Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Rhetor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties priimtos dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo pareiškėjų A. T. ir O. T. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, AB „SEB bankas“, A. B., Bendra Baltarusijos-Rusijos atvira akcinė bendrovė „Belgazprombank“, R. P., UAB „Rhetor“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjams A. T. ir O. T. iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.1. FABĮ 6 str. 5 d. l p. nėra tokio draudimo atlikti kreditorinio reikalavimo tikslinimą apskaičiuojant fizinio asmens skolas pagal vykdytinus dokumentus, kokiu šiuos atveju yra teismo sprendimas civilinėje byloje byla Nr.2-2187-392/2017. CPK 18 str. aiškiai nustatyta, kad teismo sprendimai privalo būti nedelsiant ir taip, kaip jame nurodyta, vykdomi.

8.2. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 str. 7 punktas nustato, kad kreditorinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismas priima sprendimą nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Tokio sprendimo byloje nėra priimta. Todėl kreditorinis reikalavimas gali ir turi būti tikslinamas atitinkamai teismo sprendimu nustatytos skolininko pareigos mokėti ieškovui penkių procentų palūkanas nuo įsiskolinimo sumos iki teismo sprendimas bus pilnai ir tinkamai įvykdytas.

8.3. Ieškovo naudai Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje byla Nr.2-2187-392/2017 priteista 1140 eurų bylinėjimosi išlaidų suma. Ši suma į patvirtintą kreditorinį reikalavimą teismo neįtraukta dėl klaidos, nes bankroto administratoriumi ne tik nepateikė teisingų duomenų apie ieškovo kreditorinį reikalavimą, kuris patvirtintas teismo sprendimu, bet apskritai pareiškėjo reikalavimo (bei eilės kitų kreditorių) nenurodė teismui tarp tvirtintinų.

9.2. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas neužkerta kelio kreditorinio reikalavimo perskaičiavimui. Šioje situacijoje, pareiškėjas neteisėtai skaičiavo palūkanas ir po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (tai draudžia LR FABĮ 6 str. 5 d. 1 p.), o būtent tas lėmė kreditorinio reikalavimo padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog kreditorinis reikalavimas negali būti perskaičiuotas, nes tam nėra pagrindo – jis nepakito.

9.3. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokios sumos bylinėjimosi išlaidos buvo teismo sprendimu priteistos iš atsakovų pareiškėjui. Pažymėtina, jog būtent dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas buvo atmestas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teisme. Skunde pareiškėjas nurodo bylos, kurioje, anot jo, minėtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos, numerį. Atsižvelgiant į nurodytos bylos numerį, akivaizdu, jog pateikti 2019 m. balandžio 24 d. prašymą pagrindžiančius įrodymus pareiškėjas objektyviai galėjo, kadangi nurodytas sprendimas priimtas dar 2017 m.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė padidinti 3012,10 EUR dydžio suma pareiškėjo kreditorinį reikalavimą A. T. ir O. T. bankroto byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo naudai iš atsakovo A. T. priteista 42 574,14 EUR skola ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-19 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančių fizinių asmenų A. T. ir O. T. kreditoriaus UAB „Rhetor“ 50 389,12 EUR reikalavimą, kurį sudaro 42 574,14 EUR skola ir 7814,98 EUR palūkanos. Palūkanos paskaičiuotos iki 2018 m. gegužės 21 d. Dėl to ginčo nėra. Pareiškėjas paskaičiavo papildomai 1 872,10 EUR palūkanas už skolą nuo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki skolininkų mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti kreditoriams dienos (2019-04-08), nes, pasak pareiškėjo, teismo sprendimu yra priteistos palūkanos iki sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas priteisti jo prašomas palūkanas po nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki 2019-04-08 yra nepagrįstas.

13. Pagal CPK 18 str. įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimui, yra Fizinių asmenų bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei FBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

14. A. T. prievolė pareiškėjui atsirado Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo pagrindu. FABĮ 6 str. 5 d. 1 p. įtvirtinta norma, kuri aiškiai nurodo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, be kita ko, yra nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Nurodyta norma yra specialioji CPK atžvilgiu, todėl tvirtinant ir tikslinant kreditorių finansinius reikalavimus, būtina vadovaujant specialiuoju įstatymu. Kadangi FABĮ imperatyviai draudžia skaičiuoti palūkanas po nutarties iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui įsiteisėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisti palūkanas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo pareiškėjo reikalavimo netenkino.

15. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-22 nutartimi 7814,98 EUR dydžio palūkanos paskaičiuotos iki 2018-05-21. Nutartis iškelti bankroto bylą fiziniams asmenims įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas patikslinti kreditorinį reikalavimą palūkanų dalyje nuo 2018-05-21 iki 2018-08-30 turėjo būti tenkintas. Nors pats teismas nutartyje nurodė, kad palūkanos galėjo būti paskaičiuotos tik iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, šia savo išvada nesivadovavo, o tik formaliai nurodė, kad prašymas nepagrįstas. Kaip galima suprasti iš bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą, jis iš dalies taip pat laiko pagrįstu šį pareiškėjo reikalavimą, nes nurodo, kad pareiškėjo prašymas patikslinti kreditorinį reikalavimą palūkanų dalyje galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo įrodytų, kad papildomas 1872,10 EUR paskaičiavo iki 2018-08-30.

16. Pažymėtina ir tai, jog pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

17. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo tiesiogiai teismui pateiktą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo priėmė, paskyrė posėdį rašytinio proceso tvarka ir skundžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka pareiškėjo prašymą atmetė. Taigi klausimas dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo šiuo atveju buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka tinkamai nedetalizavus ir neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, kas galimai lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Pareiškėjo prašymas patikslinti kreditorinį reikalavimą taip pat nėra išsamus, nepateikiami duomenys, kaip buvo paskaičiuotos ginčijamos palūkanos. Įvertinus, jog būtina išsiaiškinti šalių poziciją dėl palūkanų laikotarpiu nuo 2019-05-21 iki 2018-08-30 dydžio, nutartis dalyje, kurioje atmestas pareiškėjo prašymas kreditorinį reikalavimą palūkanų dalyje, panaikinama ir klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti tvirtinti jo pareikštą 1140 EUR dydžio reikalavimą. Pareiškime nurodė civilinę bylą Nr. 2-2187-392/2017. Teismas, netenkindamas šio reikalavimo nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių objektyvių duomenų nurodytoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, nenurodė kokiu pagrindu šios išlaidos susidarė.

20. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu (šis sprendimas taip pat yra pateiktas į bankroto bylą) pareiškėjo naudai iš atsakovo A. T. priteista, be kita ko, 1140 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodytoje byloje 2018-01-25 išduotas vykdomasis raštas ir dėl 1140 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties priėmimo, kuria buvo iškelta atsakovo A. T. bankroto byla, vykdomasis raštas išieškotojui išieškojus skolą grąžintas nebuvo. Taigi pareiškėjo prievolė kilusi teismo sprendimo pagrindu, kuris turi res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo tarpu, skolininkui nepateikus įrodymų, kad minėtas teismo sprendimas ar jo dalis įvykdyta, teismas negalėjo konstatuoti, jog negali būti patvirtintas padidintas 1140 EUR suma pareiškėjo finansinis reikalavimas.

21. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui patikslinti dalį kreditorinio reikalavimo dėl 1140 EUR, jei teismas laikytų jį praleistu.

22. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Nagrinėjamu atveju, termino atnaujinimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo priėmė, nekonstatavęs, kad terminas šiam reikalavimui pareikšti yra praleistas, prašymą patikslinti reikalavimą išnagrinėjo, tik jį atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas patikslinti UAB „Rhetor“ kreditorinį reikalavimą palūkanų dalyje, panaikinti ir šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Padidinti bankrutuojančių fizinių asmenų A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto byloje kreditoriaus UAB „Rhetor“, į. k. 300868722, reikalavimą 1140 EUR suma.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.