Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-17 · Civilinė byla Nr. e2A-237-894/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-08Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-17Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-12-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
e2A-237-894/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05657-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas
K. Ž.
Ieškovas
J. Ž.
Kategorijos
  • 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-237-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05657-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui K. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Ž. (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui K. Ž. (toliau ir – atsakovas), kuriuo prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei nustatyti nepilnametės dukters U. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove J. Ž.; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei priteisti iš atsakovo K. Ž. dukters U. Ž. išlaikymui po 130,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo dokumentų pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. Ž.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 ieškovės ir atsakovo atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters U. Ž. atžvilgiu. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 pakeistas 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas bei nepilnametės dukters U. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu K. Ž.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19538-214/2017 buvo panaikintas 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 buvo pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei nustatytas 120,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai U. Ž. kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), dukra U. Ž. gyvena su ieškove J. Ž.. Dukros gyvenamąją vietą palikus su atsakovu, būtų pažeidžiami U. Ž. interesai, kadangi atsakovas su dukra elgiasi netinkamai, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė šiuo metu prižiūri ir auklėja dukrą, deda pastangas ir visas lėšas, kad galėtų užtikrinti jos visavertį gyvenimą. Maistui, drabužiams, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui ir kt. nepilnametei U. Ž. reikalinga apie 450,00 Eur suma ir ši pareiga turi būti paskirstoma abiem tėvams.

3. Atsakovas K. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisė iš atsakovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 485,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. Ž. ir J. Ž.. Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 ieškovės ir atsakovo atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters U. Ž. atžvilgiu. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 pakeistas 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas bei nepilnametės dukters U. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu K. Ž.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19538-214/2017 buvo panaikintas 2013 m. birželio 3 d. teismo sprendimas dalyje dėl J. Ž. neterminuoto motinos valdžios apribojimo dukters U. Ž. atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20918-475/2018 buvo pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir iš ieškovės J. Ž. priteistas 120,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai U. Ž. kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

6. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto dukters U. Ž. atžvilgiu, atsakovui taikomos kardomosios priemonės – uždrausta bendrauti su U. Ž., į pačios nepilnametės norą gyventi su mama, į tai, jog J. Ž. gyvenamoji aplinka yra tinkama nepilnametei gyventi, ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos tenkinamas, pakeistina Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-939/2015 dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės U. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. Ž..

7. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovui taikoma kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su U. Ž. bei į tai, jog ieškovė nurodė, kad dukrai ne tik nedraudžia bendrauti su tėvu ir U. pageidaujant, ji galės su tėvu bendrauti pagal savo norą, konkreti bendravimo tvarka nenustatytina.

8. Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, teismas atsižvelgė į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į šiuo metu nustatytą minimalios algos dydį (642,00 Eur), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. dar padidės iki 730,00 Eur, ir sprendė, kad U. Ž. išlaikymui yra būtina ieškovės nurodyta 463,00 Eur suma per mėnesį.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė duomenis, jog savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ štampuotoja, jos gaunamas darbo užmokestis į rankas apie 700,00 Eur, ieškovė dar finansiškai remia pilnametę dukrą. Atsakovas K. Ž. nedirba, jo gaunamas pajamas sudaro 140,00 Eur neįgalumo pašalpa ir 123,00 Eur priežiūros išmoka. Atsakovui nustatytas ribotas darbingumas (atsakovo teigimu – 10 procentų). Atsakovui nuomos sutarties pagrindu suteiktas Kauno miesto savivaldybės gyvenamasis būstas – butas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto, automobilių atsakovo vardu neregistruota. Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Atsakovas nurodė, kad gyvena santuokoje, tačiau su sutuoktine gyvena atskiruose butuose, yra sudaręs vedybinę sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad retkarčiais nelegaliai uždarbiauja, daro masažus, yra baigęs masažo kursus, kalbų kursus. Šiuo metu masažo paslaugų negali teikti dėl pandemijos. Dukrai gyvenant kartu, išlaidų dukrai neskaičiavo, vykdavo atostogauti, dalyvaudavo renginiuose, dukra buvo užsienyje ((duomenys neskelbtini)), dukra turėjo telefonus. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes apie dalyvavimą renginiuose, atostogas, keliones, kad su sutuoktine gyvena skirtinguose butuose, sprendė, kad atsakovas nėra sąžiningas, yra linkęs neatskleisti visų savo gaunamų pajamų.

10. Teismas darė išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, profesines galimybes, sveikatos būklę atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis gauna ir gali gauti papildomų pajamų, t. y. daro masažus, yra baigęs masažisto ir kalbų kursus, nurodė, kad pinigų dukrai gyvenant kartu neskaičiavo, teismas sprendė, jog atsakovas yra pajėgus dukrai teikti minimalų 130,00 Eur išlaikymą per mėnesį.

