Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-445-368/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2A-445-368/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05593-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius (pran.)
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
UAB „Transneta“
Trečiasis asmuo
V. Š.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Martinavičius Civilinė byla Nr. 2A-445-368/2013
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05593-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Transneta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui UAB „Transneta“, trečiajam asmeniui V. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, pašydama priteisti iš atsakovės UAB „Transneta“ 45000 Lt skolą, 7140 Lt palūkanas, 18770,4 Lt delspinigius, 5 proc. metines proceso palūkanas. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. su UAB „Transneta“, atstovaujama direktoriaus V. Š., sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 45000 Lt. Pažymėjo, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovei 45000 Lt paskolą, dalį pinigų – 26330 Lt, pervedė į atsakovės sąskaitą, kitą dalį – 18670 Lt, perdavė atsakovės buvusiam vadovui V. Š.. Teigė, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nustatytais terminais paskolos ir palūkanų negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Transneta“ ieškovei R. Š. 45000 Lt skolą, 7140 Lt palūkanas, 1877 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-11) iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė 1651 Lt žyminį mokestį ir 10,50 Lt už proceso išlaidas valstybei. Priteisė iš ieškovės 507 Lt žyminį mokestį valstybei. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius paskolintų lėšų gavimo ir pinigų perdavimo aplinkybes. Nurodė, kad buvo sudarytos dvi rašytinės paskolos sutartys, pradinė sutartis pasirašyta ne tik atsakovo UAB „Transneta“ direktoriaus, bet ir šiuometinės įmonės vadovės R. S.. Atkreipė dėmesį į tai, kad buvęs atsakovės vadovas V. Š. patvirtino paskolos gavimo faktą ir jos panaudojimą įmonės reikmėms. Pabrėžė, kad minėtos paskolos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis. Sprendė, kad tai, jog paskolos suteikimas neįtrauktas į atsakovės buhalterinę apskaitą, nepaneigia paskolos suteikimo fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) UAB „Transneta“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti 26330 Lt skolą ir proporcingai nuo priteistos sumos priteisti palūkanas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė 18670 Lt perdavimo apeliantei fakto. Tvirtinama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis nurašė į įmonės vadovo sąskaitą pervestus pinigus.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė R. Š. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovės nuomonė dėl ieškinio keitėsi bylos nagrinėjimo metu. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo V. Š. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad gavo iš ieškovės 18670 Lt, ir tai patvirtino byloje esantys įrodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutartys nebuvo ginčytos. Pabrėžia, kad apeliantės teiginiai yra nenuoseklūs.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) UAB „Transneta“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantė kartu su skundu pateikė teismui naujus (papildomus) įrodymus, tačiau skunde nesuformulavo prašymo priimti šiuos naujus įrodymus ir, kolegijos vertinimu, nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Esant šioms aplinkybėms, kolegija nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, jog kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl paskolos sutarčių

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo sudarytos dvi rašytinės paskolos sutartys. Iš pradžių, 2009 m. rugpjūčio 17 d., buvo surašyta paskolos sutartis dėl 45000 Lt skolos suteikimo apeliantei, ir šią sutartį pasirašė tiek buvęs UAB „Transneta“ direktorius trečiasis asmuo V. Š., tiek dabartinė įmonės vadovė R. S. (47, 97, 139 b. l.). Vėliau, nustačius, kad paskolos mokėjimo grafike (96 b. l.) padaryti rašymo apsirikimai (neteisingai nurodyti keturių paskutinių mokėjimų terminai), paskolos sutartis ir mokėjimo grafikas buvo perrašyti (6–7 b. l.), ir šią sutartį pasirašė tuometinis įmonės vadovas.

Apeliantė skunde teigia, kad paskolos dalis – 18670 Lt, nebuvo jai perduota.

Kolegija pažymi, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

Kilus ginčui, ar rašytinėje paskolos sutartyje aiškiai išreikštas pinigų perdavimo faktas, teismas aiškina sutarties sąlygas vadovaudamasis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartis atitinka rašytinės formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnis). Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad už buto jam perleidimą pervedė ieškovei 46000 Lt (126 b. l.), ir tai patvirtino bylos medžiaga (26–29 b. l.). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad pervedė 26330 Lt į apeliantės sąskaitą (8, 9 b. l.), o 18670 Lt perdavė apeliantės buvusiam vadovui (trečiajam asmeniui) (79–81 b. l.). Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtino ieškovės valią perduoti apeliantei 26330 Lt kaip paskolą, nes juose kaip mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“. Pažymėtina, kad kitos paskolos dalies – 18670 Lt gavimo faktą patvirtino buvęs įmonės vadovas (pvz., 126 b. l.), nurodęs, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti įmonės poreikiams (pvz., 123 b. l.). Aplinkybė, kad 16221 Lt buvo antstolio nurašyti nuo buvusio įmonės vadovo sąskaitos (116 b. l.), nepaneigia šių lėšų skolinimo ir pervedimo trečiajam asmeniui (įmonės vadovui) fakto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu apeliantė mano, kad buvęs įmonės vadovas galbūt ne pagal paskirtį panaudojo paskolą, ji gali reikšti jam reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis) ir įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), tačiau tai nėra šios bylos skundo dalyku, kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl paskolos sutarties sudarymo, paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui ir sutarties įvykdymo fakto. Minėta, kad pinigų (45000 Lt) pagal sandorį perdavimo faktą patvirtino 2009 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį pasirašęs tuometinis UAB „Transneta“ vadovas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.193 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą sutartis aiškinti sąžiningumai. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, iš pradžių kategoriškai neigdama paskolos sudarymo faktą (pvz., 54–58 b. l.), skunde pripažino paskolos dalies – 26330 Lt, gavimo faktą (139 b. l.). Kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas subjektine teise, įvertinant piktnaudžiavimo prieštaravimą subjektinės teisės paskirčiai, gali būti pagrindas atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovei priteistinos 605,00 Lt, o trečiajam asmeniui 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimų į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d.) (156, 158, 167, 168 b. l.).

Kiti skundo teiginiai, atsižvelgiant į jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transneta“ (į. k. 300088804) ieškovei R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 605,00 Lt, o trečiajam asmeniui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė