Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, papasakojo, kad su vyru labai nesutaria, pykstasi. Nurodė, jog santuoka prastai klostėsi nuo pat jos pradžios, jau penkerius metus nesugyvena. Atsakovas labai kritikuoja tai, ką daro ieškovė, nepadeda vaikų priežiūroje, mažai padeda finansiškai. Išsiskyrusi su atsakovu ieškovė gaus išlaikymą vaikams, galbūt galės išsikraustyti iš bendrų namų. Atsakovas anksčiau smurtavo prieš ieškovę, dėl to buvo nuteistas. Jie gyvena kaip „šuo su kate“. Atsakovui ieškovė už jo elgesį nebeatleis, atleisti negali, susitaikyti galimybių nemato, prašo netaikyti termino susitaikymui.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apie bylą buvo informuotas tinkamai. Šalys teismo posėdžio metu sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui, kadangi ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo tvarkos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Dėl santuokos nutraukimo

8. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.63 straipsnyje nustatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Ieškovė ieškiniu prašo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo J. P. kaltės. Taip pat prašo po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti buvusią ikisantuokinę pavardę „Ž.“, atsakovui – „P.“.

10. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.75 straipsnio 2 dalis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas, teismo nuomone, netikslingas, ieškovė nurodė, jog yra apsisprendusi santuoką nutraukti, nuo ieškinio pateikimo praėjo ilgas laikas, tačiau šalys vis dar nesusitaikė, bendro ūkio nebeveda, susitaikyti nėra jokių galimybių. Atsakovas nurodė, kad santuokos nutraukti nenori, tačiau nepateikė svarių argumentų, kodėl turėtų būti paskirtas terminas susitaikyti, taip pat nepateikė įrodymų, kad deda pastangas susitaikyti, išskyrus tai, kad atsakovas nebesmurtauja prieš ieškovę ir jau metus nebevartoja alkoholio. Teismas bylos neišnagrinėjo per vieną teismo posėdį, teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, taip suteikdamas galimybę šalims dar pabandyti išsaugoti santuoką, tačiau atvykusi į 2023-05-10 teismo posėdį ieškovė nurodė, kad yra apsisprendusi nutraukti santuoką, ieškinį palaiko, o atsakovas į teismo posėdį nebeatvyko. Nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję beveik 5 metai. Sutuoktiniai šeimyninių santykių nepalaiko, ieškovė taikytis nenori, bendro ūkio neveda ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kaip sutuoktiniai. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir nėra galimybių jos išsaugoti (CK 3.53 straipsnio 2 dalis).

11. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Tačiau teismo posėdžio metu pati pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas daro išvadą, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo vis dėlto iširo dėl jų abiejų kaltės, teismo sprendimu santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

12. Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina jos ikisantuokinė pavardė „Ž.“, atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė „P.“. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

14. Šalims teismo posėdžio metu nurodžius, kad dalintino bendro turto, įgyto santuokos metu, neturi, ieškovei pateikus tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, bendro turto padalinimo klausimas nespręstinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

15. Šalys, būdamos santuokoje, susilaukė dviejų vaikų Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini).

16. Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų Ą. P. ir R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja – nepilnamečių vaikų motina. Atsakovas dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų neteikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad vaikai gyventu su motina (ieškove).

17. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovui teismas siūlė apsvarstyti galimybę naudotis teisine pagalba. Tačiau atsakovas šia savo teise nepasinaudojo, teismo neprašė suteikti jam daugiau laiko atstovui pasirinkti ar priešieškiniui pateikti. Atsakovui nepasinaudojus teise Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pareikšti atsiliepimą ar priešpriešinius reikalavimus, teismo posėdžio metu sutikus, kad vaikai gyventų su motina, byloje esant pareikštam tik ieškovės reikalavimui, kad šalių sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas nagrinėja ir pasisako, ar toks ieškovės reikalavimas pagrįstas, ar neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams.

18. Ieškovė yra šalių mažamečių vaikų mama, šalių nepilnamečiai vaikai visada gyveno kartu su ieškove ir vaikai niekada nebuvo išskirti, jie nuo gimimo auga kartu, ieškovė vaikais tinkamai rūpinasi, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, išvadą teikianti instituciją priešingų duomenų nepateikė, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų Ą. P. ir R. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168–3.169 straipsniai).

19. Teismas papildomai pažymi ir atkreipia šalių dėmesį, jog pasikeitus aplinkybėms, esant pagrįstam pagrindui, šalys gali bendru sutarimu susitardamos tarpusavyje arba pasikreipusios į teismą pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo

20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

21. Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti leistiną atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Šalys nurodo, kad vis dar gyvena bendrame būste, ieškovė vaikų bendravimo su tėvu neriboja. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaikais elgėsi gerai, prieš juos niekada nesmurtavo. Atsakovas teismo posėdžiu metu pageidavimų dėl galimos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nepateikė.

22. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaikais prieštarautų vaikų interesams.

23. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus maksimaliai, pagal šalių tarpusavio susitarimą, todėl konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka nenustatytina.

24. Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

25. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

26. Anot ieškovės, šalių vaikams (kiekvienam) per mėnesį yra reikalinga po 250,00 Eur suma. Ieškovė pateikė 2022-12-14 darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022-12-22 pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymas apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Šalys neatlygintinai gyvena giminaičio name pagal žodinį panaudos susitarimą. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą teismui nepateikė.

27. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašomos priteisti vaikams išlaikymo sumos neginčija, posėdžio metu sutiko mokėti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams sūnums.

29. Pagal teismų praktiką ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligos (sloga, peršalimas ir pan.). Todėl teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633,00 Eur „į rankas“). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto nuo 2023 m. turėtų būti mokama 85,75 Eur suma („vaiko pinigai“) už kiekvieną vaiką, todėl vaiko išlaikymo suma turėtų būti mažintina minėtos išmokos suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo atsakovas ir ieškovė nuo 2023 m. turėtų kiekvieno vaiko išlaikymui skirti po 274,00 Eur per mėnesį ( (633,00 Eur – 85,75 Eur) / 2 = 274,00 Eur). Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti netgi mažesnį – 250,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnums nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, kad tokio amžiaus vaikų poreikiai nėra itin dideli, kad teismui nepateikta duomenų apie kokius tai specialius vaikų poreikius, vertina, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir bus pakankama jų poreikiams patenkinti.

30. Vadovaujantis tuo, kas aptarta, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams Ą. P. ir R. P. po 250,00 Eur dydžio išlaikymas (kiekvienam vaikui), mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

31. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas vertina, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 83 proc. (dėl santuokos nutraukimo - 50 proc., dėl išlaikymo vaikams priteisimo – 100 proc., dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc.).

34. Ieškovei šioje byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą paslaugų kaina yra 220,00 Eur. Todėl valstybei priteistina iš atsakovo 183,00 Eur šių išlaidų (220,00 x 83 / 100).

35. Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Už ieškinį ieškovei būtų tekę mokėti 282,00 Eur žyminio mokesčio (t. y. 102,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką; 180,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo dviem nepilnamečiams vaikams). Šios sumos 83 proc., t. y. 234,00 Eur suma valstybei priteistina iš atsakovo (282,00 x 83 / 100).

36. Byloje susidarė 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,00 Eur suma (19,92 x 83 /100).

37. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. P. (buvusi iki santuokos pavardė „Ž.“), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. grąžinti ikisantuokinę pavardę – „Ž.“, atsakovui J. P. palikti jo prigimtinę pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų Ą. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina - ieškove I. P. (Ž.).

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-01-18) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. P. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. P. Valstybei 183,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. P. valstybei 234,00 Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo J. P. valstybei 17,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodu 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.