Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvorasergel“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvorasergel“ pareiškė ieškinį atsakovui V. J., kuriame prašoma priteisti iš atsakovo 150,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Dublike ieškovė nurodė, jog pagal sutarties Nr. OM 1093060 10.8. punktą šalys susitarė, kad jos neturi teisės perleisti savo teisių ir pareigų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims, išskyrus OMNITEL reorganizavimo, likvidavimo ar panašius atvejus. Akivaizdu, kad UAB „Omnitel“ priėmė sprendimą perleisti reikalavimo teises skolų išieškojimo profesionalui UAB „Sergel“ į didelį skaičių skolininkų dėl UAB „Omnitel“ ekonominių priežasčių, todėl galima laikyti, kad šis reikšmingas perleidimas laikytinas „panašiu“ atveju kitiems galimiems reikšmingiems teisiniams įmonėms sprendimams, kaip įmonės reorganizavimas ar pan. Mano, kad skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 pasirašytos tarp UAB „Omnitel“ ir UAB „Sergel“, kildinamas ieškinio reikalavimas, yra teisėtas. Pažymi, kad iš į bylą pateiktų sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos teikimo ir akcijos Nr. OP1107NN39 matyti, kad atsakovas yra pasirašęs šiuos dokumentus ir sutiko su visais įsipareigojimais, nurodytais šiuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasirašęs šiuos dokumentus ne savo valia, spaudžiamas trečiųjų asmenų ar pan. Akivaizdu, kad pasirašydamas sutartį (akciją), atsakovas turėjo galimybę susipažinti su visomis sąlygomis. Mano, kad šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo kalbėti apie nesąžiningas sutarties sąlygas, juo labiau kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neformuluoja reikalavimo dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Paaiškina, kad pranešime nurodyta 208,23 Eur skolos suma buvo kartu su išieškotojo administravimo išlaidomis, tačiau, kadangi ieškinyje yra nurodyti reikalavimai remiantis atsakovui teiktomis PVM sąskaitomis faktūromis už suteiktas paslaugas, aplinkybė dėl pranešime nurodytos sumos nėra teisiškai reikšminga šios bylos nagrinėjimui.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Žilvinas Lošys palaikė ieškinio reikalavimus, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 23 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Omnitel“ ir UAB „Sergel“ patvirtina, jog buvo perleista reikalavimo teisė būtent į atsakovą. Paaiškino, kad skolos pirkimas-pardavimas įvyko be atsakovo sutikimo, kadangi atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sudaryta sutartis tarp UAB „Omnitel“ ir atsakovo buvo nutraukta. Paslaugų teikimo sutartimi sulygtos teisės ir pareigos nustojo galioti sutarčiai nutrūkus. Pažymėjo, kad sutartis buvo nutraukta 2014 m. gegužės 29 d., o UAB „Omnitel“ skolą perleido 2015 m. lapkričio 23 d. Sutartiniai įsipareigojimai jau nesaistę šalių, todėl UAB „Omnitel“ turėjo teisę parduoti skolinius reikalavimus skolų išieškojimo kompanijai. Atsakovui iš viso buvo išrašytos sąskaitos faktūros 267,91 Eur sumai. Per visą laikotarpį atsakovas apmokėjo 225,51 Eur sumą, tad skolos likutis – 42,40 Eur, pagal neapmokėtas keturias sąskaitas. Kadangi nėra išlikę pirkimo-pardavimo dokumentai, ieškovė geranoriškai sumažino netesybų sumą iki 106,08 Eur. Atstovas nurodė, kad nėra išlikę dokumentų, kurie pagrįstų, kad sutartis buvo nutraukta 2014 m. gegužės 29 d. Sutarties nutraukimo datą sieja su UAB „Omnitel“ rašte nurodyta data. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas prašė atnaujinti senaties terminą netesyboms, kadangi ieškovė pirkdama didelės apimties skolų paketus, negali pastebėti kiekvienos bylos ypatumo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokato padėjėjas Ernestas Vaišvilas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog pradinė kreditorė UAB „Omnitel“ dėl sutarties nutraukimo neinformavo atsakovo, dėl to pradinė kreditorė sutartį nutraukė neteisėtai. Mano, jog sutartis su atsakovu buvo nutraukta atsakovui nustojus naudotis paslaugomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atstovas neturi. Atstovas nurodė, jog atsakovas pripažįsta, kad buvo keletas vėlavimų apmokėti sąskaitas, tačiau atsakovas jas vis tiek apmokėdavo, nes priešingu atveju ieškovė pagal sutartį būtų išjungusi telefoninį ryšį ir atsakovas nebūtų galėjęs toliau naudotis paslaugomis. Pažymėjo, kad nuo sąskaitų išrašymo dienos yra praėję daugiau kaip 9 metai, bet atsakovas apie tariamai neapmokėtas sąskaitas sužinojo tik gavus ieškovės ieškinį. Atsakovas dažnai apmokėdavo sąskaitas terminaluose, todėl natūralu, kad per tokį ilgą laiką atsakovas mokėjimą patvirtinančių kvitų neišsaugojo. Be kita ko, atsakovas kaip vartotojas neprivalėjo išsaugoti kvitų tokį ilgą laiko tarpą. Teigė, jog baudinės netesybos nėra galimos, teismo posėdžio metu prašė taikyti senaties terminą netesyboms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“) ir atsakovas 2011 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė susitarimą dėl akcijos Nr. OP1107NN39, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos nuolaidos 36 mėn. laikotarpiui 39 Lt su PVM/mėn „Internetas kompiuteryje 1 GB“. Pradinė kreditorė atsakovui laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: serija JUP Nr. 5 123090102 20,90 Eur sumai, kurią sudaro 13,39 Eur (-7,50 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1GB ir 15,01 Eur kompiuterio mokestis; serija JUP Nr. 5125997042 39,00 Eur sumai, kurią sudaro 25,00 Eur (-14,00 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1 GB ir 28,00 Eur kompiuterio mokestis; serija JUP Nr. 5126904523 50,00 Eur sumai, kurią sudaro 25,00 Eur (-14,00 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1 GB, 28,00 Eur kompiuterio mokestis ir 11,00 Eur skolos administravimo mokestis; serija JUP Nr. 5127815175 36,49 Eur sumai, kurią sudaro 23,39 Eur (-13,09 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1 GB ir 26,19 Eur kompiuterio mokestis. Iš UAB „Omnitel“ 2014 m. gegužės 29 d. pranešimo dėl netesybų nustatyta, jog pradinė kreditorė atsakovą informavo, kad pastarasis yra įsipareigojęs naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis ne trumpiau nei sutartyje nustatytas minimalus terminas naudojimosi termino, o neįvykdžius šio įsipareigojimo – sumokėti netesybas už laikotarpį nuo kiekvieno abonento paslaugų nutraukimo/atsisakymo dienos iki minimalaus naudojimosi paslaugomis termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįvykdė įsipareigojimų, pradinė kreditorė paskaičiavo 366,27 Eur netesybas.