11. Sumažinti priteistiną išlaikymo dydį nėra pagrindo, nes ieškovei tenka ženkliai didesnė išlaikymo dalis – 333,00 Eur (463-130). Be to, U. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Be to, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia visiškai, nevykdo laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Ieškovė byloje patyrė 485,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (25,00 Eur žyminis mokestis, 460,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Tenkinus ieškinį šios išlaidos ieškovei priteistos iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas K. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dukrai gyventi pas motiną nėra saugu. Teismas nesiaiškino dukros santykių su motinos sugyventiniu.

1.2. Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri yra labai sunki. Jam nustatytas dešimties procentų darbingumo lygis. Anksčiau galėjo papildomai užsidirbti teikdamas masažo paslaugas, tačiau pajamos nebuvo pastovios. Nuo 2018 metų šias paslaugas teikti uždrausta, nes atsakovas neturi medicininio išsilavinimo. Tuo tarpu teismas vertino, kad apeliantas minėtas paslaugas teikia ir šiuo metu.

1.3. Apelianto sveikata vis blogėja. 2009 m. metais buvo nustatytas dvidešimties procentų darbingumo lygis, 2011 metais – penkiolikos procentų, 2013 metais – dešimties procentų. Žemesnio nedarbingumo lygio būti negali.

1.4. Kad apeliantas neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo patvirtina ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo vieną mėnesį buvo išieškota 9,00 Eur, o kitą 17,00 Eur priteisto laikino išlaikymo suma.

1.5. Teismas neatsižvelgė į atsakovo poreikius. Atsakovui reikia mokėti mokesčius, kurių dydžio teismas taip pat nevertino, nusipirkti maisto, vaistų. Buto nuomos mokestis, kiti mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro daugiau kaip pusę atsakovo gaunamų pajamų.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas. Priešingai, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino atsakovo darbo užmokestį, jo nesąžiningą elgesį.

2.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neatsakė į užduodamus klausimus apie sutuoktinės darbo užmokestį, nenurodė, kodėl negyvena kartu su sutuoktine. Atsakovas pasakojo, kad gyvendamas su dukra keliavo, nors jo oficialios pajamos tiek tada, tiek dabar buvo tik neįgalumo išmoka. Nurodė, kad siūlė dukrai sumokėti už korepetitoriaus paslaugas, tačiau dukra atsisakė.

2.3. Nors atsakovas yra nedarbingas, jis pats nurodė, kad uždarbiauja papildomai, yra baigęs tiek masažo, tiek kalbų kursus. Turi galimybę dirbti jei ne pilnu krūviu, tai bent daliniu ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Be to, neįgalumas nesutrukdė sukurti naują šeimą.

2.4. Atsakovas nenurodė kokią sumą galėtų skirti nepilnametės dukters išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų, naujų įrodymų priėmimo

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Apeliantas nurodo, jog jis neginčija dukros pasirinkimo gyventi su motina, tačiau apelianto nuomone dukrai gyventi pas motiną nėra saugu, kadangi teismas visiškai nesiaiškino dukros santykių su motinos sugyventiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma pakeisti (panaikinti) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymu. Apeliantas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektu laikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.

17. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

18. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbingumo lygio pažymas, išduotas 2010 m. balandžio 1 d.; 2011 m. lapkričio 28 d.; 2013 m. lapkričio 18 d.; 2021 m. lapkričio mėnesio mokėjimo kvitus. Teismas sprendžia, kad minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę pasisakyti dėl šių įrodymų vertinimo atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl siekiant visapusiškai įvertinti ginčo aplinkybes juos priima.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliacinis skundas turi būti nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas nepilnai atskleidė bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundą, ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teismas sprendžia, jog pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl išlaikymo dydžio

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas K. Ž. į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, jog U. Ž. poreikių dydis yra mažesnis nei MMA.

23. 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2022 m. minimaliosios mėnesinės algos dydis yra 730,00 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), į sparčiai didėjančias maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į sprendimo priėmimo metu nustatytą minimalios algos dydį – 642,00 Eur (468,41 Eur atskaičius mokesčius), teisingai sprendė, kad 463,00 Eur per mėnesį išlaikymo suma U. Ž. yra reikalinga visoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti.

24. Į bylą pateikta 2021 m. birželio 11 d. pažyma apie pajamas patvirtina, kad 2021 m. kovo – birželio mėnesiais atsakovo mėnesinės pajamos sudarė apie 179,81 Eur (79,23 Eur socialinė pašalpa + 160,00 Eur vienkartinė socialinė parama + 480,00 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija) / 4). Tuo tarpu atsakovas savo pasirašytame ir į bylą pateiktame 2021 m. birželio 14 d. rašte nurodė, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 250,72 Eur. Mėnesines išlaidas atsakovas taip pat nurodė 250,72 Eur (119,20 Eur komunaliniai mokesčiai (vasarą); internetas – 25,06 Eur; telefonas – 5 Eur; transportas – 5 Eur; maistas, drabužiai, avalynė – 96,46 Eur).

