- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- TS-113-1127/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Nuteistasis
- J. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. (J. G.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-3398 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. G. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, J. G. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu J. G. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.
Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. vasario 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. lapkričio 21 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2022 m. kovo 21 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 11 d. – 3 metai 1 mėnuo 10 dienų.
Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. RV-25-3398 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. G., rekomenduojant jam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose aktualių kriminogeninių sričių valdymui. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis daro tam tikrą pažangą, tačiau asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs. Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas 15 metų amžiaus, tokio paties amžiaus pirmą kartą nuteistas. Teistas 9 kartus, pastarieji nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam stinga legalaus darbo patirties, būnant laisvėje. Nuo 2022 m. liepos 1 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu jam buvo leista užsiimti individualia darbine veikla – bižuterijos gaminių gamybą, kuri nuo 2023 m. vasario 26 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai, šią veiklą jis tęsia ir Vilniaus kalėjime. Nuteistasis patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis ankstesnio vertinimo metu nurodė, kad laisvėje pragyvendavo iš gaunamo užmokesčio, nors iki suėmimo nuo 2008 metų iki 2011 metų buvo dirbęs tik 6 mėnesius. Dauguma nuteistojo įvykdytų teisės pažeidimų yra turtinio pobūdžio, kas leistų teigti, jog nuteistasis stokojo finansinio stabilumo ir/ar lėšų valdymo kompetencijų, tačiau, nuteistojo teigimu, nusikaltimus vykdė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Bausmės atlikimo metu įsiskolinimus pagal gautus vykdomuosius raštus savanoriškai dengė, šiuo metu skolų neturi. Nuteistasis savo gyvenime nuolat atsidurdavo situacijose, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką, bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus, padarytus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nurodo suvokiantis, kad praeityje buvusio asocialios grupės įtaka buvo vienas iš aktualių veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, įtakos turėjo ir priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms. Dėl alkoholio vartojimo nurodo sunkumų nepatyręs, tačiau turimais administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2015 m. liepos 19 d. 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esant 2,13 promilių neblaivumui šlitinėjo, kliudė asmenims, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus garbę ir orumą. Nors priklausomybę ar žalingą vartojimą neigia, atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime, 2022 m. lapkričio 29 d. nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jam buvo skirta drausminė nuobauda. Kilus abejonėms dėl nuteistajam anksčiau taikytų prevencinių priemonių poveikio, jam siūlyta tęstinė ir pakartotinė priemonė, kurioje jis dalyvavo laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. sausio 4 d., taip pat du kartus buvo konsultuotas. Šiuo metu nuteistasis deklaruoja tvirtą nusiteikimą valdyti savo priklausomybės poreikius, visgi, pastebima, jog intervencinių priemonių poreikis, siekiant stiprinti nuteistojo poziciją blaivybės atžvilgiu, vis dar išlieka aktualus. Nuteistasis nekonfliktiškas, bendravimo bei prisitaikymo aplinkoje sunkumai nestebėti. Vertinant nuteistojo kriminalinės istorijos ypatumus, galima teigti, jog J. G. buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, stokojo problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių, patyrė sunkumų, vertinant savo elgesio pasekmes. Šiuo metu nuteistasis deklaruoja, jog jau yra pasimokęs iš klaidų, pirmenybę teikia planavimui, o ne greitam veikimui. Siekdamas pozityvių asmenybės pokyčių, bausmės atlikimo eigoje nuosekliai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kurias sėkmingai baigė ir įgijo žinių, kurias geba tinkamai panaudoti, formuodamas pro-socialius įgūdžius. Asmuo sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Praeityje sprendimus buvo linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais, šiuo metu nevengia atsižvelgti į ir į kitų patarimus, rekomendacijas ar nuomonę. Išreiškia teigiamą poziciją pozityviems elgesio pokyčiams. Pastebima, jog J. G. išskirtinai palankiu kriminaliniam elgesiui požiūriu nepasižymi, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorija liudija, jog jis stokojo kritiškumo sau, nesugebėjo savęs varžyti, tuo reikšdamas netiesioginį pritarimą priešingam teisei elgesiui. Atlikus vertinimą Alytaus kalėjime, fiksuota, kad nuteistasis linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo elgesį, turi savitą elgesio paaiškinimą. Bausmės atlikimo pradžioje (2017 m. vasario 12 d.) fiksuota, kad laikysis nuteistųjų kriminalinės subkultūros. Visgi, vėlesni įrašai liudija, kad J. G. nevengė įsitraukti į neatlygintinų darbų atlikimą, siekdamas gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, į intervencines bei pozityvaus užimtumo priemones, laikėsi nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, kas paneigia pirminius specialisto pastebėjimus apie nuteistajam būdingą neformalių taisyklių laikymąsi. Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu, siekia įsitraukti į savo resocializacijos procesą, priežiūros sąlygų bei nustatytų reikalavimų laikosi, visgi nusikalstamo elgesio bei administracinių nusižengimų istorija liudija, jog J. G. praeities gyvenimo būdas prieštaravo visuomenėje priimtinoms elgesio bei vertybių normoms. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones: nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą bei galimybę dirbti, stebimas teigiamas požiūris į mokslus ir darbą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo disciplinuotumu, tačiau 2022 m. du kartus pažeidė nustatytą tvarką, dėl ko buvo skirtos drausminės nuobaudos. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio (ir/ar atkryčio) riziką, svarbiu aspektu išlieka tęstiniai nuteistojo veiksmai savęs pažinimo, savęs vertinimo, savianalizės, emocijų atpažinimo bei jų valdymo srityse (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 168-171).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo J. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. RV-25-3398, taikyti jam lygtinį paleidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nurodo, kad sutinka su intensyvia priežiūra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstų jam paskirti.
Nuteistasis skunde aptaria progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principą, kuris apibrėžtas BVK 4 straipsnio 6 dalyje, cituoja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatas, Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą byloje Nr. 1S-845-59/2018, nurodo, kad Komisija, grįsdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, rėmėsi tuo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, taip pat būdingas nepakankamas savo veiksmų, pasekmių vertinimas. OASys balais išreikštas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas per bausmės atlikimo laikotarpį neabejotinai sumažėjo, kad ir 2023 m. spalio 5 d. - net 5 balais. Kalbant apie sąvoką „akivaizdi pažanga“, tai akivaizdžiu yra skaičiais išreikšto OASys vertinimo sumažėjimas net ir vienu balu. Jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau nutylimas įstatyme numatytas šio vertinimo sumažėjimo faktas. Teigiama, kad bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras resocializacijos priemones, tačiau nutylimas įstatyme numatytas individualiame resocializacijos plane nustatytų priemonių vykdymo faktas. Taip pat teigiama, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo disciplinuotumu, tačiau 2022 m. du kartus pažeidė nustatytą tvarką, dėl ko buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad teiginiai, jog siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo elgesio (ir/ar atkryčio) riziką, svarbiu aspektu išlieka tęstiniai nuteistojo veiksmai savęs pažinimo, savęs vertinimo, savianalizės emocijų atpažinimo ir jų valdymo srityse, yra tuščiažodžiavimas, kuris apskritai neturi jokio sąryšio su minėto įstatymo nuostatomis. Taigi skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, kas ne tik yra absoliučiu pagrindu šio sprendimo panaikinimui, bet ir yra deliktu.
Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. Rec (2003)22 nurodytus principus, teigia, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus turi atitikti kaliniai, kad būtų lygtinai paleisti. Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas dėl asmens, kuris turi drausminių nuobaudų, ir priešingas sprendimas priimamas dėl asmens, kuris tokių nuobaudų neturi. Nutarime teigiama, kad jis daro pažangą, tačiau Komisija mano, kad šios ir kitos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad negalima taikyti lygtinio paleidimo. Šio savo argumentu Komisija nepagrindė nei vieno teiginio. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Skunde akcentuoja, kad 20-tasis principas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu įtvirtinu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio įtvirtintu precedentų privalomumu – jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir atvirkščiai, yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Akivaizdu, kad Komisija veikė priešingai aukščiau paminėtoms Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Visų pirma, akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti detaliai argumentuotas. Komisija laikėsi dimetraliai priešingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtimi. Komisija sprendimą pateikė visiškai be jokių argumentų, kas laikytina pakankama svaria priežastimi Komisijos sprendimą panaikinti.
Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad bausmę jis ir toliau atliktų, būdamas laisvėje, tačiau prižiūrimas Probacijos tarnybos, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką nagrinėjamo klausimo kontekste, pažymi, kad įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku, ir tai, kad yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde aptaria lygtinio paleidimo apibrėžimą, taikymo tikslus, nurodo, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimą, jau atsižvelgė į veikos pavojingumą ir jos pobūdį, tuo tarpu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, lygtinio paleidimo tikslais. Nurodo, kad teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai, įvertinant BVK 85 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, cituoja teismų praktiką šiuo klausimu (teismų nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-1332012, 1S-709-1332012 ir kt.), taip pat cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Orchowski prieš Lenkiją Nr. 17885/04. Nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. Vilniaus pataisos namuose 2017 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, Marijampolės pataisos namuose mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre, kur įgijo elektriko, metalo tekintojo, šaltkalvio įrankininko, betonavimo ir mūrininko, statybininko padėjėjo profesinės kvalifikacijos specialybes. Alytaus pataisos namuose dirbo žvakių ir muilo gamyboje, žalios oazės projekte bei už tai gaudavo piniginį atlygį. Nors Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti kalinamus asmenis apmokamų darbu pagal turimas specialybes ir išsilavinimus, nes nėra jokių gamybinių patalpų, tačiau jis savarankiškai susirado darbą ir dirba pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota 2021 m. lapkričio 23 d. Iš individualios veiklos gauna piniginį atlygį, iš kurio 10 % atskaičiuoja įkalinimo įstaiga, susimokėjo visus ieškinius ir turimus įsiskolinimus antstoliams, o šiuo metu gautą algą po 200 Eur perveda savo sutuoktinei A. G., vaikų išlaikymui. Per 11 metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tik 2 kartus, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 1 metai, o skatintas už nepriekaištingą elgesį net 9 kartus. Bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir jau daugiau kaip 7 mėnesius du kartus per mėnesį po tris paras yra išleidžiamas trumpalaikei išvykai į namus, iš viso buvo paleistas trumpalaikei išvykai į namus 13 kartų, taip, kaip numato BVK 36 straipsnio 1 dalies nuostatos. Paskutinė išvyka buvo 2023 m. spalio 5 d. Yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bet Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Skundžiamas Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. RV-25-3398 yra aiškiai nepagrįstas, visiškai teisiškai nemotyvuotas, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, šis nutarimas turi būti panaikintas. Skunde išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį jis padarė akivaizdžią pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau reikšminga pažanga ją mažinant šiuo metu yra akivaizdi, kuri prieš 2 savaites sumažėjo net 5 balais. Šių aplinkybių kontekste iš esmės yra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas yra galimas. Yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.
Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020). Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis J. G. 2/3 bausmės atliko 2022 m. kovo 21 d., iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą nuteistąjį nutarta perkelti 2023 m. kovo 20 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra svarstomas antrą kartą. Teismui pateiktais duomenimis, nuteistajam pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. lapkričio 4 d. metu, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Matyti, kad nors vėlesnių vertinimų metu buvo fiksuota teigiama rizikos valdymo dinamika tam tikrose dalyse, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą bei užimtumą darbine veikla, nusikalstamo elgesio rizika ir paskutinio atlikto vertinimo metu vis tik išliko vidutinė, nepaisant to, kad yra stebimi teigiami nuteistojo asmeniniai pokyčiai dėl intervencinių priemonių taikymo. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistasis J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. vasario 3 d., o nuo 2020 m. gegužės 25 d. – lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka, šios priemonės pažeidimo atvejų fiksuota nebuvo. Atlikdamas bausmę Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus kalėjimuose dėl įsidarbinimo galimybių nesikreipė, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios įsitraukė į neatlygintinų darbų atlikimą, nuo 2021 m. lapkričio 15 d. vykdo individualią dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamybos veiklą, kuri nuo 2023 m. vasario 26 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, tekintojo, šaltkalvio – įrankininko, elektros įrengimų, mūrininko – betonuotojo specialybes; atlygino turėtus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Bausmės atlikimo metu J. G. dalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, taip pat reabilitacijos, intervencinėse programose, ką patvirtina ir prie nuteistojo skundo pateikti priedai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas paminėtas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne vieną kartą skatintas, vis tik per 2022 metus du kartus pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus. 2022 m. sausio 4 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimu nubaustas už tai, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atliktos kratos metu po nuteistojo spintele buvo rastas mobilaus ryšio telefonas; 2022 m. lapkričio 30 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimu nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 27 d. jam buvo nustatytas neblaivumas (0,21 promilės), abiem atvejais nuteistajam paskirtas papeikimas. Nors nuobaudos jau yra negaliojančios, tokios aplinkybės visgi nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.
Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad jo ankstesni teistumai ar padarytų nusikaltimų sunkumas, pavojingumas, nėra lemiamas kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Komisija šiai aplinkybei prioriteto nesuteikė, vertindamas ją visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste. J. G. atlieka bausmę už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, dalis veikų padaryta nusikalstamo susivienijimo veikloje. Asmuo teistas devynis kartus, pirmąjį kartą dar būdamas nepilnametis, buvo teistas keturis kartus už plėšimą, matyti, kad nusikaltimai yra sunkėjantys. Jam buvo du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3200 matyti, kad nuteistasis laisvėje pragyvendavo iš gaunamo užmokesčio, nors jo darbinis laikotarpis buvo labai trumpas, vos šeši mėnesiai, asmuo stokoja finansinio stabilumo, jo ankstesni ir dabartiniai nusikaltimai gali būti siejami ir su lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, visgi šiuo metu visi nuteistojo finansiniai įsipareigojimai yra padengti. Nuteistasis su visais šeimos nariais palaiko ryšį, buvo lankomas pataisos įstaigoje. Nuteistasis nurodo turėjęs narkotinių medžiagų vartojimo problemą, šių medžiagų vartojimą nutraukė dar 2011 m. Dėl alkoholio vartojimo nurodė sunkumų nepatyręs, tačiau buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį, be to, bausmės atlikimo metu nuteistajam skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nuteistasis dalyvavo atitinkamoje programoje, du kartus buvo konsultuotas, ir vis tik nustatyta, kad intervencinis priemonių poreikis išlieka aktualus.
Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad statiniais J. G. kriminogeniniais veiksniais pripažintini: didelis teistumų skaičius (9), pirmas susidūrimas su teisėsauga ir pirmas teistumas nepilnametystėje, priežiūros sąlygų pažeidimų istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, yra: menka darbo patirtis, rizikingas elgesys (apimantis tam tikrą gyvenimo laikotarpį), lėšų tvarkymo ir pajamų valdymo sunkumai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos, impulsyvumas, nepakankami problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžiai, nepakankami gebėjimai įvertinti elgesio pasekmes, tam tikro lygmens nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, tam tikro lygmens negatyvios nuostatos visuomenės, bendruomenės atžvilgiu. Taigi, nustatyti keturi statiniai ir devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ir ši aplinkybė, vertinant ją kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Nuteistasis nurodo aktyviai dalyvaujantis socialinės reabilitacijos, elgesio korekcijos priemonėse, tačiau sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aptariamu atveju buvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių, tačiau šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, nepakankami problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžiai, nepakankami gebėjimai įvertinti elgesio pasekmes, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino, J. G. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, nurodydamas, kad net ir tais atvejais, kai nuteistieji drausmine tvarka būna nubausti daugiau kartų ar mažiau kartų skatinti, jiems lygtinis paleidimas visgi yra pritaikomas. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų jau aptartų aplinkybių visumą ir kitas svarbias aplinkybes. Šių aplinkybių visuma kiekvienu atveju yra vertinama individualiai. Tuo tarpu, nuteistojo pateikti pavyzdžiai nėra visiškai analogiški jo situacijai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nutarimas yra pakankamai motyvuotas, trumpai išdėstant nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo J. G. (J. G.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-3398, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.