- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-813-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17347-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“ dėl įpareigojimo vykdyti susitarimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus vykdyti tarp atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir ieškovo sudarytą susitarimą, kurio sąlygos nustatytos 2017-02-09 rašte dėl priverstinio išieškojimo Nr. SB-435 (toliau – 2017-02-09 raštas Nr. SB-435), dėl papildomo prievolės įvykdymo termino nustatymo; 2) pripažinti, kad ieškovui suteiktas papildomas prievolės, atsiradusios iš 2006-03-09 kredito sutarties Nr. BP1539060113 įvykdymo terminas, sudarantis 56 kalendorines dienas, pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) pripažinti neteisėta 25 841,94 Eur dydžio iš ieškovo pagal 2017-04-26 notaro vykdomąjį įrašą atsakovo AB „Swedbank“ naudai išieškomos skolos dalį; 4) pripažinti neteisėta 7800 Eur dydžio iš ieškovo pagal 2017-07-05 notaro vykdomąjį įrašą atsakovo AB „Swedbank“ naudai išieškomą skolą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su AB SAMPO banku (kurio teises perėmė atsakovas AB „Swedbank“) 2006-03-09 sudarė kredito sutartį Nr. BP1539060113 (su 2008-03-14 pakeitimu). Ieškovui buvo suteiktas kreditas, o banko naudai įkeistas įsigytas butas, adresu (duomenys neskelbtini) bei garažas (boksas). Ieškovas savo finansinių įsipareigojimų neįvykdymo riziką buvo apdraudęs UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2012-12-29 kredito sutartis buvo nutraukta, ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų. Po kredito sutarties nutraukimo buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.
3. Paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo termino skolos pagal kredito sutartį dengimui nustatymo. Ieškovas geranoriškai sumokėjo atsakovui 600 Eur skolą bei aktyviai stengėsi surasti buto pirkėjus. Notaras pagal atsakovo AB „Swedbank“ kreipimąsi išdavė vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš ieškovo. Nurodė, kad atsakovai pažeidė sudarytą rašytinį susitarimą nepradėti priverstinio išieškojimo, todėl notaro padaryti vykdomieji įrašai turi būti pripažinti negaliojančiais, o ieškovui suteiktas laikas susitarimui vykdyti. Teigė, kad atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ turi teisę reikalauti iš ieškovo išieškoti tik pagal kredito sutartį negrąžintą paskolos sumą (be palūkanų), o palūkanos turi būti pripažintos kaip neteisėtai išieškomos.
4. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ su ieškinio reikalavimu dėl įpareigojimo vykdymo sutiko. Pažymėjo, kad nors atsakovo naudai yra išduoti notaro vykdomieji įrašai, tačiau jis nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolius, tačiau siekia ginčą išspręsti kuo greičiau.
Atsiliepimas
5. Atsakovas AB „Swedbank“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas netinkamai kreditoriumi identifikuoja UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pažymėjo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei AB „Swedbank“ neįsipareigojo ieškovui neatlikti jokių veiksmų ir nesikreipti dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Nurodė, kad į notarą atsakovas kreipėsi suėjus rašte nurodytam terminui. Pažymėjo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir teismo procesu siekia vilkinti skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo M. S. ieškinį atmetė visiškai. Priteisė iš ieškovo valstybei 18 Eur pašto išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į antstolį (antstolius) dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (ar juo labiau atsakovas AB Swedbank) savo veiksmais pažeidė sąlygas, nustatytas 2017-02-09 rašte Nr. SB-435 dėl papildomo prievolės įvykdymo termino nustatymo. Pažymėjo, kad pradiniai veiksmai dėl vykdomojo įrašo padarymo dar nereiškia priverstinio skolos išieškojimo, kuris prasidėtų atsakovui pasikreipus į antstolį ir pateikus tokį įrašą vykdymui.
8. Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog šalys būtų pažeidusios savo sudarytą rašytinį susitarimą, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovų veiksmus dėl vykdomojo įrašo išdavimo neteisėtais.
9. Susipažinus su 2017-02-09 rašte skolininkui (ieškovui) suteiktu leidimo mažinti įsiskolinimą terminu iki 2017-04-20, atsižvelgiant į tai, kad ginčijami vykdymo įrašai atsakovui AB „Swedbank“ išduoti jau suėjus šiam terminui, kad sprendimo priėmimo metu buvo praėję daugiau nei vieneri metai nuo susitarime nustatyto termino įsiskolinimo sumažinimui, į tai, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad siekė sumažinti ar sumažino įsiskolinimą, teismas padarė išvadą, kad patenkinus ieškovo reikalavimą ir nustačius papildomą 54 kalendorinių dienų terminą skolininko prievolėms įvykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, būtų neproporcingai pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo sukliudyta ieškovui aktyviai ieškoti geriausio būsto realizavimo sprendimo bei pirkėjo (pirkėjų).
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo siekis grąžinti tik gautą kreditą, pažeistų atsakovų teisėtus interesus gauti atlyginimą už paskolos išdavimą (arba išmokėtą draudimo išmoką).
11. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisinį pagrindą reikalauti grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet ir sumokėti paskaičiuotas palūkanas bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu (toliau apeliantas) prašė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
13. Nurodė, kad teismas ginčijamą sprendimą priėmė pažeisdamas procesines teises normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažymėjo, kad teismas neteisingai įvertino susitarime išdėstytas sąlygas ir priimdamas ginčijamą sprendimą padarė nepagrįstą išvadą, kad susitarimu atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo vien tik nesikreipti į antstolį (antstolius) dėl priverstinio apelianto skolos išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau priverstinio skolos išieškojimo veiksmų inicijavimą nelaikė susitarimo pažeidimu. Paaiškino, kad sisteminis 2017-02-09 atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašto Nr. SB-435 turinio aiškinimas leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu apeliantas vykdys jam priskirtas susitarimo sąlygas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ prisiėmė įsipareigojimą ne tik nesikreipti į antstolį (antstolius), bet ir apskritai neinicijuoti apelianto skolos priverstinio išieškojimo. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įspėjo apie priverstinio skolos išieškojimo veiksmų atlikimą tik tuo atveju, jeigu apeliantas laiku nesumokės bent vienos įsiskolinimo mažinimo grafike nurodytos įmokos. Apeliantas atliko dvi 300 Eur dydžio įmokas grafike nurodytais terminais.
14. Nurodė, kad teismas nevertino atsakovo AB „Swedbank“ prašymų Vilniaus miesto 28-ąjį notaro biurui dėl vykdomųjų įrašų atlikimo pagrįstumo, nors nei rašytinio, nei žodinio susitarimo tarp apelianto ir banko po draudžiamojo įvykio nebuvo. Teismas taip pat turėjo įvertinti, jog 2017-02-09 rašte Nr. SB-435 pats atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ informavo apeliantą apie pagal susitarimą su atsakovu AB „Swedbank“ įgytą teisę savarankiškai vykdyti priverstinį skolos pagal Kredito sutartį išieškojimą iš apeliantui priklausančio įkeisto turto.
15. Nurodė, kad atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra pripažinęs draudžiamąjį įvykį pagal apelianto sudarytą 2008-03-18 draudimo liudijimą Nr. BPD040983. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi patvirtintoje atsakovų UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ taikos sutartyje (4 p.), tiek apeliantui adresuotame 2017-02-09 UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašte dėl priverstinio skolos išieškojimo Nr. SB-435 nurodyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB „Swedbank“ naudai išmokėtina draudimo išmoka yra 123 731,05 Eur, kurią sudaro 123 229,98 Eur dydžio negrąžinta kredito suma ir 501,07 Eur palūkanos už 3 mėnesius. Pažymėjo, kad jokių papildomų įsipareigojimų (pavyzdžiui, sumokėti visas palūkanas, skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos, ir kitus mokėjimus) UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip draudikas, arba apeliantas, kaip draudėjas, 2008-03-18 draudimo liudijime Nr. BPD040983 naudos gavėjui AB „Swedbank“ neprisiėmė. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“, gali iš apelianto reikalauti ne didesnės kaip 123 131,05 Eur (123 731,05 Eur - 600 Eur) dydžio sumos. Atsakovas AB „Swedbank“ dėl įvykusio draudžiamojo įvykio apelianto atžvilgiu jokių papildomų finansinių reikalavimų neturi pagrindo reikšti. Nepaisant to, atsakovas AB „Swedbank“ savarankiškai ir be atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutikimo pradėjo priverstinį skolos pagal Kredito sutartį išieškojimą iš įkeisto turto ir reikalauja iš apelianto ne tik 121 610,60 Eur įsiskolinimo sumos, bet ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki viso kredito grąžinimo dienos. Teigė, kad po draudžiamojo įvykio būsto kredito draudimo santykiuose apelianto prievolė pagal Kredito sutartį tapo lygia draudimo išmokos sumai.
Atsiliepimas
16. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo esant atitinkamoms sąlygoms nepateikti vykdomojo rašto dėl apelianto skolos AB „Swedbank“ išieškojimo antstoliams, bet neįsipareigojo nesikreipti dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Maksimalus terminas, iki kurio UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo nesikreipti dėl priverstinio apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo pasibaigė 2017-04-20, o Vilniaus miesto 28-ąjį notarų biuro notarė vykdomąjį įrašą, registro Nr. 1866, dėl apelianto skolos AB „Swedbank“ išieškojimo išdavė tik 2017-04-26, t. y. pasibaigus aptariamame rašte nurodytam įsipareigojimo nesikreipti dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo terminui. Nurodė, kad 2017-02-09 rašte Nr. SB-435 pažymėta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ tęs priverstinio išieškojimo veiksmus ieškovui nesumokėjus bent vienos įmokos. Pažymėjo, kad apeliantas nesumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 400 Eur įmokos, kuri turėjo būti sumokėta 2017-04-20.
17. Nurodė, kad dėl apelianto nesąžiningų veiksmų, t. y. vengimo vykdyti piniginę prievolę kreditoriui, kredito sutartis Nr. BP1539060113 (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo nutraukta ir buvo kreiptasi į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdomaisiais įrašais iš apelianto buvo priteista ne tik negrąžinta skola bei pagal kredito sutartį mokėtinos palūkanos, bet ir 5 proc. kompensuojamosios palūkanos, kurias apeliantas privalo mokėti iki visiško skolos grąžinimo. Teigė, jog tai, kad apelianto įsipareigojimai buvo drausti UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu, nekeičia apelianto skolos dydžio ir nepanaikina apelianto pareigos vykdyti finansinius įsipareigojimus.
18. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-14 sprendimą palikti nepakeistą.
19. Nurodė, kad 2017-02-09 raštu Nr. SB-435 neįsipareigojo atsisakyti teisės kreiptis ir/ar nesikreipti į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo apelianto atžvilgiu, o įsipareigojo neteikti vykdomojo dokumento antstoliui vykdymui. Apeliantui buvo suteikta teisė iki 2017-04-20 imtinai mažinti skolą pagal grafiką, kartu suteikiant teisę toliau naudotis ir gyventi bankui hipoteka įkeistame nekilnojamame turte, tačiau jokiu būdu atsakovui neįsipareigojant nesikreipti į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei neatidedant priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, apeliantui nesumokėjus nors vienos įmokos pagal bendrovės nustatytą grafiką. Pažymėjo, kad paskutinės 400 Eur įmokos pagal grafiką apeliantas bendrovei (atsakovui) iki šiol nėra sumokėjęs. Notaro vykdomasis įrašas apelianto atžvilgiu dėl skolos išieškojimo kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai atliktas tik 2017-04-26, t. y. jau pasibaigus nustatytam terminui, kuriuo buvo atidėtas kreipimasis į antstolius dėl apelianto bankui hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių.
20. Pažymėjo, kad draudžiamojo įvykio atveju, apeliantui nevykdžius prievolės grąžinti bankui (naudos gavėjui) būsto kreditą būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, bendrovė moka bankui (naudos gavėjui) išmoką, kurią sudaro kredito gavėjo (draudėjo) negrąžinto kredito ir nesumokėtų už 3 (trys) mėnesių laikotarpį palūkanų suma. Po draudimo išmokos išmokėjimo bankui (naudos gavėjui), bendrovei pereis visos banko (naudos gavėjo) turimos reikalavimo teisės į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį (jei turtas dar nebus realizuotas), kurios bus perleistos bendrovei kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis, bendrovei ir bankui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Byloje sprendžiamas ginčas dėl susitarimo, tarp draudėjo banko skolininko ir draudiko, kuriuo draudikas, apdraudęs skolininko įsipareigojimus naudos gavėjui bankui pagal būsto paskolą ir bankui kredito sutartį nutraukus išmokėjęs naudos gavėjui bankui draudimo išmoką, buvo skolininkui (apeliantui) atidėjęs mokėjimo terminus, vertinimo.
23. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 03 09 tarp ieškovo ir AB SAMPO banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BP1539060113, pagal kurią bankas suteikė ieškovui 98 471 Eur dydžio kreditą 68,76 kv.m. ploto statomo būsto su lodžija ir garažu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Galutinis kredito gražinimo terminas buvo nustatytas iki 2045 03 09. Sutartyje aptartas kredito grąžinimo bankui užtikrinimas, pirmosios eilės hipoteka įkeičiant perkamą būstą.
24. 2008 03 14 tarp ieškovo ir banko pasirašytas susitarimas prie būsto kredito sutarties, kurio pirmame punkte numatyta papildyti kredito sutartį numatant, jog kredito paskirtis yra buto su požeminiu garažu esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimas, apdailos darbų užbaigimas bei būsto apdailos darbams panaudotų nuosavų kredito lėšų refinansavimas. Susitarimo 2 punktu kredito suma padidinta iki 125 695 Eur. Taip pat numatyta, jog papildoma 27 224 Eur kredito dalis bus išmokėta, jei kredito gavėjas įregistruos atitinkamus susitarime numatytus pakeitimus hipotekos lakšte, apdraus kredito sumą UAB „Būsto paskolų draudimas“.
25. 2008 03 18 ieškovas (draudėjas) pasirašė draudimo sutartį su draudiku UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuria apdrausta ieškovo 125 695 Eur prievolė pagal ginčo kredito sutartį ir susitarimą dėl kredito būstui (duomenys neskelbtini) pirkti ir statybai užbaigti, naudos gavėjas AB SAMPO bankas.