Pradinė kreditorė UAB „Omnitel“ su UAB „Sergel“ (po 2022 m. vasario 4 d. vienintelio akcininko sprendimo UAB „GelvoraSergel“) 2015 m. lapkričio 23 d. sudarė skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TR-2140-14688 ir pasirašė priedą prie sutarties. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2015 m. lapkričio 23 d. pasirašė patvirtinimą apie reikalavimo teises į skolą. Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 11 d. pranešimo apie įsiskolinimą nustatyta, jog pranešimu atsakovas informuotas apie įsiskolinimą ir reikalavimo teisių perleidimą.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

Pasak atsakovo, ieškovės reikalavimo teisė yra nepagrįsta, kadangi prie ieškinio nėra pridėtas skolų portfelio pirkimo pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 priedas Nr.1, kuriame būtų nurodyti atsakovo duomenys ir iš to būtų galima spręsti, ar ieškovė iš tiesų disponuoja tariama reikalavimo teise. Tačiau atsakant į šį argumentą pastebėtina, jog į teismo posėdį apžiūrai buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 23 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 originalas, ir kaip ieškovės atstovas paaiškino teismo posėdyje, prie jo esantis Priedas Nr. 1 yra didžiulės apimties (paties atsakovo V. J. eilės numeris yra 8933), todėl minėto dokumento originalas teismui nebuvo pateiktas. Pažymėtina, jog į šią civilinę bylą Priedo Nr. 1 prie 2015 m. lapkričio 23 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 duomenų tikrumą elektroniniu parašu patvirtino ieškovės atstovas advokatas Žilvinas Lošys, be to, byloje yra pateiktas Telia Lietuva, AB 2023 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 2023-03544, kuriuo patvirtinama, kad pagal 2015 m. lapkričio 23 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TR-2140-14688 tarp uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ (pardavėjas) ir „Sergel“ (pirkėjas) pardavėjui priklausanti reikalavimo teisė į pradelstą sumą – 148,48 Eur, atsiradusi iš pardavėjo rašytinių sutartinių santykių su skolininku V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo perleista pirkėjui „Sergel“. Taigi atsakovo argumentai dėl ieškovės reikalavimo teisės nepagrįstumo atmestini.

Be to, atsakovas nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 28 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 1093060 10.8. punkte „šalys susitaria, kad jos neturi teisės perleisti savo teisių ir pareigų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims, išskyrus OMNITEL reorganizavimo, likvidavimo ar panašius atvejus“, šalys nedetalizavo kokių teisių ir pareigų šalys negali perleisti, todėl teigia, kad reikalavimo teisės perleidimas nebuvo galimas, pradinė kreditorė UAB „Omnitel“ neturėjo teisės perleisti tariamos reikalavimo teisės kitiems asmenims.

Pažymėtina, jog sutarties Nr. OM 1093060 10.8. punktu „šalys susitaria, kad jos neturi teisės perleisti savo teisių ir pareigų pagal šią sutartį tretiesiems asmenims, išskyrus OMNITEL reorganizavimo, likvidavimo ar panašius atvejus“ sutarė dėl nebaigtinio sąrašo atvejų, kuomet galimas teisių ir pareigų pagal šią sutartį perleidimas tretiesiems asmenims. CK 6.102 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą. Kaip antai, draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; perleisti reikalavimą, kuris susiję su kreditoriaus asmeniu. Ieškovės atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad UAB „Omnitel“ priėmė sprendimą perleisti reikalavimo teises skolų išieškojimo profesionalui UAB „Sergel“ į didelį skaičių skolininkų dėl UAB „Omnitel“ ekonominių priežasčių. Ekonominės priežastys nepatenka į CK 6.102 straipsnyje nurodytus atvejus, todėl akivaizdu, jog UAB „Omnitel“ sprendimas perleisti reikalavimo teises skolų išieškojimo profesionalui teisės aktams neprieštarauja. Be to, atitinka ir 2011 m. rugpjūčio 28 d. Sutarties 3.12 punkte įtvirtintą ginčo šalių susitarimą dėl pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ teisės klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų perduoti informaciją apie klientą (jo asmens kodą) ir informaciją, susijusią su debitoriniu įsipareigojimu, (...) įsiskolinimo valdymo tikslu, skolų išieškojimo įmonėms skolų išieškojimo tikslais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 11 d. pranešimo apie įsiskolinimą nustatyta, jog pranešimu atsakovas informuotas apie įsiskolinimą ir reikalavimo teisių perleidimą.

Teismas pažymi, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog 2015 m. lapkričio 23 d. skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartis būtų nuginčyta ar ginčijama, nėra pagrindo abejoti jos teisėtumu ir ieškovės reikalavimo teise atsakovo atžvilgiu.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 42,40 Eur skolą už suteiktas mobiliojo interneto paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 29 d.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog nuo sąskaitų faktūrų išrašymo yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas ir atsižvelgus į atsakovo kaip vartotojo statusą, jis neturėjo pareigos išsaugoti mokėjimą patvirtinančius kvitus, tačiau nagrinėjant bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prašoma priteisti 42,40 Eur skola yra nepagrįsta. Atsakovas, siekdamas nuginčyti minėtą skolą, teigė, jog pradinė kreditorė nepagrįstai nutraukė sutartį, kadangi atsakovas nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą. Tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtą sutarties nutraukimą, tik išreiškė nuomonę, jog pradinė kreditorė nutraukė sutartį, kadangi atsakovas nesinaudojo paslaugomis.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas nenuginčijo prašomos skolos dydžio, todėl liko skolingas ieškovei už suteiktas mobiliojo interneto paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. Tačiau, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 42,40 Eur skolą. Pagal PVM sąskaitas faktūras: serija JUP Nr. 5 123090102 20,90 Eur sumai, kurią sudaro 13,39 Eur (-7,50 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1GB ir 15,01 Eur kompiuterio mokestis, atsakovas turėjo sumokėti 5,89 Eur (13,39 Eur – 7,50 Eur) už mobiliojo interneto paslaugas; serija JUP Nr. 5125997042 39,00 Eur sumai, kurią sudaro 25,00 Eur (-14,00 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1 GB ir 28,00 Eur kompiuterio mokestis, atsakovas turėjo sumokėti 11,00 Eur (25,00 Eur – 14,00 Eur) už mobiliojo interneto paslaugas; serija JUP Nr. 5126904523 50,00 Eur sumai, kurią sudaro 25,00 Eur (-14,00 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1 GB, 28,00 Eur kompiuterio mokestis ir 11,00 Eur skolos administravimo mokestis, atsakovas turėjo sumokėti 11,00 Eur (25,00 Eur – 14,00 Eur) už mobiliojo interneto paslaugas; serija JUP Nr. 5127815175 36,49 Eur sumai, kurią sudaro 23,39 Eur (-13,09 Eur akcijos nuolaida) už internetą komp. 1 GB ir 26,19 Eur kompiuterio mokestis, atsakovas turėjo sumokėti 10,30 Eur (23,39 Eur – 13,09 Eur) už mobiliojo interneto paslaugas. Atsižvelgus į pateiktas sąskaitas faktūras, atsakovas už mobiliojo interneto paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 29 d., pritaikius nuolaidą pagal 2011 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą dėl akcijos Nr. OP1107NN39, turėjo sumokėti pradinei kreditorei 38,19 Eur.

