ir nustato, kad šio turto vertė yra 950 Lt. Atitinkamai teismas nustato, kad televizoriaus „Samsung“ (ieškovės įvertinto 1300 Lt, atsakovo – 800 Lt) vertė 1050 Lt, bulvių tarkavimo mašinos - 160 Lt (ieškovės teismo posėdžio metu įvertinta 70 Lt, atsakovo atsiliepime – 250 Lt). Fotoaparatas SONY, atsakovo įvertintas 250 Lt, ieškovės teigimu yra neveikiantis, yra pas ją, sutinka jį atiduoti atsakovui. Todėl ieškovei sutinkant šį turtą atiduoti atsakovui, bei jai nurodžius, kad fotoaparatas yra neveikiantis, nesant duomenų, kokia šio fotoaparato likutinė vertė, ar įmanoma jį pataisyti (jei jis sugedęs), siekiant užkirsti kelią tarp šalių ateityje kilti bet kokiems ginčams dėl šio turto, teismas nustato simbolinę šio fotoaparato vertę, t. y. 1 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ieškovė įvertino pagal jų nominalią vertę, t. y. 100 Lt/1 vnt., bendra akcijų vertė 10 000 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį 50 vnt. šios įmonės akcijų įvertino 5 000 Lt, t. y. taip pat pagal akcijų nominalią vertę. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad šios akcijos yra bevertės, įmonę vertina 1 Lt, kadangi jokio turto įmonė neturi, ką 2014-02-05 vykusio teismo posėdžio nurodė pats atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie realią įmonės vertę, pats atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį šias akcijas įvertino pagal jų nominalią vertę, teismas vadovaujasi nurodyta nominalia vienos akcijos verte ir nustato, kad įmonės 100 vnt. akcijų vertė yra 10 000 Lt.

Tokiu būdu konstatuotina, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso bendros 411 986 Lt vertės dalintinas turtas.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, tai yra turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002).

Ieškovė, motyvuodama iš esmės tik tuo, jog su ja po santuokos nutraukimo lieka gyventi du skirtingų lyčių nepilnamečiai vaikai, prašo dalinant nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu gyvenamuoju namu, nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 šio turto, o atsakovui - 1/3 šio turto, bei visą šį turtą ieškovei priteisti natūra, o atsakovui – kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Atsakovas su nukrypimu nuo lygių dalių principo kategoriškai nesutinka ir prašo visą turtą dalinti lygiomis dalimis.

Teismo vertinimu, tai, kad su atsakove po santuokos nutraukimo lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai (vienas iš kurių po kelių dienų sulauks pilnametystės), yra tik aplinkybė, dėl kurios nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad toks nukrypimas šiuo atveju būtinas, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, kad padalijus turtą lygiomis dalimis būtų paneigta ar apribota nepilnamečių vaikų teisė į būstą. Pažymėtina, kad ieškovė net nenurodė, kokie nepilnamečių vaikai interesai būtų pažeisti padalijus šį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra 230 kv. m. ploto, dviejų aukštų, 379 000 Lt vertės, todėl padalinus šį turtą lygiomis dalimis nepilnamečių vaikų interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją būstą nebus pažeista. Be to, šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistas pakankamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Ieškovės turtiniai interesai, kad jai teks mokėti didesnę kompensaciją atsakovui, patenkinus ieškovės reikalavimą šį turtą natūra priteisti jai, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad šalys 17 metų gyveno santuokoje, atsakovas daug dirbo, užsiėmė verslu, materialiai rūpinosi šeima, todėl jis turi teisę į ½ dalį bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visas bendrąja jungtine nuosavybe esantis 411 986 Lt vertės turtas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai pripažįstant teisę į 205 993 Lt vertės turtą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu abi šalys iš esmės pripažino ir sutiko, kad dalinti žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu natūra galimybės nėra, tam, kad padaryti dvi atskiras gyvenamąsias patalpas, reikalingos pakankami didelės investicijos, o nei viena iš šalių nėra nusiteikusi daryti tokią rekonstrukciją. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, galimybė bendru sutarimu valdyti ir naudotis padalytu turtu būtų komplikuota, tai sudarytų sąlygas tęstis šalių, kurie turi ir nepilnamečius vaikus, konfliktams ateityje. Be to, gyvenamojo namo padalijimas natūra, kiekvienai šaliai po ½ dalį, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, reikštų nuostolius kiekvienai iš šalių, nes ½ dalies namo rinkos vertė yra daugiau nei per pusę mažesnė, nei viso namo rinkos vertė. Kadangi po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad turės galimybę sumokėti kompensaciją atsakovui, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų šį turtą padalinti lygiomis dalimis, liudytojais apklausti ieškovės tėvai patvirtino esantys pasirengę savo lėšomis padėti dukrai išmokėti kompensaciją, teismas sprendžia, kad tinkamiausias žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu padalijimo būdas yra ieškovei pripažinti nuosavybės teises į visą šį turtą (visą šį turtą priteisti natūra), o atsakovui priteisti iš ieškovės kompensaciją, lygią ½ daliai šio turto vertės (CK 3.127 str. 3 d.).

Dalijant kilnojamąjį turtą, visų pirma padalintinas toks turtas, dėl kurio ginčo tarp šalių nėra. Ieškovei K. V. nuosavybės teise priteistina: automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, registruotas V. V. vardu, 3314 Lt vertės; šiaudinis krepšys, 15 Lt vertės; virtuvės stalas su 4 kėdėm, 250 Lt vertės; pietų servizas (rudos spalvos), 250 Lt vertės; skrudintuvė, 50 Lt vertės; baltos lėkštės, 12 vnt., 120 Lt vertės; stiklinės salotinės, 3 vnt., 32 Lt vertės; taurelės (parsivežtos iš kelionių), 50 Lt vertės; kilimėlis (esantis koridoriuje, prie durų), 25 Lt vertės; drabužių pakaba, 50 Lt vertės; dviejų dalių spinta, 800 Lt vertės; sulankstoma kėdė, 1 vnt., 20 Lt vertės; palapinė, 200 Lt vertės; pripučiamas čiužinys, 150 Lt vertės; šaldiklis, 1 000 Lt vertės; molinės vazos (lauko), 120 Lt vertės; juodas lagaminas, 80 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašina, 160 Lt vertės. Atsakovui V. V. nuosavybės teise priteistina: fotoaparatas NICON, 950 Lt vertės; kavos ir arbatos servizas, 200 Lt vertės; plaktuvas (mikseris), 30 Lt vertės; mikrobangų krosnelė, 100 Lt vertės; stiklinės sultims, 6 vnt., 30 Lt vertės; indai kruopoms (plastmasiniai), 5 vnt., 15 Lt vertės; stikliniai dubenėliai, 3 vnt., 24 Lt vertės; molinės salotinės, 2 vnt., 10 Lt vertės; taurelės (įvairių dydžių), 40 Lt vertės; mėlynos spalvos kilimėlis (miegamajame), 50 Lt vertės; miegamojo baldų komplektas (dvigulė lova, komoda 3 stalčių, spintelės prie lovos), 1000 Lt vertės; batų spintelė, 30 Lt vertės; sulankstoma kėdė, 1 vnt., 20 Lt vertės; bordo spalvos lagaminas, 80 Lt vertės; televizorius „Samsung“, 1050 Lt. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys baldai (išskyrus miegamojo baldų komplektą, dėl kurio ginčo nekilo): virtuvės baldų komplektas su integruota buitine technika, 7000 Lt vertės; darbo kambario baldai, 2000 Lt vertės; vonios kambario spintelės (pastatoma ir pakabinama su veidrodžiu), 400 Lt vertės; TV spintelė, 400 Lt vertės, medinis stalas su 6 kėdėm, 1200 Lt vertės; svetainės baldų komplektas, 400 Lt vertės, priteistini ieškovei K. V., kadangi jai natūra priteisiamas gyvenamasis namas, o kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, kurių ieškovė neginčijo, baldai yra pritaikyti būtent šiam namui. Toks baldų padalijimo variantas, teismo nuomone, geriausiai atitinka abiejų šalių interesus. Skalbimo mašina, 700 Lt vertės, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai ir šis turtas reikalingas vaikų poreikiams, priteistina ieškovei. Fotoaparatas SONY, ieškovės teigimu neveikiantis, todėl įvertintas 1 Lt, atsakovui išreiškus pageidavimą įtraukti jį į dalintino bendro turto balansą, priteistinas atsakovui. Kadangi atsakovui jau yra priskirtas televizorius, seno modelio televizorius - 250 Lt vertės - priteistinas ieškovei. Atsakovui priteistinas 250 Lt vertės lygintuvas, kadangi ieškovė, pradėjusi gyventi skyrium, įsigijo sau naują, be to, ieškovei jau yra priteista pakankamai didelė kilnojamojo turto dalis. Dėl šios priežasties atsakovui taip pat priteistinos 70 Lt vertės viskio ir vyno taurės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, 100 vnt., bendros 10 000 Lt vertės, priteistinos atsakovui, kadangi atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, padalijus akcijos lygiomis dalimis, efektyvus šios įmonės valdymas ir sprendimų priėmimas būtų neįmanomas, be to, atsakovas geriau suvokia šio verslo pobūdį, jau daug metų verčiasi prekyba naudotais automobiliais, įmonei vadovavo daugiau nei 10 metų, todėl visų 100 vnt. 10 000 Lt vertės akcijų priteisimas atsakovo nuosavybėn, teismo vertinimu, šiuo atveju yra racionaliausias sprendimas, ieškovei išmokant 5000 Lt kompensaciją.

Tokiu būdu ieškovei K. V. natūra priteisiama 398036 Lt vertės turtas, atsakovui V. V. - 13950 Lt vertės turtas. Ieškovei priteisto turto vertė viršija jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (kiekvienai šaliai pripažinta teisė į 205 993 Lt vertės turtą). CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 192 043 Lt kompensacija.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad šalys santuokoje buvo įsigijusios automobilį AUDI, kurį atsakovas 2012-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi už 14 400 Lt perleido savo motinai G. V.. Ieškovės teigimu, automobilis buvo perleistas be jos sutikimo ir žinios, pinigais, kuriuos realiai ar tariamai gavo už automobilį iš savo motinos atsakovas su ieškove nepasidalijo, todėl ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo ½ šio turto vertės kompensaciją, t. y. 11 384,50 Lt. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad šį automobilį įsigijo už iš motinos G. V. pasiskolintus pinigus. Kadangi pasiskolintų pinigų motinai negrąžino, už skolą šį automobilį motinai ir perrašė. Nors atsakovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo G. V., tačiau ji yra neabejotinai suinteresuota palankia savo sūnui bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimais galima būtų remtis, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas trečiojo asmens nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė (CK 6.871 str.). Atsakovas nei rašytinės paskolos sutarties, nei paskolos raštelio nei kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių pinigų automobilio įsigijimui skolinimosi faktą, teismui nepateikė. Todėl teismas atsakovo nurodytas aplinkybes, jog automobilis buvo įsigytas už skolintas lėšas, o automobilį motinai perrašė už skolą, pripažįsta neįrodytomis (CPK 178 str.). CK 3.98 str. 3 d. nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 str. vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi atsakovas neįrodė, jog automobilio perleidimo sandoris buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, kurios dydis nustatytinas pagal perleisto automobilio ½ dalies rinkos vertę. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu įrodymu – VšĮ „Emprekis“ skelbiama atitinkamos markės, modelio ir gamybos metų automobilio vidutine rinkos verte, kuri yra 22 769 Lt (II t., b. l. 20), kadangi atsakovas savo įrodymų apie šio automobilio vidutinę rinkos vertę nepateikė. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 11 384,50 Lt kompensacija.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus, atsakovui iš ieškovės priteisiama 180658,50 Lt kompensacija (192 043 Lt - 11384,50 Lt = 180658,50 Lt).

Įstatymas numato, kad pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (CK 3.117 str. 3 d.). Remdamasi šia įstatymo norma ieškovė prašė iš jos atsakovui priteistos kompensacijos mokėjimą atidėti dvejiems metams. Teismas sprendžia, kad tenkinti šį ieškovės prašymą šiuo metu nėra sąlygų, kadangi ieškovė nepateikė įstatyme numatyto adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo. Tačiau tai neužkerta kelio ieškovei ateityje pateikti prašymo dėl teismo sprendimo (dalyje dėl kompensacijos atsakovui priteisimo) vykdymo atidėjimo, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą (CPK 284 str.).

