Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas vieną kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, kurios neatlikta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista į 9 MGL (450 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. K. apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ judriojo (mobiliojo) ryšio UAB „Bitė Lietuva“ operatoriaus SIM kortelę numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 23 d., apie 19.40 val. iki 2024 m. kovo 3 d., apie 17.01 val. įsidėjęs ją į savo judriojo (mobiliojo) ryšio telefoną „Redmi 13C“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 24 kartus atliko mokėjimus už „Google Play“ paslaugas, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą 439,56 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Šiais savo veiksmais A. A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. A. K. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiškai. Netoli „Europos“ viešbučio, praeidamas pro „Švaros desantą“, prie šiukšliadėžių ant kelio rado dvi SIM korteles – „Ežys“ kortelę ir „Bitė“ abonementą. Jis „Ežys“ kortelės neėmė ir jos netikrino, paėmė tik „Bitė“, kurią patikrino ir ji buvo veikianti. Žinojo, kad iš abonemento galima mokėti pinigines lėšas į žaidimus arba į „TikTok“, todėl tuo ir pasinaudojo, kol neužblokavo SIM kortelės, t. y. su šia kortele užsakinėjo tam tikras paslaugas, monetas „TikTok“ platformoje. Tikriausiai SIM kortelę užblokavo jos savininkas. Po to, kai buvo užblokuota kortelė, jis ją sulaužė ir išmetė. Neprisimena už kokią pinigų sumą užsisakė paslaugų, tačiau sutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Šiuo metu jis gyvena su tėčiu, dirba, jo mėnesinės pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur, o per mėnesį jam lieka savoms reikmėms apie (duomenys neskelbtini) Eur (t. 2, b. l. 16-18).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. K., davęs parodymus, sutiko, kad kiti šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (nepriskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, jog tiriamą nusikalstamą veiką galimai padarė A. A. K.. Duomenų apie tai, kad A. A. K. dirbtų ar būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauta (t. 1, b. l. 100-101).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą (nuosprendį, teismo baudžiamąjį įsakymą ar nutartį), prerogatyva.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių objektyvių abejonių. Ši išvada darytina baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.

A. A. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad turi kaltinime inkriminuotą mobiliojo ryšio telefoną – „Xiaomi Redmi 13C“ (IMEI (duomenys neskelbtini)). Jis 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje būdamas Vilniuje prie viešbučio „Europa“ ir eidamas ant žemės pamatė UAB „Bitė Lietuva“ operatoriaus SIM kortelę, kurios numeris galėjo būti (duomenys neskelbtini), ją patikrino ir kortelė buvo veikianti, pamatė, jog yra internetas, todėl SIM kortele pasinaudojo. Jis, pasinaudodamas minėta SIM kortele, sau pirko žaidimų papildymus, užsisakinėjo tam tikras paslaugas, monetas „TikTok“ platformoje, o už paslaugas sumokėdavo nedideles sumas. Minėta SIM kortele naudojosi tol, kol ji buvo užblokuota, po to (SIM kortelės užblokavimo) ją sulaužė ir išmetė (t. 1, b. l. 131-133, t. 2, b. l. 16-18). Šie kaltinamojo A. A. K. proceso metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad 2024 m. sausio mėnesį buvo pastebėta, jog viena iš naudojamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Bitė“ operatoriaus SIM kortelių yra naudojama ne pagal paskirtį, kadangi iš „Google Play“ be UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo bei leidimo buvo pirktos paslaugos, žaidimai, o bendra apmokėta suma susidarė virš 400 Eur. Jie pradėjo bendrovėje aiškintis, kas naudojasi SIM kortele, tačiau naudotojas nebuvo identifikuotas, todėl nusprendė kortelę užblokuoti. SIM kortelė buvo išduodama be žurnalo, todėl jis negali nurodyti, kokiam konkrečiam asmeniui ji buvo priskirta. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vedama apskaita kam ir koks telefono numeris yra išduotas, tiesiog buvo suteikti mobiliojo ryšio telefonai darbo klausimams skambinti ir papildomos SIM kortelės naudoti įrenginiams duomenų perdavimui, sąskaitas apmokėdavo bendrovė. Negali pasakyti ar SIM kortelė numeriu (duomenys neskelbtini) ir anksčiau buvo naudojama, nes ji į jų akiratį pateko tik pradėjus užsakyti papildomas paslaugas ir gavus ženkliai didesnę sąskaitą (t. 1, b. l. 78-79). Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios SIM kortelės neteisėto naudojimo faktą taip pat patvirtina ir šios bendrovės 2024 m. kovo 29 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo mėnesio pradžioje buvo pastebėtas paslaugų pirkimas iš „Google Play“, jas apmokant viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia mobiliojo ryšio SIM kortele telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paslaugos pirktos laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. kovo 3 d., t. y. iki tol, kol SIM kortelė buvo užblokuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva. Dėl šių pirkimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 439,56 Eur žalą (t. 1, b. l. 24). Faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia SIM kortele buvo naudotasi įsigyjant 439,56 Eur vertės „Google Play“ paslaugas patvirtina ir šios SIM kortelės laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 23 d., 19:40:28 val. iki 2024 m. kovo 3 d., 17:01:14 val. atlikti mokėjimai „Google Play“, kurių bendra vertė siekia 439,56 Eur (t. 1, b. l. 22-23). Galiausiai, teismui nekyla jokių abejonių, kad šiuos veiksmus atliko būtent kaltinamasis A. A. K., kadangi minėtą aplinkybę įrodo ne tik pastarojo viso proceso metu nuosekliais išlikę parodymai, bet ir pastarojo bylai aktualiu laiku disponuotų mobiliojo ryšio telefonų duomenys, iš kurių matyti, jog būtent šiuose telefonuose buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti SIM kortelė. (t. 1, b. l. 70-72).

Teismas, įvertinęs šioje nuosprendžio dalyje aptartus įrodymus, kurie sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos sujungęs į vientisą loginę grandinę ir nenustatęs tarp jų kardinalių prieštaravimų, daro išvadą, kad kaltinamasis A. A. K., 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje neteisėtai įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę bei ją įsidėjęs į savo mobiliojo ryšio telefoną, atliko mokėjimus už „Google Play“ paslaugas, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą 439,56 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Papildomai pabrėžtina, kad A. A. K. pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis neteisėtai įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę ir laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 28 d., apie 08.14 val. iki 2024 m. kovo 3 d., apie 17.01 val. įsidėjęs į savo mobiliojo ryšio telefoną, 13 kartų atliko mokėjimus už „Google Play“ paslaugas, kurių bendra vertė yra 439,56 Eur. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir išanalizavęs joje esančius objektyvius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime neteisingai nurodyta laikotarpio pradžia (data ir laikas) nuo kada kaltinamasis buvo įsidėjęs aptartą SIM kortelę į savo mobiliojo ryšio telefoną bei atliktų pirkimų kartai. Nustatyta, kad A. A. K. neteisėtai įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę, ja pradėjo naudotis (atlikti mokėjimus už „Google Play“ paslaugas) ne 2024 m. vasario 28 d., apie 08.14 val., o 2024 m. vasario 23 d., apie 19.40 val., o atlikti mokėjimai už „Google Play“ paslaugas buvo atlikti ne 13 kartų, bet 24 kartus, todėl šios inkriminuotos faktinės aplinkybės tikslintinos. Taip pat pabrėžtina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, jo teisių nepažeidžia, padarytų nusikalstamų veiksmų teisinės kvalifikacijos nekeičia.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis A. A. K. savo aktyviais veiksmais, apgaulės būdu įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ judriojo (mobiliojo) ryšio UAB „Bitė Lietuva“ operatoriaus SIM kortelę numeriu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 23 d., apie 19.40 val. iki 2024 m. kovo 3 d., apie 17.01 val. įsidėjęs ją į savo judriojo (mobiliojo) ryšio telefoną „Redmi 13C“, kurio (duomenys neskelbtini), 24 kartus atliko mokėjimus už „Google Play“ paslaugas, tokiu būdu įgijo 439,56 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Teismo nustatyti aktyvūs ir tyčiniai kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulės būdu įgyto nedidelės vertės svetimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo A. A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Kaltinamasis A. A. K. teistas vieną kartą – už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą (t. 1, b. l. 138-141, 143-148), taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 160-176). Šiuo metu kaltinamasis vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 198). Be kita ko, byloje duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra (t. 1, b. l. 155, 158-159).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas, kaltinamajam skirtinos kriminalinės bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. K. už jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo elgesį, A. A. K. skirtina artima minimaliam dydžiui bauda – 30 MGL (1 500 Eur).

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, pastovių pajamų neturi, taip pat į tai, kad byloje yra pateiktas ir civilinis ieškinys, vertina, jog A. A. K. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 10 mėnesių terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 439,56 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 33-34).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo A. A. K. padarytų nusikalstamų veiksmų neteko 439,56 Eur vertės turto. Byloje įrodyta, kad minėta civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Be kita ko, pats kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo A. A. K. 439,56 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. A. K. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, proceso išlaidų ir daiktų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu kaltinamajam A. A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 134-137), kuri paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. K. (A. A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. K. paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

A. A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti nepakeistą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 439,56 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 439,56 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 10 (dešimties) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti šios baudžiamosios bylos numerį 1-3242-1170/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

- Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.