- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- I-1945-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00016-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, susipažinusi su pareiškėjo R. J. skundu dėl rašto panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir spręsdama jo priėmimo nagrinėti klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. (toliau – ir R. J., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. S-4803(30.2) „Dėl žemės sklypų priežiūros“. Pareiškėjas teigė, kad šiame rašte yra suformuluotas privalomas įpareigojimas sutvarkyti žemės sklypus, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Skundą atsisakoma priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą ABTĮ įtvirtintų teisės normų nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, nuoseklų sisteminį aiškinimą, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1287/2012 ir kt.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011 ir kt.). Individualiame administraciniame akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį, pobūdį. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Be to, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokie dokumentai turi pagalbinį vaidmenį, jais sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. S-4803(30.2.) „Dėl žemės sklypų priežiūros“ pareiškėjui pranešė, jog 2017 m. lapkričio 20 d. buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai netvarkingi, juose nesugrėbti lapai, mėtosi įvairios šiukšlės. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, remdamasi Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 14.2 punktu, kuris privačių valdų savininkus įpareigoja prižiūrėti nuosavybės teise priklausančias teritorijas, pareiškėją paragino iki 2017 m. lapkričio 30 d. sutvarkyti jam priklausančius žemės sklypus, t. y. surinkti juose lapus ir šiukšles, juos ateityje pastoviai bei laiku prižiūrėti. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjui išaiškino, kad neįvykdžius raginimo, jo atžvilgiu bus pradėta administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, o vadovaujantis Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos aprašu, žemės sklypams bus taikomas metinis 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifas.
Išanalizavus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. S-4803(30.2.) „Dėl žemės sklypo priežiūros“ turinį, daroma išvada, kad jame vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektas jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomąjį pobūdį, nenustatė. Teismo vertinimu, Panevėžio miesto savivaldybės administracija šiame rašte pareiškėjui pateikė informaciją apie nustatytą jam priklausančių žemės sklypų būklę; išaiškino pareiškėjo pareigą, kurią nustato vietos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas teisės aktas; nurodė, kokios teisės aktais numatytos teisinės pasekmės gali kilti pareiškėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys nurodytos pareigos sutvarkyti jam priklausančius žemės sklypus ir juos prižiūrėti. Taigi, pareiškėjo skundžiamas raštas turi informacinį pobūdį ir nelaikomas administraciniu sprendimu, dėl kurio ABTĮ nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, R. J. skundą atsisakoma priimti nagrinėti kaip nenagrinėtiną administracinio teismo ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33
straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 152 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo R. J. skundą dėl 2017 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. S-4803(30.2.) „Dėl žemės sklypų priežiūros“ panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai kaip nenagrinėtiną teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui skundą ir jo priedus.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.