- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- e2-17934-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11454-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4Žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5,70 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ieškovui buvo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, t.y. 3,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, 29,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, viso 32,55 Eur. Ieškovas 10 Eurų sumokėjo 2015-06-11, o Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą atleisti nuo likusios prievolės dalies. Šio ieškovo prašymo Kauno apylinkės teismo teisėja 2015-06-17 nutartimi netenkino. 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo teisėja išdavė vykdomąjį raštą dėl 29,05 Eurų išieškojimo, tačiau šis faktas ieškovui tapo žinomas tik 2016-03-07. Be to, Kauno apygardos teismo 2015-10-30 nutartį neatleisti jo nuo likusios dalies priteistų išlaidų - 22,55 Eur - ieškovas gavo 2015-11-06 vakare. 2015-11-10 ieškovui buvo pervestas darbo užmokestis, tą pačią dieną ieškovas sumokėjo likusią prievolės sumą (22,55 Eurų) pagal minėtoje LAT 2015-04-10 nutartyje pateiktus nurodymus, tačiau 2016-02-26 ieškovo sąskaitoje, be jo žinios buvo rezervuoti 108.83 Eurų, kurie 2016-02-29 buvo nuskaityti. Ieškovui buvo atsiųstas VMI prie FM 2016-03-07 raštas Nr. (32.45-MANOVMI)-RM 4511, iš kurio tapo žinoma, kad teisėjos vykdomąjį raštą Vr.2-1588-748/2013 dėl 29,05 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą, Kauno apylinkės teismas išieškotojui VMI prie FM pateikė 2015-11-17. 2016-01-13 VMI prie FM internetiniame portale Mano VMI, paskyroje adresu https://www.vmi.lt/manovmi/, buvo paskelbtas ieškovui skirtas informacinis pranešimas dėl 29,05 Eur neįvykdytos prievolės, kuriame pateikta tikrovės neatitinkanti informacija („Jūs esate skolingi valstybei”) bei nurodyta nekreipti dėmesio į šį pranešimą, jeigu nurodytos prievolės jau yra sumokėtos. Ieškovas nurodytas prievoles buvo įvykdęs 2015-06-11 bei 2015-11-10. Pranešimą, kad pašto skyriuje yra siunta su galimai antstolio dokumentais, ieškovas gavo 2016-03-09 vakare, antstolio dokumentus atsiėmė 2016-03-14. 2016-03-10 į ieškovo sąskaitą buvo pervestas ženkliai mažesnis nei įprastai atlyginimas, o 2016-03-14 gavęs atsiskaitymo lapelį, jis sužinojo, kad 70,55 Eurų iš jo atskaityta pagal vykdomuosius dokumentus ir pasidomėjęs dėl šio atskaitymo, iš savo darbovietės buhalterijos elektroniniu paštu gavo antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo 2016-02-26 Nr. S-1698 kopiją. 2016-03-29 antstolis, pervedė į ieškovo sąskaitą 179,38 Eur, tačiau iš sąskaitos buvo nuskaičiuota 0,7 Eur. Ieškovas mano, kad teisėjos veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teisėja vykdomąjį raštą išdavė 2015-11-06, t.y., anksčiau, nei ieškovas sužinojo apie tai, kad jis neatleistas nuo likusios prievolės dalies, tuo teisėja pažeidė įstatymų reikalavimus atlikti savo procesines pareigas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tokiu būdu, dėl neteisėtų teisėjos veiksmų VMI prie FM nepaisant to, kad prievolę ieškovas jau buvo įvykdęs, perdavė šį dokumentą vykdymui. Taip pat ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl neteisėtų teisėjos veiksmų 2016-02-27 jis negalėjo pasinaudoti savo pinigais, už kuriuos buvo numatęs nupirkti reikalingas statybines medžiagas, nes tą savaitgalį buvo susitaręs su meistrais, kurie turėjo pradėti atlikti jo gyvenamajame būste remonto darbus, kurių laukė 6 mėnesius. Tokiu būdu, neišsipildė teisėti ieškovo lūkesčiai, jis patyrė didžiulę gėdą ir pažeminimą, kai turėjo atsiprašinėti meistrų, kad neturi už ką nupirkti statybinių medžiagų ir kompensuoti jiems prastovas, nes jie nebegalėjo dirbti kitur. Jis buvo pažemintas, paniekinta jo reputacija, garbė ir orumas, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, nuo tos minties, kad valstybė neteisėtai praturtėjo, nes valstybės pareigūnai ne tik pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai jo atžvilgiu, bet galimai sąmoningai pasisavino jo pinigus, yra visiškai pakirstas ieškovo pasitikėjimas teismais ir teisingumu Lietuvoje. Ieškovas rėmėsi LR CK 6.272 straipsniu, kuris numato teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo principus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta LR CK 6.272 str., tačiau net teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo (teismo) kaltės įrodymas, o visas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas. Atsakovas akcentavo, kad vykdomajame rašte teismas nurodė visą sumą, kuri buvo priteista iš ieškovo už procesinių dokumentų įteikimą, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, todėl ta aplinkybė, kad teismas aritmetiškai neatėmė sumokėtos išlaidų dalies, nelaikytina pagrindu konstatuoti, kad teismas atliko neteisėtą veiksmą. Kauno apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto turinys atitinka įstatymo reikalavimus, be to, teismas ir turėjo nurodyti ne skolos likutį, o visą priteistą sumą, nes LR CPK 648 str. nustatyta, kad vykdomajame rašte su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis nurodoma pažodžiui. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad teismas pažeidė LR CPK 650 str. 2 d., nes šiuo atveju teismas nebuvo išieškotoju ir nepateikė jo antstoliui vykdyti, o išdavė išieškotojui. Ieškovas neįrodė teisėjos kaltės, be to, Valstybinė mokesčių inspekcija nepripažino ieškovo prievolės įvykdymo, nes 2016-02-08 pateikė vykdomąjį raštą vykdymui. Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovas nurodė, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad būtina nustatyti intensyvų valdžios institucijų poveikį, o ne mažareikšmį, smulkmenišką, neturtinė žala turi pasireikšti ne kaip vienkartinė, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą, o ir žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, todėl teisės gynimo požiūriu ieškovas turėtų būti laikomas nesąžiningu.
Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad iš ieškovo padarytų pavedimų nebuvo galima spręsti, kad lėšos mokamos pagal išduotą vykdomąjį raštą, nes jame nebuvo nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties numeris, todėl nei pagal sumokėtų įmokų dydį, nei pagal pavedimuose nurodytą informaciją trečiasis asmuo negalėjo nustatyti, kokiai prievolei įvykdyti įmokos buvo sumokėtos. Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas 2016-02-05 buvo pateiktas antstoliui vykdyti, kadangi pagal jo pateikimo vykdyti metu turimus duomenis, prievolė pagal šį vykdomąjį raštą nebuvo įvykdyta. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, be to, trečiasis asmuo 2016-06-06 pervedė ieškovui 5 Eur, t.y. grąžino jo permoką, tad ieškovas jokių neigiamų finansinių pasekmių nepatyrė. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neturtinės žalos faktą ar dydį, be to, 2016-03-14 pateiktame skunde Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Eur, tuo tarpu po mėnesio neturtinę žalą įvertino 50000 Eur. Tai ne tik suponuoja išvadą, kad neva patirtai neturtinei žalai nustatyti ieškovas neturi jokių objektyvių kriterijų, bet ir tai, kad ieškovas siekia nesąžiningai pasipelnyti. Ieškovo atžvilgiu nebuvo priimti neigiamas pasekmes sukėlę sprendimai, todėl už bendro pobūdžio jausmus neturtinė žala savaime nėra atlyginama, nes tai yra natūralūs kasdienio gyvenimo reiškiniai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovas nesilaikė oficialioje Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje nurodytos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu sumokėjimo tvarkos, nurodydamas ne vykdomosios bylos numerį, o Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties numerį, todėl vykdomasis dokumentas antstoliui buvo pateiktas vykdyti pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad trečiasis asmuo jam grąžino 5 Eur, todėl nuo šios dalies ieškinio ieškovas atsisako, tad turtinės žalos prašo 0,7 Eur. Paaiškino, kad vykdomojo rašto išdavimo dieną dalis išlaidų buvo sumokėta, o dėl kitos dalies pateiktas prašymas atleisti. Teismas turėjo ir po vykdomojo rašto išdavimo tikrinti, ar ieškovas įvykdė prievolę, tad žalos priežastys – teisėjos veiksmai, kadangi ji negalėjo išduoti vykdomojo rašto, vadovaudamasi teisingumo principu, turėjo bent porą dienų palaukti, be to, teisėja vykdomajame rašte nenurodė bylos numerio. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad neįvyko remonto darbai, sutartis su darbininkais buvo žodinė, prastovos taip pat buvo numatytos, bet ne piniginės. Darbai turėjo kainuoti apie 300 Eur, o medžiagos kainavo apie 100 Eur, tačiau antstolis buvo rezervavęs 108 Eur. Neturtinės žalos dydis – tai ieškovo pasitikėjimo teisingumu ir teismais kaina.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo sprendžiamas ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme, bet ieškovas nebuvo atleistas nuo dalies bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, o vykdomojo rašto išdavimo dieną jis nebuvo sumokėjęs visų išlaidų. Pažymėjo, kad neturtinė žala neįrodyta, o suma neadekvati.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu palaikė atsakovo argumentus, nurodė, kad tokią situaciją lėmė ieškovo veiksmai, jis neteisingai nurodė įmokos kodą, bylos numerį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio 5 Eur turtinės žalos dalyje.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako dalies ieškinio (5 Eur), kadangi šią sumą kaip permoką Valstybinė mokesčių inspekcija jam grąžino. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Nagrinėjamu atveju, ieškovas atsisakė nuo 5 Eur ieškinio dalies. Nesant priežasčių, dėl kurių atsisakymo teismas neturėtų priimti, prašymas tenkinamas - atsisakymas nuo 5 Eur ieškinio dalies priimamas, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CK 293 straipsnio 4 dalis).
