Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2A-750-479/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2A-750-479/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01160-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
N. J.
Civilinė byla Nr. e2A-750-479/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01160-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui N. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. J. dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. spalio 8 d. buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė „Toyota Yaris“. Ieškovas paaiškino, kad automobilį apgadino atsakovas N. J., suduodamas smūgį į ieškovo transporto priemonę. Ieškinyje teigiama, kad šią faktinę aplinkybę patvirtina Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 13 d. išduota pažyma, kurioje nurodyta, jog atsakovas pareiškimo tyrimo metu savo kaltę pripažino. Ieškovas dėl padarytos žalos nustatymo kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Klasera“, kuri įvertino, jog atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala automobiliui sudaro 1 696,50 Eur. Be to, dėl transporto priemonės sugadinimo padarytos žalos nustatymo ieškovas ekspertui sumokėjo 87,56 Eur. Dėl to ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 1 784,06 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas N. J. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jis ieškovui priklausančio automobilio nesugadino ir kaltės dėl automobilio sugadinimo nėra pripažinęs. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. spalio 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir grupės asmenų, kurioje buvo ir atsakovas, įvyko konfliktas. Konflikto metu ieškovas grasino ginklu, todėl pats atsakovas telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovas sėdėjo automobilyje ir norėjo nuvažiuoti, todėl atsakovas delnu trinktelėjo į automobilio galinį stiklą, tuo įspėdamas ieškovą, kad jis nenuvažiuotų ir sulauktų policijos pareigūnų. Atsakovas teigė, jog pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyti automobilio sugadinimai nėra atsakovo delno trinktelėjimo į automobilio galinį stiklą pasekmė, nes nuo to ieškovo nurodyti transporto priemonės pažeidimai nebūtų padaryti. Atsakovo teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo reikalaujamos žalos ir dėl to ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo kilo konfliktas, jo metu atsakovas sudavė delnu į galinį ieškovui priklausančio automobilio „Toyota Yaris“ stiklą, norėdamas sustabdyti ieškovą, kad jis nenuvažiuotų. Teismas taip pat nustatė, kad pagal UAB „Klasera“ 2016 m. spalio 21 d. parengtą remonto sąmatą ieškovui priklausančiam automobiliui reikalinga atlikti galinio dangčio, priekinio buferio, variklio gaubto, priekinio kairės pusės sparno, priekinės kairės pusės durų, galinės kairės pusės durų, galinės dešinės pusės durų, stogo remonto darbus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog remonto sąmatoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo įrodytas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui priklausančią transporto priemonę sugadino atsakovas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad turto vertintojo užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai sutampa su policijos pareigūnų užfiksuotais automobilio sugadinimais bei patvirtina ieškovo paaiškinimus, jog atsakovas bandė jėga atidaryti vairuotojo duris, per jėgą buvo atidarytas bagažinės dangtis, buvo suduoti smūgiai į automobilio galinę dalį ir tai nulėmė transporto priemonės sugadinimą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonę sugadino grupė asmenų, kurie solidariai atsako už atsiradusią žalą, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis.Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo E. S. parodymus, nes šis liudytojas įvykio metu nedalyvavo, o atsakovas savo atsiliepime į ieškinį tokio liudytojo nebuvo nurodęs. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. J. prašo ieškovo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad jis nepažinojo kitų įvykyje dalyvavusių asmenų, todėl šių asmenų neįvardinimas negalėjo būti vertinamas kaip atsakovo siekis išvengti civilinės atsakomybės. Atsakovas nurodė ir tai, kad jis tik vieną kartą delnu trinktelėjo į automobilio galinį stiklą, jokių kitų smūgių nesudavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas dėl ieškovo transporto priemonei atsiradusios žalos nėra atsakingas. Atsiliepime teigiama , kad teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo E. S. parodymais, nes šis asmuo buvo įvykio vietoje. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui priklausančią transporto priemonę sugadino atsakovas. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija iš dalies sutinka.Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).Iš byloje esančių ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas kartu su grupe kitų asmenų automobiliais blokuodami kelią priverstinai sustabdė ieškovo vairuojamą transporto priemonę „Toyota Yaris“. Sustabdžius ieškovo vairuojamą transporto priemonę, tarp šalių kilo konfliktas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 24 d. posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad sustabdžius transporto priemonę, atsakovas bandė priverstinai atidaryti priekines vairuotojo pusės automobilio duris, atlikdamas šiuos veiksmus išlaužė durų rankenėlę, vėliau bandė patekti į automobilio vidų atidaręs galinį transporto priemonės dangtį, buvo suduoti smūgiai į automobilio galinę dalį. Nors atsakovas nepripažino sugadinęs ieškovo automobilio, tačiau to paties teismo posėdžio metu atsakovas neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovui užsidarius langą ir užrakinus duris, atsakovas bandė jas atidaryti. Be to, tiek teismo posėdžio metu, tiek savo procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad ieškovui bandant išvažiuoti, atsakovas delnu trenkė į galinį automobilio stiklą. Aplinkybę apie tai, kad atsakovas ranka sudavė į transporto priemonės galinį stiklą taip pat patvirtina byloje esantys liudytojų J. N., E. S. parodymai, taip pat policijos tyrimo medžiagoje esantys duomenys. Taigi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad neturėdamas teisėto pagrindo atsakovas sustabdė ieškovo vairuojamą transporto priemonę ir vykusio konflikto metu smūgiavo į ieškovo transporto priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsakovo elgesys neatitinka padoraus, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto, todėl šios faktinės bylos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, kaip būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog turto vertintojo užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai sutampa su policijos pareigūnų užfiksuotais automobilio sugadinimais bei patvirtina ieškovo paaiškinimus, jog atsakovas bandė jėga atidaryti vairuotojo duris, per jėgą buvo atidarytas bagažinės dangtis, buvo suduoti smūgiai į automobilio galą ir tai nulėmė transporto priemonės sugadinimą. Su šia skundo nuostata taip pat galima iš dalies sutikti.Teisėjų kolegija pažymi, kad vien neteisėtų veiksmų bei kaltės nustatymas nėra pakankamas pagrindas asmens civilinei atsakomybei taikyti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad ieškinyje nurodyti nuostoliai dėl transporto priemonės sugadinimo atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai yra atsakovo pažeistos bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigos.Ieškovas į bylą pateikė UAB „Klasera“ 2016 m. spalio 21 d. parengtą remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad automobiliui „Toyota Yaris“ yra būtina atlikti galinio dangčio, priekinio buferio, variklio gaubto, priekinio kairės pusės sparno, priekinės kairės pusės durų, galinės kairės pusės durų, galinės dešinės pusės durų, stogo remonto darbus (b. l. 13-14). Iš ieškovo teiktų paaiškinimų matyti, kad iki įvykio transporto priemonė didesnių sugadinimų neturėjo, o remonto sąmatoje nurodytus sugadinimus ieškovas pastebėjo tik po įvykio. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog remonto sąmatoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai buvo atsiradę iki 2016 m. spalio 8 d. tarp šalių kilusio konflikto, todėl ieškovo paaiškinimai dėl automobilio būklės iki įvykio nėra paneigti. Nors priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog remonto sąmatoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ši teismo išvada gali būti laikoma pagrįsta tik iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Bylos duomenys patvirtina, kad sustabdęs ieškovo vairuojamą transporto priemonę, atsakovas bendravo su ieškovu per atidarytą automobilio langą, o ieškovui uždarius langą bei užrakinus priekines kairės pusės duris, atsakovas bandė šias duris atidaryti. 2017 m. liepos 24 d. posėdžio metu atsakovas neneigė, jog konflikto metu bandė atidaryti užrakintas priekines vairuotojo pusės duris. Ieškovas nurodė, kad atliekant šiuos veiksmus, durų rankenėlė buvo sulaužyta, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti remonto sąmata. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonės kairės pusės durų rankenėlė buvo sugadinta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad konflikto metu atsakovas smūgiavo į ieškovui priklausančio automobilio galą. Nors atsakovas ir liudytojai J. N., E. S. teigė, kad buvo suduotas tik vienas smūgis delnu į galinį automobilio stiklą, tačiau šie paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad į automobilio galą buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir policijai pateiktame ieškovo 2016 m. spalio 8 d. paaiškinime. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 13 d. pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovui priklausantį automobilį suduodamas smūgį sugadino atsakovas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kitus asmenis, kurie galėjo atlikti šiuos veiksmus. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad atsakovas neneigė sudavęs smūgį į ieškovo automobilį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad remonto sąmatoje nurodyti automobilio galinio dangčio sugadinimai yra neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio priekinio buferio, variklio gaubto, priekinio kairės pusės sparno, priekinės kairės pusės durų, galinės kairės pusės durų, galinės dešinės pusės durų ir stogo sugadinimai atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl priežastinis ryšys tarp šių sugadinimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų byloje nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, galima padaryti išvadą, kad ieškovui priklausančio automobilio priekinės kairės pusės durų rankenėlė bei automobilio galinis dangtis buvo sugadinti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir dėl to atsiradusią žalą privalo atlyginti atsakovas. Dėl kitų remonto sąmatoje nurodytų transporto priemonės sugadinimų priežastinis ryšys su atsakovo neteisėtais veiksmais nėra įrodytas, todėl šių sugadinimų remonto išlaidų atsakovas neprivalo atlyginti.Iš byloje pateiktos remonto sąmatos matyti, kad priekinės kairės pusės durų rankenėlės kaina sudaro 55,68 Eur, jos pakeitimo darbų kaina 4,40 Eur. Galinio dangčio, jo pakeitimo ir dažymo (su medžiagomis) bendra kaina pagal pateiktą remonto darbų sąmatą sudaro 619,52 Eur, tai yra 401,04 Eur už galinį dangtį, 28,29 Eur už galinio dangčio remonto rinkinį, 15,30 Eur už galinio stiklo tarpinę, 72,39 Eur už galinio dangčio dažymo medžiagas, 29,90 Eur už galinio dangčio dažymo darbus bei 72,60 Eur už galinio dangčio pakeitimo darbus. Bendra ieškovo nuostolių, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais, suma sudaro 679,60 Eur. Be to, ieškovas patyrė 87,56 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Byloje nėra pateiktų kitokį žalos dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl nustačius visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 767,16 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog transporto priemonę sugadino grupė asmenų, kurie solidariai atsako už atsiradusią žalą, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta.Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Vienas įstatyme nustatytų atvejų, kai solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama tuomet, kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu, tai yra solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Taigi solidariajai civilinei atsakomybei taikyti, be kita ko, yra būtina nustatyti ne tik visas civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir kelių asmenų veiksmų bendrumą. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tik atsakovui. Ieškovas byloje nenurodė jokių kitų asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų ieškovui atsirado žala, neįrodinėjo šių asmenų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat nebuvo įrodinėjamas šių asmenų veiksmų bendrumas. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad žala ieškovo transporto priemonei buvo padaryta bendrais kelių asmenų veiksmais, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas atsako ieškovui kaip solidarusis skolininkas (CPK 178 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patyrė iš viso 940 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 40 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo reikalavimai yra tenkinami iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 43 procentus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 404 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistina 513 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 109 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (513 Eur – 404 Eur = 109 Eur).Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą sudaro 400 Eur. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 17 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Proporcingai atmestų skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteisiama 228 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 211 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (228 Eur – 17 Eur = 211 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui L. B. iš atsakovo N. J. 767,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui N. J. iš ieškovo L. B. 109 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme ir 211 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlmantas Padvelskis