Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-843/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
1A-441-843/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00003-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Aušra Bielskė
Nuteistasis
A. A., R. S.
Advokatai
Rytis Paukštė, Algimatas Kolpertas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-843/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00003-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.19.1.1; 1.2.19.3.1.; 2.4.6.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Algimatui Kolpertui,nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Ryčiui Paukštei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ryčio Paukštės bei nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 260 MGL (9791,6 Eur) dydžio bauda.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriumi, 2015-12-22, apie 14.40 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, Ukmergės g. 240, Vilniuje, netiesiogiai – per savo dukrą A. A., kuri dėl šios veikos nekalta, iš R. S., dirbančio UAB „Industek“ Uždaromosios armatūros skyriaus vadovu, savo ir dukros naudai priėmė kyšį – 699 € vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“ už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip įmonės vadovas, užtikrintų, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Kupiškio vandenys“ pakvies UAB „Industek“ į 2016 metais IV ketvirtyje suplanuotą organizuoti 20 000 eurų vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą.

R. S. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Industek“ Uždaromosios armatūros skyriaus vadovu, 2015-12-22, apie 14.40 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, Ukmergės g. 240, Vilniuje, netiesiogiai – per A. A. dukrą A. A., kuri dėl šios veikos nekalta, davė kyšį – 699 eurų vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriui A. A., už pageidaujamą A. A. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. A., kaip įmonės vadovas užtikrintų, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Kupiškio vandenys“ pakvies UAB „Industek“ į 2016 metais IV ketvirtyje suplanuotą organizuoti 20 000 eurų vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti 2017-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – perkvalifikuoti jo veiką iš BK 225 straipsnio į BK 226 straipsnį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba sušvelninti paskirtą jam bausmę, paskiriant ženkliai mažesnę baudą.

Teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodydamas, kad jis negalėjo įvardinti, kur slypi padarytos veikos pavojingumas, o jo sutuoktinė, atsakydama į klausimus, nurodė, kad nežino apie jo padarytą veiką, kad jį (A. A.) vertina teigiamai, nenurodė, kokiu būdu darys įtaką. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog pripažįsta, kad padarė nusikaltimą – paėmė kyšį – to neturėjo daryti, tai supranta bei vertina neigiamai. Jo sutuoktinė davė paaiškinimus teisme labai susijaudinusi, nes pirmą kartą dalyvavo procese, todėl galėjo nesuprasti klausimo, kas yra visiškai natūralu. Į teisėjo klausimą ji atsakė, kad kaip žmogų jį (A. A.) vertina teigiamai, o padarytą nusikaltimą – neigiamai. Apelianto manymu, yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; pripažino kaltę ir gailisi; žala nebuvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Už jį sutiko laiduoti jo sutuoktinė R. A..

Be to, A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskirta jam 3766 Eur bauda yra aiškiai per griežta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą, nevertino jo asmenybės, padarytos nusikalstamos veikos motyvo ir tikslo, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, jo vaidmenį darant nusikaltimą. Be to, nevertino, kad nusikaltimas buvo padarytas pakankamai seniai, todėl prašo sušvelninti paskirtą jam baudą, jeigu teismas neatleis jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apelianto teigimu, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį davė nuoseklius parodymus, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, todėl mano, kad, parenkant jam bausmę, turėjo būti taikoma BK 62 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Apelianto teigimu, jeigu jis nebūtų davęs nuoseklių parodymų, bylos aplinkybės kažin ar būtų atskleistos. Apie 20 metų bendrovėje ėjo vadovo pareigas, niekada ankščiau nėra naudojęsis savo padėtimi, charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi šeimą, neturi žalingų įpročių, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Apelianto manymu, pats nusikalstamos veikos mechanizmas leidžia padaryti išvadą, jog jis neįtakojo UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojų, kad jie atliktų kokią nors neteisėtą veiką. Tą aplinkybę, kad paėmė kyšį, vertina labai neigiamai, tačiau žala – nepadaryta, todėl mano, kad jam galėjo būti paskirta bauda, savo dydžiu ženkliai mažesnė.

Apeliaciniu skundu R. S. gynėjas advokatas Rytis Paukštė prašo: 1) panaikinti 2017-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl R. S. pripažinimo kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį; R. S. pripažinti nekaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įtvirtintos BK 227 str. 1 d.; 2) tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo – R. S. atžvilgiu sumažinti paskirtą 260 MGL dydžio baudą.

Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių bei jų ne išanalizavus. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių ir įrodymų visumos, to pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad R. S. davė kyšį UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriui už pažadą, kad UAB „Industek“ bus pakviesta dalyvauti viešajame pirkime, prieštarauja byloje esantiems liudytojų ir R. S. parodymams.

Teigia, jog vertinant R. S. ir liudytojų parodymų visumą akivaizdu, kad R. S., atstovaujančiam UAB „Industek“, nebuvo poreikio duoti kyšį, kadangi, kaip matyti iš liudytojų, dirbančių UAB „Kupiškio vandenys“, parodymų, įmonės teikiamos paslaugos ir prekės buvo aukščiausio lygio ir UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai pageidavo, kad UAB „Industek“ tiektų prekes.

Tai pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog planuojamo UAB „Kupiškio vandenų“ pirkimo suma 20 000 EUR yra visiškai nereikšminga UAB „Industek“, nes UAB „Industek“ apyvarta 2014 m. buvo 8,1 mln. Eur, 2015 m. – 6,7 mln. EUR, o 2016 m. – 6,3 mln. Eur, todėl akivaizdu, kad dėl 20 000 Eur R. S., atstovaudamas UAB „Industek“ nebūtų rizikavęs daryti nusikalstamą veiką. Nurodo, jog UAB „Industek“ yra viena rinkos lyderių vandentvarkos produktų pardavimo srityje. Bendrovė atstovauja aukščiausios kokybės produktų gamintojus, todėl UAB „Industek“ yra aktyviai kviečiama dalyvauti UAB „Kupiškio vandenys“ konkursuose ir pirkimuose, jei tokie pirkimai neskelbiami viešai. Apelianto teigimu, tai įrodo liudytojų parodymai surinkti byloje. Mano, jog svarbu atsižvelgti į tai, kad UAB „Industek“ dirba A. A. žentas, todėl akivaizdu, jog R. S. nebuvo poreikio siūlyti kyšio už galimybę dalyvauti pirkime, kadangi tuo atveju, jeigu A. A. turėtų galimybę įtakoti kviečiamų kandidatų sąrašą, A. A., norėdamas padėti savo žentui, pakviestų UAB „Industek“ ir be atskiro kyšio ar atsilyginimo.

Taip pat apeliantas nesutinka su paskirtos R. S. baudos dydžiu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo ginamajam skyrė net 5 kartus didesnę baudą už teismų praktikoje skiriamas baudas analogiškose bylose, todėl daro išvadą, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė nepažeisdamas BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo tvarką, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydį vienareikšmiškai būtina sumažinti iki teismų praktikoje taikomo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė pastarojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. A. gynėjas prašė tenkinti A. A. apeliacinį skundą, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausus R. A., siūlomą A. A. laiduotoją, ši nurodė, kad su A. A. gyvena kartu 30 metų. Apie jo veiką jai žinoma, ją vertina neigiamai. Laiduotojo pareigas ir funkcijas ji žino, prisiima pilną atsakomybę. Ji bendravo su A. A., jo elgesys netoleruotinas, jis prižadėjo, kad tai nesikartos. Jos žodis jam yra svarbus. Prašo laidavimo be užstato. Jie abu gauna po 500 € pajamų, padeda dukrom, kurių viena studente. Jos gyvena atskirai. Kad vyras padarė nusikaltimą ji suprato tuomet, kai jis buvo suimtas. Grįžęs iš sulaikymo jis jai viską papasakojo, sakė, kad R. S. davė kavos aparatą kaip kyšį, jis buvo padėtas pas dukrą. Tokį elgesį jie pasmerkė. Pirmos instancijos teisme ji sakė, kad darbo klausimais nediskutuoja. Kai vyrą sulaikė, ji nelabai suprato kas vyksta. Galėjo ne taip suprasti teisme klausimą. Pas dukrą ji matė tą kavos aparatą, Vyras tada minėjo, kad jis yra nupirktas ir tai susiję su R. S.. Ji nežino, kokiu būdu jie atsiskaitė už tą aparatą. Neklausė, kur jis jį pirko.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. ir nuteistojo R. S. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl A. A. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. A. savo apeliaciniame skunde kelia jo veikos perkvalifikavimo iš BK 225 straipsnio 1 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį, BK 40 straipsnio nuostatų taikymo arba skirtos bausmės sumažinimo klausimus.

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė kyšį už jo teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

Taigi, įvertinus BK dispozicijas bei teismų praktiką spręstina, kad esminis faktorius, lemiantis nustatytos A. A. veikos kvalifikavimą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ar 226 straipsnio 2 dalį, yra tai, už kokius konkrečiai veiksmus buvo priimtas kyšis.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys tvirtina, jog A. A. nuo 1999 metų iki 2016-09-12 dirbo UAB „Kupiškio vandenys“ (toliau tekste - Bendrovės) direktoriumi. Kaip matyti iš byloje esančių UAB „Kupiškio vandenys“ įstatų, jų 46 punkte nurodyta, kad Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis Bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (t. 2, b. l. 83). Būtent Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę Bendrovės veiklą (100 punktas). Taip pat Bendrovės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (101 punktas). Minėtų Bendrovės įstatų 107 punkte nurodyta, kad Bendrovės vadovas yra direktorius, kurio kompetencijoje: parinkti bei priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką; skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, savo kompetencijos ribose leisti įsakymus, reguliuojančius struktūrinių padalinių darbą, Bendrovės ūkinę veiklą; sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis ūkinės veiklos klausimais. Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančių įsakymų dėl viešųjų pirkimo komisijos sudarymo matyti, kad Bendrovės vadovas – direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio vandenys“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, sudaro nuolat veikiančią viešųjų pirkimų komisiją (2 t., b. l. 127), tvirtina supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tvirtina viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentą, sudaro viešųjų pirkimų komisiją pirkimams bendrovėje organizuoti ir vykdyti (2 t., b. l. 128). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio ūkis ir Vandentiekis“ administracijos vadovo nuostatų 3.1 punkte nurodyta, kad administracijos vadovas (direktorius) Bendrovės įstatais, administracijos darbo reglamentu ir šiais nuostatais jam priskirtos kompetencijos ribose turi teisę priimti sprendimus visose bendrovės veiklos plėtojimo ir jos operatyvinės veiklos organizavimo srityse tarp jų ir tvirtinti dokumentus, leisti tvarkomuosius dokumentus bei reikalauti juos vykdyti (2 t., b. l. 131).

Teisiamajame posėdyje apklaustas A. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. 2015 m. dirbo UAB „Kupiškio vandenys“, užėmė direktoriaus pareigas, jis nuo 1999 metų UAB „Kupiškio vandenys“ ėjo direktoriaus pareigas, nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. pats išėjo iš darbo. Su R. S. pažįstami seniai, bendraudavo, buvo kolegos. Kavos aparatas jam buvo nupirktas lyg dovana, kad jis pakviestų į busimą konkursą UAB „Industek“, kurioje dirbo R. S.. Viskas vyko viešojo pirkimo būdu, viskas turėjo vykti apklausos būdu. Tai yra kviečiamos kelios įmonės, yra direktoriaus įsakymu sudaryta viešųjų pirkimų komisija, kuri viskam vadovauja. Jis su komisijos nariais apsitardavo įmonėje kiekvieną rytą dėl pirkimų. Pirkimai vykdavo metams ar dviems. Kadangi baigėsi terminas, kalbėjo, kad bus skelbiamas konkursas, buvo aptarta, kad kvies keletą įmonių, UAB „Industek“ taip pat buvo minima. Patys darbuotojai kalbėjo, kad UAB „Industek“ teikia kokybiškas medžiagas ir pristato laiku, neatmestina galimybė, kad ir ji bus pakviesta į konkursą. Jo kaip vadovo pareiga buvo įsakymu suformuoti atsakingą komisiją, o komisija priima sprendimus. Jam galima skųsti komisijos sprendimus. Komisijos nariai yra įmonės darbuotojai, jie yra tiesiogiai jam pavaldūs. Per įmonės susirinkimus buvo pokalbis ir apie tai, kas jiems paskutiniu metu teikia medžiagas, kad bandyti juos išlaikyti, nes medžiagos atitiko kokybę. 2016 metais kalbėjo su darbuotojais ir jis siūlė, jeigu jiems tinka, tai kviesti tas pačias įmones, taip pat ir UAB „Industek“. Jis galvoja, kad kavos aparatas jam už tai ir buvo nupirktas. Bendraujant su R. S. neoficialioje aplinkoje, jis buvo užsiminęs, kad pirks sau kavos aparatą. R. S. pasakė jam neskubėti, pasiūlė išsirinkti kavos aparatą, jis (A. A.) pasakė, kokio norėtų. Jis išsirinko aparatą ir jam paskambino R. S., kad jis atvažiuotų į parduotuvę ir pasiimtų kavos aparatą. R. S. nupirko kavos aparatą. Kavos aparatą naudojo jo dukra A. A.. Jis buvo susitikęs kavinėje su R. S. ir kalbėjo dėl medžiagų. R. S. klausė jo apie būsimą viešąjį pirkimą ir klausė ar vykdys konkursą, pasakė, kad darys konkursą, kalbėjo su R. S. apie galimybę dalyvauti konkurse. Jis R. S. sakė, kad negarantuoja, kad UAB „Industek“ laimės konkursą, sakė, kad kvies juos, bet viską spręs komisija. Mano, kad kavos aparatą R. S. jam pirko dėl pakvietimo į konkursą. Pasikalbėjo su R. S. dėl kavos aparato, vėliau jis su dukra apžiūrėjo ir pasirinko kavos aparatą. R. S. jam pasakė išsirinkti kavos aparatą, o jis nupirks. Gailisi dėl to, kad priėmė kavos aparatą. Suprato, kad dirbdamas atsakingas pareigas neturi dalyvauti jokiose sandoriuose ar susitarimuose, kas liečia įmonės veiklą. Jis pažadėjo R. S. pakviesti jį į konkursą ir supranta, kad už tą pažadą gavo kavos aparatą. Jis galvoja, kad kavos aparatą jis neatlygintinai paėmė už tai, kad R. S. įmonė būtų pakviesta į viešąjį pirkimą. To kavos aparato jam reikėjo. Per gamybinius pasitarimus buvo pokalbiai, pats dalyvaudavo pokalbiuose, jis tiesiog nenurodydavo, kad turi būti kviečiama UAB „Industek“, tačiau kalbėjo, kad turi būti patikimas klientas. Jeigu UAB „Industek“ nebūtų pakviesta į konkursą, jis būtų arba apmokėjęs, arba gražinęs kavos aparatą R. S. (4 t., b. l. 95-98).

R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kavinėje kalbėjosi su A. A. dėl viešo pirkimo, kad yra pasibaigusi sutartis, paklausė kaip dėl kito konkurso, A. A. sakė, kad organizuos pirkimą ir jis (R. S.) paprašė nepamiršti jo pakviesti, pusiau juokais. Kavos aparatą jis pirko A. A., kad jam parduoti, bet A. A. jam pinigų už kavos aparatą nedavė. Kai A. A. pasakė, kad nori kavos aparato, tada ir gimė mintis jam nupirkti kavos aparatą. UAB „Industek“ įmonės vadovas apie kavos aparatą nieko nežinojo, kavos aparato oficialiai niekur nebuvo. A. A. minėjo to aparato modelį ir suma buvo mažesnė, jis pakeitė modelį, dukra pasakė, kad kitą modelį, bet jam nebuvo jokio skirtumo, kokį aparatą pirkti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai dėl pinigų gavimo yra neteisingi. A. A. dukrai, A. A., jis nieko neaiškino, nuvažiavo su ja ir nupirko kavos aparatą, perdavė jai aparatą ir viskas. Sąskaitą pasiliko sau, pirkinį įformino. Vėliau direktorius UAB „Intek“ sužinojo apie kavos aparatą ir paprašė parašyti pasiaiškinimą (4 t., b. l. 99 – 100).

Liudytoja apklausta V. R. parodė, kad ji yra UAB „Kupiškio vandenys“ vykdomų Viešųjų pirkimų komisijos narė. Viešųjų pirkimų komisiją įsakymu sudarė direktorius. Komisijos nariais buvo vyr. inžinierius V. Z. – komisijos pirmininkas, ji, tiekėjas B. G.. Į 2011 metų viešąjį pirkimą buvo kviečiamos įmonės: UAB „Industek“, UAB „Sanistal“, UAB „Consena“, gal buvo ir įmonė UAB „Skauduva“. Kai inicijuoja pirkimą, tai žino, kas teikia tos kategorijos medžiagas, todėl yra žinomi tiekėjai. Gamybinius susirinkimus vesdavo direktorius A. A.. Ji pati gamybiniuose susirinkimuose nedalyvaudavo. Ar susirinkimų metu buvo aptariami tiekėjų parinkimo klausimai nežino, tik girdėjo, kad grįžę iš susirinkimų darbuotojai apie tai kalba. A. A. žinojo, kokie teikėjai yra kviečiami. 2011 m. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė direktorius A. A.. Apie pirkimą 2016 metų pabaigoje buvo pradėta kalbėti tais pačiais 2016 metais, kai buvo daromas metų pirkimo planas. 2016 metais jau buvo sudarytas planas ir į jį buvo įtraukta, kad metų ¾ bus vykdomas pirkimas, bet jie jį įvykdė vėliau – 4/4. Kadangi metų ¾ prasidėjo įvykiai, susiję su šia byla, direktoriaus neliko ir paskyrė pavaduojantį. Į 2016 metų 23 pirkimo poziciją buvo įtrauktas numatomas 2016 metais atlikti mažos vertės viešasis pirkimas „Vandentiekio medžiagos, vamzdynai ir jungiamosios detalės“ už 20 000 eurų. Iš V. Z. teko girdėti, kad į šį pirkimą bus kviečiami UAB „Sanistek“, UAB „Industek“, UAB „Gairana“. Pirkimo sąlygas tvirtina direktorius ir tada ruošiami kvietimai dalyvauti. 2016 metais buvo atskiros sąlygos, nes atskiras pirkimas. Ne tos pačios, kurios buvo numatytos 2011 metais. 2016 metais pirkimo sąlygas patvirtino laikinai direktoriaus pareigas einantis V. Z.. Komisija laisva pasirinkti ką kviesti, svarbu, kad kviečiama įmonė atitiktų pirkimo sąlygas. Kadangi tai mažos vertės pirkimai, tai jie nevykdomi atviro konkurso būdu, o ką kviesti pasirenka pati perkančioji organizacija. Komisija atsižvelgia į tai, kas dirba su medžiagomis, kad tiekėjas būtų patikimas ir kokybiškos prekės. Pirkimų planas buvo sudarytas 2016 m. kovo mėnesį. Iki 2016 metų rugsėjo mėnesio direktorius buvo A. A. (4 t., b. l. 110 – 112).

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas V. Z. parodė, kad kai prasidėjo viešieji pirkimai, pasirinko keturias įmones, kurios buvo arčiau jų, įmones pasirinko pasitarę, kolegialiai tardavosi, kokių medžiagų reikia ir atrasdavo įmones. Gamybiniuose susirinkimuose jie apsitardavo, kokias įmones reikėtų kviesti sprendė bendrai apsitarę. Gamybiniai susirinkimai vyko kiekvieną rytą, A. A. kaip direktorius išsakydavo savo nuomonę, apsitardavo visi bendrai. 2016 metų viešojo pirkimo eiga buvo tokia pati. Apsitarė, ką kvies, nes visą laiką tuos pačius kvietė: UAB „Skauduva“, UAB „Industek“, UAB „Sanistal“. 2011 metais Viešųjų pirkimų komisija buvo sudaryta direktoriaus įsakymu. Direktorius yra direktorius, jo nuomonė svarbi. Jis pasirašė pirkimo sutartį. Ginčų buvo, bet nebūdavo prieštaravimų, ką kviesti. Rasdavo bendrą sutarimą. Nebuvo didelio pasirinkimo dėl ko reikėtų ginčytis. 2011 m. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Industek“ pasirašė direktorius (4 t., b. l. 112 – 113).

Liudytojas B. G. parodė, kad viešiesiems pirkimams yra sudaryta komisija. Joje aptariama kiek per metus vyks pirkimų ir iš ko pirkti. Gamybiniuose pasitarimuose dalyvaudavo, juose nutardavo, ką kvies į viešuosius pirkimus. 2015 metų pabaigoje jau planavo ko reikės 2016 metais, visi planavo (4 t., b. l. 114).

L. S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2014 m. spalio 30 d. yra Komisijos pirmininkas. Komisija teikė direktoriui pasiūlymus, ką yra parinkę kviesti. Jei A. A. sakytų, kad kažkokia įmonė netinka, į tai atsižvelgtų, jis kaip patariamasis balsas, juk direktorius yra direktorius. 2015 metais buvo kalbama apie 2016 metų konkursą su A. A., kuris vyks 2016 m. ¾, bet dėl visų šių įvykių konkursas įvyko 2016 metų 4/4. Preliminariai žinojo, kad konkursas bus (4 t., b. l. 122).

R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino iš kur tas kavos aparatas (4 t., b. l. 123).

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kaip kyšininkavimas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad A. A. nuo 1999 metų iki 2016 m. rugsėjo 12 d. ėjo UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriaus pareigas. Su R. S. yra pažįstami 20 metų, yra draugai. 2016 metais UAB „Kupiškio vandenys“ buvo planuojamas viešasis santechnikos prekių pirkimas. Pagal tuo metu galiojusius bendrovės įstatus, būtent A. A. buvo atsakingas už bendrovės veiklą, organizavo jos kasdienę veiklą, turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką. Vadovaudamasis nustatytais įgaliojimais, būtent A. A. įsakymu sudarė Viešųjų pirkimų komisiją iš jam pačiam pavaldžių UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojų. Pats A. A., taip pat ir Viešųjų pirkimų komisijos nariai apklausti liudytojais V. R., V. Z. bei liudytojais apklausti B. G., S. R. (pastarasis tuo metu, t.y. nuo 2014 m. iki 2016 m., buvo UAB „Kupiškio vandenys“ Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas) parodė, kad Bendrovėje, kas rytą vykdavo gamybiniai susirinkimai, kuriuose dalyvavo ir A. A.. Susirinkimų metu buvo aptarinėjami ne tik klausimai dėl medžiagų, bet ir dėl įmonių (galimų tiekėjų) t.y., ką vertėtų kviesti dalyvauti konkurse. Be to, kaip matyti, V. Z. taip pat parodė, kad A. A., kaip direktorius, dėl įmonių, kurias buvo ketinama kviesti dalyvauti konkurse, išsakydavo savo nuomonę. Tiek V. Z., tiek ir S. R. nurodė, kad direktorius nuomonė svarbi. Ir nors Komisija teikė direktoriui pasiūlymus, ką yra parinkę kviesti, tačiau kaip matyti iš liudytojo S. R. parodymų, jei A. A. teigtų, kad kažkokia įmonė netinka, į tai atsižvelgtų. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog visi liudytojai patvirtino aplinkybę, kad apie planuojamą 2016 metų pabaigoje vyksiantį konkursą buvo kalbama dar 2016 metų pradžioje, taip pat buvo kalbama ir apie įmones, kurias žadama buvo kviesti dalyvauti 2016 metais vyksiančiame konkurse. Pats A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl konkurso, kuris turėjo vykti 2016 metais, pasirengimo vyko diskusijos su įmonės darbuotojais jau 2016 m. pirmame, antrame ketvirtyje (4 t., b. l. 97). Taigi A. A., būdamas iki 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriumi, žinojo, kokie tiekėjai į 2016 metais planuojamą konkursą bus kviečiami.

Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus gautos A. A. su R. S. pokalbių išklotinės patvirtina, jog jie ne kartą kalbėjosi apie 2016 metais UAB „Kupiškio vandenys“ vyksiantį konkursą, tame tarpe ir apie medžiagų pristatymą. Iš minėtų pokalbių išklotinių matyti, kad A. A., nebuvo pilnai patenkintas UAB „Industek“ teikiamomų paslaugų, medžiagų kokybe, matyti, kad A. A. kalbasi su R. S. apie teikiamų medžiagų trūkumus bei netinkamą medžiagų pateikimo laiką, užsimena, kad kitos įmonės, kurios taip pat dalyvaus konkurse, turi visas reikiamas medžiagas (1 t., b. l. 26-83).

Be to, kaip matyti, tiek A. A., tiek ir R. S. patvirtino, jog susitikę kavinėje kalbėjo apie 2016 metais vyksiantį konkursą, pats R. S. užsiminė, jog A. A. nepamirštų pakviesti ir UAB „Industek“ (4 t., b.l. 99). Susitikimų metu R. S. klausė A. A. apie būsimą viešąjį pirkimą ir klausė, ar UAB „Kupiškio vandenys“ vykdys konkursą, kalbėjo apie galimybę dalyvauti jame. A. A. nurodė R. S., kad negarantuoja, jog UAB „Industek“ laimės konkursą, sakė, kad kvies juos, bet viską spręs komisija (4 t., b. l. 96).

Įvertinus nurodytą, įstatuose įtvirtinti UAB „Kupiškio vandenys“ vadovo įgaliojimai, A. A. parodymai, taip pat liudytojų parodymai rodo, kad nors formaliai sprendimą kokios įmonės bus pakviestos dalyvauti konkurse priimdavo įmonės viešųjų pirkimų komisija, nepaisant to, A. A., pasinaudodamas savo kaip direktoriaus įgaliojimais, turėjo teisę bei galimybę pasiūlyti viešuosius pirkimus organizuojantiems asmenims kviesti į 2016 metų pabaigoje numatytą pirkimą UAB „Industek“ bei tikėtis, kad viešųjų pirkimų komisijos nariai nesipriešins tokiam jo pasiūlymui, tokiu būdu įvykdant įsipareigojimą R. S.. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė A. A., 2016 metais jis kalbėjo su darbuotojais ir jis siūlė, jeigu jiems tinka, tai kviesti tas pačias įmones, taip pat ir UAB „Industek“ (4 t., b. l. 96). 2015 m. spalio 9 d. užfiksuoto pokalbio tarp R. S. ir A. A. metu, A. A. nurodė, kad jam nesvarbu iš ko pirkti: „<...bet duodu komandą, kad pirkti čia...>“ (1 t., b. l. 37).

Tai, kad A. A. turėjo teisę ir galėjo įtakoti jo paties sudarytos viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl įmonių, kurias planuojama kviesti į konkursą, parinkimo, patvirtina ne tik jau aptartos aplinkybės, bet ir faktas, kad A. A. per savo dukrą A. A. iš R. S. gavo kavos aparatą. Kaip ne kartą teisiamajame posėdyje nurodė pats A. A., jis pažadėjo R. S. pakviesti jį į konkursą ir supranta, kad už tą pažadą gavo kavos aparatą (4 t., b. l. 97). Atkreiptinas dėmesys, jog A. A. pinigų už kavos aparatą R. S. nedavė. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė A. A., jeigu UAB „Industek“ nebūtų pakviesta į konkursą, jis būtų arba apmokėjęs, arba gražinęs kavos aparatą R. S. (4 t., b. l. 98). Tokiu būdu A. A. suprato, kad kavos aparatas jam buvo nupirktas kaip kyšis už tai, kad A. A. pasirūpintų, jog UAB „Industek“ būtų pakviesta į UAB „Kupiškio ūkis“ organizuojamą viešojo pirkimo konkursą.

Tokiu būdu, A. A., pasinaudodamas savo kaip įmonės direktoriaus tarnybine padėtimi, žadėjo patenkinti kyšio davėjo atstovaujamos įmonės interesus, už ką jam ir buvo duotas kyšis.

Tuo tarpu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo naudai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus (BK redakcija galiojusi nuo 2015-11-26 iki 2016-11-17). Prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.

Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad A. A. būtų žadėjęs ką nors paveikti, kam nors perduoti kyšį už teisėtą ar netesėtą veikimą, t. y. jis neveikė kaip tarpininkas, o tiesiog pats pažadėjo R. S., kad jo atstovaujama įmonė bus pakviesta į UAB „Kupiškio vandenys“ planuojamą 2016 m. vykdyti viešąjį pirkimą. Šiuo atveju A. A. veikos kvalifikacijai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį įtakos neturi tai, kad kyšio paėmimo metu konkursas dar nebuvo paskelbtas ir jo vykdymo metu A. A. nebebuvo įmonės direktoriumi.

Byloje esantys objektyvūs duomenys, kurie pripažintini patikimais įrodymais, patvirtina, jog A. A., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriumi, netiesiogiai – per savo dukrą A. A., iš R. S., dirbančio UAB „Industek“ Uždaromosios armatūros skyriaus vadovu, savo ir dukros naudai priėmė kyšį – 699 € vertės kavos virimo aparatą „Philips Saeco HD8924/09“ už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip įmonės vadovas, užtikrintų, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Kupiškio vandenys“ pakvies UAB „Industek“ į 2016 metais IV ketvirtyje suplanuotą organizuoti 20 000 eurų vertės Vandentiekio medžiagų, vamzdynų ir jungiamųjų detalių viešojo pirkimo tiekėjų apklausą.

Dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t.y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nors, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra visos formaliosios sąlygos nuteistąjį A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip minėta, BK 40 straipsnio nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Prašymą perduoti A. A. pagal laidavimą pateikė jo žmona, R. A. (3 t., b. l. 91). Pirmosios instancijos teisme apklausus R. A. ji parodė, kad dirba mokytoja apie 12 m., šiuo metu Kupiškio progimnazijoje dėsto anglų kalbą. Praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Su vyru darbo temomis nekalba, nežino, ką vyras padarė, ji nesigilino. Žino, ką vyras padarė. Tame pačiame teisiamajame posėdyje R. A. prašė atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad vyrui ji gali daryti įtaką, jis jos klauso. Tuo tarpu konkrečiai pasakyti, ką padarė jos vyras, ji negalėjo, apie kavos aparatą nieko nežinojo (4 t., b. l. 123). Iš aptartų R. A. parodymų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ji apskritai negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie vyro padarytą nusikalstamą veiką, plačiau paaiškinti kaip vertina vyro veiksmus negalėjo. Negalėjo plačiau paaiškinti ir kaip pasireiškia, bei teismui taikant A. A. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka vyrui, bei kokių veiksmų ji gali imtis, kad padėtų vyrui suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju siūlomas asmuo buvo pakartotinai apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur nurodė, kad apie A. A. veiką jai žinoma, ją vertina neigiamai. Laiduotojo pareigas ir funkcijas ji taip pat žino, prisiima pilną atsakomybę. Ji bendravo su A. A., jo elgesys netoleruotinas, jis prižadėjo, kad tai nesikartos. Jos žodis jam yra svarbus. Grįžęs iš sulaikymo vyras jai viską papasakojo, sakė, kad R. S. davė kavos aparatą kaip kyšį, jis buvo padėtas pas dukrą. Tokį elgesį jie pasmerkė. Pirmos instancijos teisme ji sakė, kad darbo klausimais nediskutuoja. Galėjo ne taip suprasti teisme klausimą. Pas dukrą ji matė tą kavos aparatą, Vyras tada minėjo, kad jis yra nupirktas ir tai susiję su R. S.. Ji nežino, kokiu būdu jie atsiskaitė už tą aparatą. Neklausė, kur jis jį pirko.

Įvertinęs laiduotoja siūlomo asmens pateiktus paaiškinimus teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. nėra tinkama būti laiduotoja, nes nėra pakankamai duomenų apie jos gebėjimą kontroliuoti savo sutuoktinio elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, pasiryžimą prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad jis daugiau įstatymų nepažeis.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės A. A. pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo asmenį apibūdinančių aplinkybių, taip pat laiduotojo patikimumo ir jo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltininkui visapusišku įvertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, bei šiuo klausimu suformuota kasacinės instancijos teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindų nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl A. A. skirtos bausmės

Apeliantas skundu prašo sumažinti jam skirtą baudą, jei nebus tenkintas jo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sietinas su skirtinos bausmės individualizavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ginčijamame nuosprendyje nurodyto dydžio baudą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, parinkdamas bei skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, nurodytas veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o būtent, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje teismas nurodė nuteistajam A. A. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta piniginė 100 MGL dydžio bauda (3 766 Eur) yra per griežta, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti A. A. paskirtą baudą, byloje nėra. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skiriant bausmę jau buvo įvertintas jo padaryto nusikaltimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą), taip pat jo asmenybė, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo.

A. A. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Pažymėtina, jog A. A. vaidmuo darant aptariamą nusikaltimą, buvo gana aktyvus. Nagrinėjamu atveju skunde minimos aplinkybės, tokios kaip veikos padarymo motyvas, tikslas, nusikalstamos veikos padarymo laikas, sprendžiant klausimą dėl bausmės, nėra esmingai reikšmingos.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, pripažino, dėl jos padarymo gailisi. Tačiau iš 2016 m. rugsėjo 13 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad A. A. pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltės nepripažino (3 t., b. l. 132-135) ir tik 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė rašytinį prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką (4 t., b. l. 138), 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusios apklausos metu savo prieš tai duotus parodymus pakeitė ir kaltu visiškai prisipažino (4 t., b. l. 143-145). Būtent nurodytos aplinkybės nepatvirtina skundo argumento, jog per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį A. A. davė nuoseklius parodymus. Bylos duomenimis A. A. nusikalto pirmą kartą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, t.y. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo šioje byloje, A. A. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ir nors skundžiamas nuosprendis buvo priimtas anksčiau nei minėtas teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja A. A.. Pažymėtina, jog teisme duodamas parodymus A. A. tiksliai negalėjo įvardinti, kur slypi jo padarytos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tai, kad aptariamo nusikaltimo metu žala nebuvo padaryta, neturi esminės reikšmės, nes nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali.

Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė pačią švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių, – baudą, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatomas baudos vidurkis. Teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. A. paskirta bauda yra aiškiai per griežta bausmė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, 100 MGL baudos dydis, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamos veikos ir bausmės paskirčiai. Skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl R. S. apeliacinio skundo argumentų

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas visus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, išanalizavo, taip pat nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

BK 227 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo išvada, jog R. S. davė kyšį UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriui už pažadą, kad UAB „Industek“ bus pakviesta dalyvauti viešajame pirkime, prieštarauja byloje esantiems liudytojų ir R. S. parodymams.

R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kavos aparatą pirko už įmonės pinigus, paslydo ir gailisi dėl to. Jis yra Lainės narys, tai tokia žmonių bendrija – iš vienos pusės yra pirkėjai, iš kitos – įmonės. Į Lainę įeina tokios įmonės kaip „Senukai“, „Maxima“, „Vaga“, „Elektromarkt“ ir daug kitų įmonių. Jo pasiūlymas A. A. buvo, kad, jei jis pirks kažką didesnio, tai, kad pirktų per jį, nes ir jam bus gerai ir A. A.. Jis UAB „Industek“ turėjo pirkti kavos aparatą Kauno filialui, bet pasirodė, kad atsivežė seną ir to aparato nereikėjo, tai atsirado proga pasipelnyti įmonės sąskaita. Kavinėje kalbėjosi su A. A. dėl viešo pirkimo. A. A. sakė, kad organizuos pirkimą ir jis (R. S.), pusiau juokais, paprašė nepamiršti jo pakviesti, jie yra seni bičiuliai. Kavos aparatą pirko „Topo centras“. Tuo metu „Topo centras“ jau nebeįėjo į Lainę, tą kavos aparatą jis mintyse buvo nupirkęs, jam nebuvo didelio skirtumo iš kur jį pirkti. Kai A. A. norėjo kavos aparato, o pas juos vyko tas pats pirkimas, jis (R. S.) planavo, kad jį pasisavins. Jis pirko kavos aparatą, kad jam (A. A.) parduoti. Jiedu kalbėjo, kad jeigu A. A. reikės kokio didesnio daikto, tai, kad pirktų per jį, nes jis (R. S.) yra Lainės narys ir gauna papildomas naudas. Jis turėjo pirkti „Senukai“, bet to modelio nebuvo. jam nauda tokia, kad jis iš „Industek“ jau turėjo jį dykai pasiėmęs, jam jau 700 eurų nauda perkant iš bet kur. Jo tikslas buvo parduoti kavos aparatą A. A., bet jis jam nedavė pinigų. Jie tarėsi, kad A. A. nupirks iš jo kavos aparatą. Jis kaip ir A. A. pirko tą kavos aparatą, bet tas pirkimas buvo komplikuotas, nes jis (R. S.) išsirašė įmonės sąskaitą. Kai A. A. paprašė, kad nori kavos aparato, tada ir gimė mintis jam nupirkti kavos aparatą. UAB „Industek“ reikėjo anksčiau to kavos aparato, nei A. A., bet ten nebuvo direktoriaus leidimo. Kai buvo Kaune, pamatė, kad turi kavos aparatą ir nereikėjo jo pirkti, tada atsirado A. A. ir prašė kavos aparato. UAB „Industek“ vadovas nieko apie tai nežinojo. Kavos aparato niekur oficialiai nebuvo, jis buvo nurašytas ir gulėjo sandėlyje. A. A. minėjo to aparato modelį, vėliau pakeitė modelį, dukra A. A. pasakė, kad kitą modelį, jam (R. S.) nebuvo jokio skirtumo, kokį aparatą pirkti. A. A. pinigų už kavos aparatą nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai dėl pinigų gavimo yra neteisingi, pinigų už kavos aparatą iš A. A. jis negavo. A. A. dukrai, jis nieko neaiškino, nupirko kavos aparatą, jį perdavė jai ir viskas. Sąskaitą pasiliko sau ir įformino pirkinį. Vėliau UAB „Industek“ direktorius prašė jo parašyti pasiaiškinimą. Jis mokėjo savo asmenine kortele, įmonė jam pinigus grąžino, pervedė į kortelę (4 t., b. l. 98 – 100).

R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė davęs kaip kyšį kavos virimo aparatą A. A. per jo dukrą, ir nurodė, kad jis tik žadėjo jam padėti jį nupirkti su didesnėmis nuolaidomis. Tokie R. S. parodymai yra nelogiški, nes jis nurodė, kad pasiūlė A. A. kavos aparatą įsigyti pigiau, kadangi dalyvavo lojalumo programoje, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad aparatą pirko iš UAB „Topo centras“, kuri jo minėtoje lojalumo programoje tuo metu jau nedalyvavo (4 t., b. l. 99). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog R. S. kavos aparatą pirko iš ten, t.y. toje parduotuvėje, kurią išsirinko A. A. ir būtent tokį modelį, kokio norėjo A. A.. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kavos virimo aparatas buvo nupirktas būtent už UAB „Industek“, o ne R. S. lėšas. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu R. S. teigė, kad A. A. jam davė pinigų kavos virimo aparatui nupirkti, tačiau teisminio nagrinėjimo metu R. S. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad pinigų jam A. A. nedavė (4 t., b. l. 100).

Kaip matyti iš byloje esančio R. S. pasiaiškinimo, jo teigimu jis kavos aparatą pasisavino, tuo pačiu įsipareigojo UAB „Industek“ padarytą žalą atlyginti (3 t., b. l. 104). Tai, kad R. S. grąžino UAB „Industek“ pinigus už kavos aparatą, patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 105). Tokiu atveju R. S. jokios naudos nupirkęs A. A. kavos aparatą negavo.

R. S. parodymus apie nuolaidas ir apie tai, kad A. A. jam davė pinigus, teisminio nagrinėjimo metu paneigė ir pats A. A., kuris nurodė, kad kavos virimo aparatą R. S. jam nupirko kaip įmonės vadovui dėl to, kad jis užtikrintų UAB „Industek“ pakvietimą į ateityje, t.y. 2016 metais, vyksiantį viešąjį pirkimą. Jis R. S. sakė, kad negarantuoja, jog UAB „Industek“ laimės konkursą, sakė, kad kvies juos, bet viską spręs komisija. R. S. jam pasakė išsirinkti kavos aparatą, o jis nupirks. Gailisi dėl to, kad priėmė kavos aparatą. Suprato, kad dirbdamas atsakingas pareigas neturi dalyvauti jokiose sandoriuose ar susitarimuose, kas liečia įmonės veiklą. Jis pažadėjo R. S. pakviesti jį į konkursą ir supranta, kad už tą pažadą gavo kavos aparatą. Taigi A. A. net nežadėjo ir nesiruošė pinigų už kavos virimo apartą R. S. duoti, nebent UAB „Industek“ nebūtų pakviesta į viešuosius pirkimus. Esant tokiai situacijai R. S. parodymai vertintini kaip neįtikinantys, prieštaringi, nelogiški, jie neatitinka kitų bylos duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Tuo tarpu A. A. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, priešingai nei R. S., yra pakankamai nuoseklūs, logiški, įtikinami, sutampa su kitais bylos duomenimis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp R. S., A. A. ir A. A. turiniu (1 t., b. l. 54-63, 66-78), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai jais vadovavosi.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių, vykusių tarp A. A., R. S. ir A. A., išklotinių matyti, kad kavos aparatą rinkosi pats A. A. kartu derindamas su savo dukra. Dukrai nurodo, kad kaina neturi reikšmės, kad ji susitikus su R. S. jam pasakytų, jog nori būtent tokio modelio (1 t., b. l. 71). Taip pat iš pokalbių išklotinių matyti, kad A. A. nuolaidos įsigyjant kavos aparatą nėra svarbios, jam svarbus pats kavos aparato modelis, taigi A. A. nėra suinteresuotas pirkinio nuolaidomis, kas tik patvirtina jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatytą aplinkybę, kad kavos aparatas yra perkamas ne už jo pinigus. A. A. kalbantis su R. S., A. A. nurodo, kad jis pageidautų, jog būtų nupirktas geresnis modelis, jei R. S. neprieštarauja. Telefoninio pokalbio tarp A. A. ir R. S. metu A. A. išsakyti žodžiai: „nieko tu čia nesutaupysi“ (1 t., b. l. 74) tik dar kartą patvirtina, jog kavos aparatas yra perkamas ne už A. A. pinigus. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir A. A..

Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje užduodant klausimus apie fiksuotų pokalbių kontekstą R. S. negalėjo nieko paaiškinti, kodėl tada taip kalbėjo (4 t., b. l. 100).

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip matyti iš telefoninių pokalbių išklotinės, 2016 m. rugsėjo 12 d., jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, A. A. dukrai A. A. telefonu buvo užsiminta, kad ji turėtų supakuoti <...tą, kur virtuvėje turi daiktą...> ir išvežti jį (1 t., b. l. 110). Akivaizdu, kad kalba eina būtent apie kavos aparatą.

Susipažinus su telefoninių pokalbių, vykusių tarp A. A. ir R. S., išklotinėmis, skundo argumentais, jog R. S., atstovaujančiam UAB „Industek“, nebuvo poreikio duoti kyšį, kadangi, kaip matyti iš liudytojų, dirbančių UAB „Kupiškio vandenys“, parodymų, įmonės teikiamos paslaugos ir prekės buvo aukščiausio lygio ir UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai pageidavo, kad UAB „Industek“ tiektų prekes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. S. kaltės padarius BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš 2016 m. birželio 6 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, A. A. nebuvo pilnai patenkintas UAB „Industek“ teikiamomis paslaugomis ir medžiagomis. Iš pokalbių matyti, kad A. A. R. S. nurodo, kokių medžiagų reikia ir kokių trūksta, kad pristatant medžiagas kai kurių trūko, R. S. nurodo, kad išsiaiškins dėl teikiamų medžiagų, A. A. išsako nuomonę, jog jam nepatinka, kad jam neskambina ir nepasako, jog neturi tam tikrų medžiagų (1 t., b. l. 35). A. A. pokalbio metu R. S. aiškiai nurodo, kad jis specialiai perka iš jų vien dėl to, kad jam tvarkingai būtų (1 t., b. l. 35). To paties pokalbio metu R. S. nurodo, kad suprato ir, kad „vienas bokalas iš jo“ (1 t., b. l. 35). 2015 m. spalio 9 d. pokalbio metu A. A. nurodo R. S., kad: <...jau „Skauduva“ būt šiandien atvežus, bet aš neėmiau, bet jeigu taip bus, tai ten su jūsų vyrais blogai bus. Jau kelintą kart jie čia man...> (1 t., b.l. 36). Taigi iš užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp A. A. ir R. S. matyti, kad 2015 m. rudenį jie intensyviai bendravo, taip pat ir darbiniais reikalais, dėl prekių įsigijimo iš UAB „Industek“, buvo ir prekių tiekimo sutrikimų.

Skundo argumentai dėl planuojamo UAB „Kupiškio vandenys“ pirkimo sumos, UAB „Industek“ apyvartos 2014 m., 2015 m., 2016 m. bei nurodomos sumos nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tai, kad kaip skunde nurodoma, UAB „Industek“ yra viena rinkos lyderių vandentvarkos produktų pardavimo srityje, atstovauja aukščiausios kokybės produktų gamintojus, įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindas išvadai, jog UAB „Industek“ tikrai būtų pakviesta į UAB „Kupiškio vandenys“ 2016 metais organizuojamą konkursą. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė liudytojai – UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai V. R., V. Z., B. G., kad apie 2016 m. pirkimus buvo žinoma iš anksto, nes iš anksto sudaromas visų metų pirkimų planas. Įvertinus bylos medžiagą, A. A. parodymus, paties R. S. parodymus, jog jis pats užsiminė pokalbio su A. A. metu, kad UAB „Kupiškio vandenys“ nepamirštų pakviesti į organizuojamą konkursą ir UAB „Industek“, nustatytas kavos aparato pirkimo aplinkybes, nekyla abejonių dėl to, kad R. S. puikiai suvokė, jog kavos virimo aparatą jis perdavė A. A. naudai tam, kad pastarasis veiktų jo ir jo atstovaujamos įmonės naudai, t. y., kad UAB „Industek“ būtų bent jau pakviesta dalyvauti 2016 m. UAB „Kupiškio vandenys“ organizuojamame pirkime. Tokiu būdu, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kaip papirkimas.

Aplinkybė, kad UAB „Industek“ dirba A. A. žentas, nėra pakankama sutikti su skundo argumentu, jog A. A. pakviestų UAB „Industek“ ir be atskiro kyšio ar atsilyginimo. Be to, minėta aplinkybė R. S. atliktų veiksmų kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

Dėl R. S. skirtos bausmės

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sietinas su skirtinos bausmės individualizavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ginčijamame nuosprendyje nurodyto dydžio baudą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, parinkdamas bei skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes, nurodytas veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 54 straipsnio 2 dalyje. R. S. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 95-98), turi galiojančią nuobaudą (3 t., b. l. 99). R. S. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, tačiau nurodoma, kad turi vieną drausminę nuobaudą (3 t., b. l. 101).

Už BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos 4 rūšių bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam R. S. paskirta pati švelniausia bausmė – bauda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, atsižvelgdama į teismų praktiką, sprendžia, kad nuteistajam už BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta su laisvės atėmimu nesusisijusi bausmė – 260 MGL bauda, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje (pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją) numatomos baudos vidurkis, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. A. ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Ryčio Paukštės apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėjai: Aušra BielskėAudrius CininasVitalija Norkūnaitė