Įvertinus tai, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovas laiku ir tinkamai su pradine kreditore už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, bei atsižvelgus į byloje pateiktas sąskaitas faktūras, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimas dėl 42,40 Eur yra iš dalies pagrįstas, todėl iš dalies tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 38,19 Eur skola už mobiliojo interneto paslaugas suteiktas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis).

Dėl netesybų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 106,08 Eur netesybas. Atsakovo atstovui teismo posėdžio metu išreiškus prašymą taikyti netesyboms sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovė prašė atnaujinti terminą, nurodė, jog ieškovė pirkdama didelės apimties skolų paketus, negali pastebėti kiekvienos bylos ypatumo.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta priežastis – ieškovė pirkdama didelės apimties skolų paketus, negali pastebėti kiekvienos bylos ypatumo – nelaikytina svarbia priežastimi, kurios pagrindu būtų atnaujinti sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kaip nurodė ieškovės atstovas, ieškovė yra profesionali skolų išieškojimo įmonė, todėl teismo vertinimu, toks juridinis asmuo turi įvertinti ir prisiimti visas kylančias rizikas iš savo vykdomos veiklos. Kadangi ieškovė užsiima skolų išieškojimo veikla, ji turi veiklą vykdyti apdairiai ir rūpestingai, todėl jos savalaikis neapdairumas vykdant skolų išieškojimą negali būti pateisinamas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius).

Akcijos užsakymo III dalies 2 punktas numato, kad netesybos (Lt / mėn.) už kiekvieną mėnesį nuo abonemento išjungimo dienos iki naudojimosi paslaugomis termino pabaigos, jei abonentas bus išjungtas dėl jo kaltės: 49 Lt su PVM.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 28 d. susitarimą dėl akcijos Nr. OP1107NN39 netesybų dydis skaičiuojamas po 49 Lt už kiekvieną mėnesį nuo abonento atjungimo dienos iki naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos. Ieškovė atsakovei sumažino netesybas iki 106,08 Eur (366,27 Lt).

CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis).

Pradinė kreditorė 2014 m. gegužės 29 d. pranešimu informavo atsakovą apie susidariusias 366,27 Lt netesybas (106,08 Eur) ir nurodė jas apmokėti iki 2014 m. birželio 28 d. Taigi pradinė kreditorė apie galimą savo teisės pažeidimą sužinojo pasibaigus netesybų apmokėjimo terminui, tai yra 2014 m. birželio 28 d., kuris laikomas netesybų senaties termino pradžia. Ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 24 d., ieškinį po atsakovo pareikštų prieštaravimų pateikė 2023 m. balandžio 27 d. Šiuo atveju ieškovė į teismą dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino nutraukimo ar jo sustabdymo pagrindų byloje nenustatyta (CK 1.129–1.130 straipsniai).

Įvertinus tai, kas nurodytas, konstatuojama, kad ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių jo praleidimą nenurodė, todėl ieškinio senaties terminą atsisakytina atnaujinti, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 106,08 Eur netesybas atmetamas.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 1,53 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti delspinigių dydžio.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimas dėl skolos priteisimo dėl mobiliojo interneto paslaugų tenkintinas iš dalies priteisiant 38,19 Eur sumą. Taigi suma, nuo kurios gali būti skaičiuojamos 0,02 proc. dydžio delspinigiai yra 38,19 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1,37 Eur delspinigių (38,19 Eur x 0,02 proc. X 80 dienų) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Kadangi atsakovė yra fizinis asmuo ir pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už priteistą sumą (39,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį ir 310,00 Eur už teisines paslaugas, byloje patirti rašytiniai įrodymai patvirtina jog ieškovė realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 150,01 Eur skolą. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 39,56 Eur. Taigi ieškinys patenkintas 26,37 proc. (39,56 Eur x 100 proc. / 150,01 Eur).

Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 5,54 Eur žyminis mokestis (21,00 Eur x 26,37 proc. / 100 proc.) bei 81,75 Eur išlaidos už teisines paslaugas (310,00 Eur x 26,37 proc. / 100 proc.), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiamos 87,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).

Nustatyta, kad atsakovas šioje byloje sumokėjo 1980,00 Eur už teisines paslaugas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Teismas atkreipia dėmesį, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdų, be kita, ko vyko du teismo posėdžiai. Prašoma atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei yra gerokai mažesnės.

Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1 457,87 Eur išlaidos už teisines paslaugas (1980,00 Eur x 73,63 proc. / 100 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,19 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 19 ct) skolą už faktiškai suteiktas mobiliojo interneto paslaugas, 1,37 Eur (vieno euro 37 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (39,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,29 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, 1 457,87 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,50 Eur (trijų eurų 50 ct), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, 9,78 Eur (devynių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.