25. 2021 m. birželio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas K. Ž. nurodė, kad jo pajamos sudaro 260,00 Eur per mėnesį. Atsakovas patvirtino, kad iki (duomenys neskelbtini) pabaigos kartu su juo gyvenančiai dukrai U. Ž. išlaikyti jis skirdavo tiek lėšų, kiek reikėdavo. Nurodė, kad dukrą viskuo aprūpindavo, keliaudavo su dukra Lietuvoje ir užsienyje (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min.).

26. 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje atsakovas K. Ž. nurodė, kad jo pajamos sudaro 263,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad retkarčiais uždarbiauja darydamas masažą. Atsakovas patvirtino, kad dukrai U. Ž. gyvenant su juo, skirdavo lėšų visų jos poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad kartu su dukra kasmet dalyvaudavo visuose renginiuose, visada dukrai nupirkdavo telefonus. Atsakovas teigė, kad su dukra lankydavosi kurortuose, dukra buvo išvykusi ir į užsienį, įskaitant (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min.). K. Ž. nurodė, kad nedarbingumas jam nustatytas iš esmės dėl regėjimo sutrikimų. Patvirtino, kad naudodamas specialią programą naudojasi kompiuteriu (2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min.). Atsakovo advokatė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas yra baigęs masažo kursus, kalbų kursus. Atsakovo advokatė paaiškino, kad atsakovas jau 2 metus negali verstis masažuotojo veikla, todėl iš jo priteistas išlaikymo dukrai dydis (130,00 Eur) būtų jam nepakeliama našta (2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min.). Tokie atsakovo advokatės paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo vertinimu prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

27. Iš atsakovo į bylą pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, kad 10 proc. darbingumo lygis K. Ž. buvo nustatytas dar 2013 m. lapkričio 15 d. Atsakovo teismo posėdžiuose teikti paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas tik 10 proc. darbingas, disponavo pakankamomis pajamomis, kad galėtų tenkinti ne tik dukros minimaliuosius poreikius, tačiau ir vaiko poreikius, susijusius su lavinimu, pramogomis, poilsiu. Atsakovo teigimu jis finansiškai rėmė ir kitus ieškovės vaikus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas nėra sąžiningas, yra linkęs neatskleisti visų savo gaunamų pajamų.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui K. Ž. teismo posėdyje paaiškinus, kad U. Ž. iki (duomenys neskelbtini) pabaigos gyvenant su juo, šalių dukra turėjo finansines galimybes lankyti renginius, keliauti Lietuvoje ir užsienyje, atostogauti kurortuose, tokias galimybes vaikui reikėtų išsaugoti ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų. Atsakovui į bylą nepateikus objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuo (duomenys neskelbtini), kuomet šalių dukra išsikraustė gyventi pas motiną, atsirado nuo atsakovo nepriklausančios objektyvios priežastys, iš esmės apribojusios atsakovo finansines galimybes, nėra pagrindo keisti iki tol buvusio vaiko poreikių tenkinimo lygio.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Apelicinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog neturi objektyvios galimybės užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia darbine veikla ir iš jos gauti bent minimalias mėnesines pajamas (130,00 Eur), kurias skirtų dukros išlaikymui (CPK 178 straipsnis).

30. Pažymėtina, kad atsakovas savo išlaidas be kita ko įrodinėjo socialinio būsto nuomos išlaidomis, sudarančiomis apie 83,00 Eur per mėnesį bei komunalinių paslaugų išlaidomis. Teismo posėdyje atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis ir jo dabartinė sutuoktinė gyvena skirtinguose būstuose, atsakovui atsisakius atskleisti bendras šeimos ūkio pajamas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kaip nesąžiningas atsakovo elgesys, trukdantis byloje nustatyti objektyvią atsakovo finansinę padėtį, todėl likusios abejonės dėl faktinės atsakovo turtinės padėties vertintinos išlaikytinio (U. Ž.) naudai.

31. Vertindamas priteistino išlaikymo dydį proporcingumo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo sumažinti priteistiną išlaikymo dydį, kadangi, ieškovei, su kuria gyvens vaikas teks didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei tenka ženkliai didesnė išlaikymo dalis – 222,00 Eur (463,00 Eur (vaiko poreikių suma)-111,00 Eur (vaiko išmoka)-130,00 Eur (priteistas išlaikymas)).

32. Ginčijamu sprendimu yra nuspręsta išlaikymą dukrai iš atsakovo priteisti iki dukros pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad U. Ž. pilnamete taps jau (duomenys neskelbtini), t. y. mažiau nei po (duomenys neskelbtini) mėnesių.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė