Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. S-4803(30.2) „Dėl žemės sklypų priežiūros“ (toliau – ir Raštas).

II.

Išanalizavęs Rašto turinį, teismas sprendė, kad jame vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektas jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomąjį pobūdį, nenustatė. Teismo vertinimu, atsakovas šiame Rašte pareiškėjui pateikė informaciją apie nustatytą jam priklausančių žemės sklypų būklę; išaiškino pareiškėjo pareigą, kurią nustato vietos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas teisės aktas; nurodė, kokios teisės aktais numatytos teisinės pasekmės gali kilti pareiškėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys nurodytos pareigos sutvarkyti jam priklausančius žemės sklypus ir juos prižiūrėti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas turi informacinį pobūdį ir nelaikomas administraciniu sprendimu, dėl kurio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas.

III.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su atsakovo priimtu Raštu, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jis skirtas konkrečiam subjektui ir jame nustatytas įpareigojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo R. J. skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėju kolegija pažymi, kad ginčijamu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. Nr. S-4803(30.2) „Dėl žemės sklypų priežiūros“ pareiškėjas tik informuojamas apie pareigą susitvarkyti ir prižiūrėti jam priklausančius žemės sklypus, taip pat atsakovas išaiškino, kokios teisinės pasekmės gali kilti pareiškėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys nurodytos pareigos susitvarkyti jam priklausančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptartų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigia, jog ginčijamas Raštas turi informacinį pobūdį ir nelaikomas administraciniu sprendimu, dėl kurio ABTĮ nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.