Į bylą yra pateikta atsakovo V. V. ir trečiojo asmens G. V. pasirašyto skolos raštelio, datuojamo 2009-07-26, kopija (I t., b. l. 142). Skolos raštelyje užfiksuota, kad G. V. 2009-07-26 paskolino V. V. 70 000 Lt. Atsakovas teigia, kad ši paskola buvo panaudota gyvenamojo namo statybai ir prašo šią skolą G. V. tarp šalių padalinti lygiomis dalimis. Ieškovė 70 000 Lt skolą G. V. pagal skolos raštelį prašo pripažinti asmenine V. V. skola, kadangi apie šią skolą jai nieko nebuvo žinoma, skolos raštelį pirmą kartą pamatė teisminio nagrinėjimo metu, jokio poreikio šalims skolintis pinigų nebuvo, nes šalys gyvenamojo namo statybai turėjo pakankamai savų lėšų.

Nagrinėjamu atveju prievolė pagal atsakovo sudarytą su trečiuoju asmeniu G. V. paskolos sutartį galėtų būti priskirta prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusi iš sandorio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis būtų sudarytos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievolė ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: 2004-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog šalys už 90 000 Lt lygiomis dalimis buvo įsigijusios gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 116), 2008-01-30 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad šį gyvenamąją namą buvo susitarta parduoti už 525 000 Lt (II t., b. l. 117-118), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad namą šalys pardavė pagal 2008-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį (II t., b. l. 119-120) bei šalių paaiškinimus, kad pardavus namą ir grąžinus paskolą bankui jiems liko apie 450 000 Lt nuosavų lėšų, kurios kurį laiką buvo laikomos kaip indėlis, gaunant dar kiek daugiau nei 20 000 Lt palūkanų, į tai, kad gyvenamojo namo statyba 2009 metais, kuomet atsakovas teigia skolinęsis pinigus namo statybai, buvo tik pradėta, teismas sprendžia, kad šalys turėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo statybai. Egzistavusio poreikio skolintis papildomų lėšų šeimos namo statybai, o juolab statybų pradžioje, atsakovas neįrodė, kaip ir to fakto, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti statyboms. Atsakovo į bylą pateikti paskaičiavimai, jog namo statyba ir įrengimas kainavo 596 786 Lt (II t., b. l. 152-155), jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi šie paskaičiavimai nepagrįsti jokiais kitais įrodymais (pvz. medžiagų įsigijimo dokumentais, rangos sutartimis ir pan.). Kadangi atsakovas neįrodė, kad 2009-07-26 paskolos sutartis, sudaryta su jo motina G. V., buvo sudaryta šeimos interesais, t. y. kad lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai, nėra pagrindo prievolių, kylančių iš šios paskolos sutarties, pripažinti bendromis šalių prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Todėl, ieškovės reikalavimu, 70 000 Lt skola trečiajam asmeniui G. V. pagal skolos raštelį pripažintina asmenine atsakovo V. V. skola.

Kadangi abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi, prašymų dėl išlaikymo vienas kitam iš sutuoktinių nėra, todėl šis klausimas teismo nėra sprendžiamas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos naikintinos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo vaikams iš atsakovo V. V. išieškojimas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teismo sprendimu reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas iš dalies (santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės), reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo tenkinami visiškai, o reikalavimas dėl turto padalijimo tenkinamas iš dalies (tenkinama 77 proc. turtinių reikalavimų), todėl laikytina, kad tenkinama apie 75 proc. ieškinio reikalavimų. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 543 Lt sumokėtas žyminis mokestis (I t., b. l. 6, 94), 2500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas (II t., b. l. 124-128) bei 968 Lt išlaidas už nekilnojamojo turto vertinimą (2013-04-16 kasos pajamų orderio kvitas, esantis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 407,25 Lt žyminio mokesčio, 1875 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 726 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą, iš viso 3008,25 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 8 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 342 Lt žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (950 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 342 Lt). Taip pat proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei 2013-05-17 ir 2013-12-10 teismo nutartimis buvo atidėtas, iš viso 4812,75 Lt (6417 Lt x 75 proc.= 4812,72 Lt) (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi 6417 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iškovei buvo atidėtas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteistina 1604,25 Lt žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje sudaro iš viso 105,16 Lt, iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: 78,87 Lt iš atsakovo ir 26,29 Lt iš ieškovės (CPK 96 str.). Tokiu būdu valstybei iš atsakovo iš viso priteisiama 5233,62 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės – 1630,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui V. V. jo turėtą pavardę – V..