Dėl 0,7 Eur turtinės ir 50000 Eur neturtinės žalos priteisimo.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamas, kad dėl neteisėtų teismo veiksmų jis patyrė 0,7 Eur turtinę ir 50000 Eur neturtinę žalą. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.
Ieškovas tvirtino, jog žala jam atsirado dėl to, kad teisėja, išduodama vykdomąjį raštą, veikė neteisėtai. Byloje nustatyta, kad 2015-04-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 iš ieškovo buvo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, iš viso 32,55 Eur. Ieškovas 2015-06-11 sumokėjo 10 Eur, įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai civ. procese pagal LAT nutartį Nr. 3K-3-225-686/2015“. Dėl likusios priteistos sumos dalies, 2015-06-11 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu atleisti nuo nesumokėtos prievolės dalies, t.y. nuo 22,55 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2015-06-17 dienos nutartimi šio prašymo netenkino, apeliacinės instancijos teismas 2015-10-30 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti. Taigi, abi instancijos šio ieškovo prašymo netenkino. Teismams netenkinus ieškovo prašymo, ieškovas 2015-11-10 sumokėjo likusią 22,55 Eur dydžio sumą, įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai civ. procese pagal LAT nutartį Nr. 3K-3-225-686/2015“. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, kad iš šių pavedimų nebuvo galima spręsti, kad mokama pagal 2015-11-06 vykdomąjį raštą Nr. 2-1588-748/2013, nes teismo vykdomajame rašte nėra nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties numeris, todėl, įvertinusi sumokėtas įmokas, VMI prie FM nei pagal sumokėtų įmokų dydį, nei pagal pavedimuose nurodytą informaciją negalėjo nustatyti, kokiai prievolei įvykdyti jos buvo sumokėtos. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, išsakytą teismo posėdžio metu, kad vykdomajame rašte nebuvo nurodytas bylos numeris, kadangi 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo vykdomajame rašte aiškiai nurodyta – civilinė byla Nr. 2-1588-748/2013, teisminio proceso numeris 2-05-3-01683-2011-2. Šį vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismas 2015-11-17 pateikė VMI prie FM. Pažymėtina, kad LR CPK 648 str. nustatyta, jog vykdomajame rašte su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis nurodoma pažodžiui, o teismo jokia teisės aktų nuostata neįpareigoja ,,palaukti bent porą dienų‘‘, kaip nurodė ieškovas ir neišduoti vykdomojo rašto, arba po vykdomojo rašyto išdavimo tikrinti, ar ieškovas yra atsiskaitęs ir, jei atsiskaitęs, tai kokia dalimi. Taigi, teismas laiko įrodytu, kad Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1588-748/2013 dėl 29,05 Eur sumos priteisimo, 2016-02-05 buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kadangi pagal jo pateikimo vykdyti metu turimus duomenis, prievolė pagal šį vykdomąjį raštą dar nebuvo pilnai įvykdyta.
Kaip jau buvo minėta, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas akcentuoja, kad ieškinyje nėra įrodyta nei viena deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, o šias sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Teismui nėra pagrindo manyti, kad teisėja, nagrinėdama bylą ir išduodama vykdomąjį raštą, veikė neteisėtai, kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų kelti abejones dėl teisėjos veikimo neteisėtumo, ieškovas teisėjos netinkamą veikimą grindžia vien tik išduotu vykdomuoju raštu, ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad nagrinėjant jo bylą būtų taikyta drausminė atsakomybė, o teisėjos kaltė gali būti konstatuota jai padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Taigi, ieškovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad valstybė kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti, negali būti konstatuota, jog teismas, nagrinėdamas bylą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Todėl negalima konstatuoti, kad vykdomasis raštas buvo išduotas neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlikimo ieškovui atsirado žala, taip pat negali būti konstatuotina. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nesilaikė pareigos įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas atsiradusios turtinės žalos dydį grindžia tuo, kad 0,7 Eur kainavo jo pavedimas, tačiau, kaip jau aptarta aukščiau, visa byloje nagrinėjama situacija susidarė išimtinai dėl ieškovo kaltės. Kaip teisme paaiškino trečiojo asmens atstovė, VMI prie FM interneto svetainėje yra nurodyta išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu sumokėjimo tvarka, kurioje numatyta, kad sumokant žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“ nurodomas teismo kodas [nurodytas VMI prie FM svetainėje], atsakovo pavadinimas /vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį). Ieškovas 2015-06-11 sumokėjo 10 Eur, o 2015-11-10 sumokėjo 22,55 Eur, įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai civ. procese pagal LAT nutartį Nr. 3K-3-225-686/2015“. Iš šių padarytų pavedimų nebuvo galima spręsti, kad tai mokama pagal 2015-11-06 vykdomąjį raštą Nr. 2-1588-748/2013, nes teismo vykdomajame rašte nėra nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties numeris, be to, VMI prie FM nebuvo šalis byloje.
Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta, kad ieškovas būtų patyręs turtinių nuostolių. Pažymėtina, kad antstolis 2016-03-24 Patvarkymu dėl ieškovo skundo Nr. S-2380 į ieškovo sąskaitą grąžino visą nurašytą sumą ir nutraukė tolesnius išieškojimo veiksmus. Taip pat VMI prie FM 2016-08-11 Sprendime dėl administracinės procedūros Nr. (1.56)474-18 yra nurodyta, kad VMI prie FM 2016-06-06 ieškovui pervedė 5 Eur, t.y. grąžino negrąžintą permoką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas nepatyrė jokių neigiamų finansinių pasekmių, todėl turtinė žala šioje byloje nepriteisiama.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias, išgyvenimus ir pan. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių jam padarytos 50000 Eur dydžio neturtinės žalos realumą. Jo abstraktūs teiginiai apie dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Ieškovo teiginiai dėl atsiradusios jam padarytos žalos dydžio yra deklaratyvūs, reikalavimai nepagrįsti ir todėl atmestini (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, o tik toks, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, t.y. ne mažareikšmis ir smulkmeniškas. Turi būti nustatyta, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti, kaip jau minėta, ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neturtinės žalos faktą ar dydį (medicininių išrašų dėl sveikatos sutrikimų, vaistų pirkimo kvitų ar kt.), nurodė, kad dėl remonto darbų su statybininkais buvo sutaręs žodžiu, t.y. sudaręs žodinę sutartį, kurioje, be kita ko, buvo numatyta ir prastovų atlyginimas, bet ne pinigais. Be to, ieškovas, teismo posėdžio metu teismui paklausus, kokius įrodymus galėtų pateikti apie patirtą žalą, nurodė, kad visi turėtų suprasti, jog tokiais atvejais įrodymų nėra, esą jis klausęs, ar statybininkai sutiktų liudyti teisme, tačiau jie nesutikę, taip pat ieškovas iš esmės kalbėjo ne apie savo patirtą žalą, o apie teisingumo Lietuvoje nebuvimą, neteisingus teismus ir pan. Ieškovas taip pat neatsakė į atsakovo atstovo ir teismo klausimus apie prašomos priteisti žalos dydį, nurodydamas, jog apie tai teirautis negalima, kadangi kiekvieno žmogaus išgyvenimai yra skirtingi ir jų lyginti neįmanoma, o atsižvelgti į teismų praktiką neturtinės žalos dydžio srityje iš viso neetiška.
Teismas atkreipia dėmesį, jog 2016-03-14 VMI prie FM pateiktame skunde ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Eur, tuo tarpu po trumpo laiko pateikęs ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo, neturtinę žalą įvertino 50 000 Eur. Teismas sutinka su trečiojo asmens nuomone, kad tai ne tik suponuoja išvadą, neva patirtai neturtinei žalai nustatyti ieškovas neturi jokių objektyvių kriterijų, bet ir tai, kad ieškovas siekia nesąžiningai pasipelnyti valstybės biudžeto sąskaita. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių teismo veiksmų, kuriais būtų viršyti įgaliojimai, atlikti neteisėti veiksmai ar priimti itin neigiamas pasekmes ieškovui sukėlę sprendimai, todėl už bendro pobūdžio jausmus (stresas, nerimas, baimė, nesaugumas, susierzinimas ir kt.) neturtinė žala savaime neatlyginama, nes tai natūralūs kasdienio gyvenimo reiškiniai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2118-254/2012).
Kadangi negali būti konstatuotas teismo veiksmų neteisėtumo faktas, nėra pateikta objektyvių įrodymų apie ieškovui padarytos žalos dydį, nėra pagrindo aiškintis ir visų kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nes nėra neteisėto veiksmo fakto.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys netenkintinas.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovo pašto išlaidos nepriteistinos.
Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Bylą pagal K. E. ieškinį dalyje dėl 5 Eur turtinės žalos priteisimo nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.