Nepilnamečių vaikų: G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penkis šimtus litų) ir sūnui N. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-02-15 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams G. V. ir N. S. V. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

- 0,0920 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu neįregistruotu gyvenamuoju namu, 379 000 Lt vertės;

- automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, 3 314 Lt vertės;

- virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika (šaldytuvas, orkaitė, kaitlentė, indaplovė, gartraukis), 7000 Lt vertės;

- darbo kambario baldus, 2000 Lt vertės;

- vonios kambario spinteles (pastatoma ir pakabinama su veidrodžiu), 400 Lt vertės;

- TV spintelę, 400 Lt vertės;

- medinį stalą su 6 kėdėm, 1200 Lt vertės;

- svetainės baldų komplektą, 400 Lt vertės;

- virtuvės stalą su 4 kėdėm, 250 Lt vertės;

- dviejų dalių spintą, 800 Lt vertės;

- šiaudinį krepšį, 15 Lt vertės;

- pietų servizą (rudos spalvos), 250 Lt vertės;

- skrudintuvę, 50 Lt vertės;

- baltas lėkštes, 12 vnt., 120 Lt vertės;

- stiklines salotines, 3 vnt., 32 Lt vertės;

- taureles (parsivežtas iš kelionių), 50 Lt vertės;

- kilimėlį (esantį koridoriuje, prie durų), 25 Lt vertės;

- drabužių pakabą, 50 Lt vertės;

- sulankstomą kėdę, 1 vnt., 20 Lt vertės;

- palapinę, 200 Lt vertės;

- pripučiamą čiužinį, 150 Lt vertės;

- šaldiklį, 1 000 Lt vertės;

- molines vazas (lauko), 120 Lt vertės;

- seno modelio televizorių, 250 Lt vertės.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijas, 100 vnt., 10 000 Lt vertės;

- fotoaparatą NICON, 950 Lt vertės;

- kavos ir arbatos servizą, 200 Lt vertės;

- plaktuvą (mikserį), 30 Lt vertės;

- mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės;

- stiklines sultims, 6 vnt., 30 Lt vertės;

- indus kruopoms (plastmasiniai), 5 vnt., 15 Lt vertės;

- stiklinius dubenėlius, 3 vnt., 24 Lt vertės;

- molines salotines, 2 vnt., 10 Lt vertės;

- taureles (įvairių dydžių), 40 Lt vertės;

- mėlynos spalvos kilimėlį (miegamajame), 50 Lt vertės;

- miegamojo baldų komplektą (dvigulė lova, komoda 3 stalčių, spintelės prie lovos), 1000 Lt vertės;

- batų spintelę, 30 Lt vertės;

- sulankstomą kėdę, 1 vnt., 20 Lt vertės;

- bordo spalvos lagaminą, 80 Lt vertės;

- televizorių „Samsung“, 1050 Lt;

- fotoaparatą SONY, 1 Lt vertės;

- lygintuvą, 250 Lt vertės;

- viskio ir vyno taures, 70 Lt vertės.

Priteisti iš ieškovės K. V. 180658,50 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų 50 ct) piniginę kompensaciją atsakovui V. V. už ieškovei natūra tenkančią atsakovo turto dalį.

70 000 Lt skolą trečiajam asmeniui G. V. pagal 2009-07-26 skolos raštelį pripažintina asmenine atsakovo V. V. skola.

Ieškovei K. V. perduoti vaikų poreikiams skirtą turtą: vaikų kambario baldus, vaikų kambariuose esančius du televizorius „Samsung“ ir dviračius (2 vnt.).

Priteisti iš atsakovo V. V. 3008,25 Lt (tris tūkstančius aštuonis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. V..

Priteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidas valstybei: 5233,62 Lt (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt tris litus 62 ct) iš atsakovo V. V. ir 1630,54 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt litų 54 ct) iš ieškovės K. V. (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo vaikams G. V. ir N. S. V. iš atsakovo V. V. išieškojimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.