26. Atsakovui tinkamai nevykdžius prievolių pagal kredito sutartį ir susitarimą 2012 11 28 Danske Bank A/S (buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas) raštu informavo ieškovą, jog ginčo kredito sutartis bus nutraukta, jeigu iki 2012 12 29 ieškovas nesumokės 9 961,13 Eur įsiskolinimo, kurį sudarė 4 166,97 Eur negražinto kredito, 2 510,27 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 3 283,89 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių bei 531,87 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas per įspėjimo terminą įsiskolinimo nesumokėjo ir sutartis buvo nutraukta.
27. Tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ kaip ieškovo prievolių pagal ginčo kredito sutartį draudiko ir naudos gavėjo Danske banko A/S bei M. S. buvo kilęs ginčas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, Nr. 2- 1199-881/2016, kurioje 2016 06 08 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pripažino draudžiamąjį įvykį, pagal ginčo draudimo sutarties pagrindu išduotą 2008 03 18 draudimo liudijimą Nr. BPD 040983, kuriuo buvo apdraustas M. S. tinkamas prievolių pagal ginčo kredito sutartį vykdymas, šalys susitarė dėl 123 731,05 Eur sumos išmokėjimo bankui (naudos gavėjui) pagal šalių suderintą grafiką.
28. Kaip matyti iš atsakovo šioje byloje atsakyme į ieškovo prašymą 2017 02 09 Nr. CB - 435 turinio, atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ nusprendė iš dalies pritardamas ieškovo prašymui, nesikreipti į antstolius dėl ieškovo bankui hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo per varžytines, tol kol ieškovas tinkamai vykdys rašte nurodytas sąlygas, pagal kurias leidimui mažinti įsiskolinimą atsakovas nustatė terminą iki 2017 04 20; taip pat nustatė ieškovui įpareigojimą per nustatytą terminą aktyviai pardavinėti hipoteka bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą už atsakovui priimtiną kainą, parduodamo buto skelbimus patalpinti www.aruodas.lt ir www.domoplius.lt; iki 2017 02 20 įpareigojo ieškovą sumokėti 300 Eur; iki 2017 03 20 sumokėti 300 Eur; iki 2017 04 20 sumokėti 400 Eur, nustatė, jog nesumokėjus bent vienos įmokos atsakovas tęs priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas atsakovas (būsto paskolos sutarties draudikas) įsipareigojo ne iš viso nepradėti jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, o tik nesikreipti į antstolius dėl priverstinio išieškojimo iki 2017 04 20, su sąlyga, jog iki nustatytojo termino, t.y. iki 2017 04 20, ieškovas atliks atsakovo nustatytais terminais minėtus tris mokėjimus, iš kurių paskutinio 400 Eur mokėjimo apeliantas nėra atlikęs bei aktyviai ieškos įkeisto būsto pirkėjų už atsakovui priimtiną kainą. Todėl ta aplinkybė, kad 2017 02 23 „Swedbank“ AB, Danske bank A/S teisių perėmėjas, kuris beje nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų apelianto atžvilgiu dėl jo naudai hipoteka įkeisto turto realizavimo 2017 02 23 kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto 28 notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą, negali būti laikoma susitarimo tarp apelianto ir atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pažeidimu.
29. Notarė S. B. vadovaudamasis CK 4.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2017 02 27 išsiuntė apeliantui, įkaito davėjui, pranešimą su siūlymu per 20 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti įsiskolinimą kreditoriui ir pranešti apie sumokėjimą notarei, su įspėjimu, kad įsiskolinimo nesumokėjus ir nepranešus notarei bei nepateikus duomenų dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo, bus atliktas vykdomasis įrašas.
30. 2017 03 23 notarė S. B. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 121 877,97 Eur sumos susidedančios iš: 115 429, 98 Eur skolos, 2 472 palūkanų, 2 312,67 Eur delspinigių už negražintą kreditą ir 1 395 89 delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 267,37 Eur notaro išlaidų, bei dėl 5 procentų palūkanų nuo 121 610,60 Eur įsiskolinimo, nuo 2012 12 29 iki viso kredito gražinimo dienos.
31. Taigi, kaip jau minėta, apelianto argumentai neva sisteminis 2017-02-09 atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašto Nr. SB-435 turinio aiškinimas leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu apeliantas vykdys jam priskirtas susitarimo sąlygas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ prisiėmė įsipareigojimą ne tik nesikreipti į antstolį (antstolius), bet ir apskritai neinicijuoti apelianto skolos priverstinio išieškojimo, kad neva atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įspėjo apie priverstinio skolos išieškojimo veiksmų atlikimą tik tuo atveju, jeigu apeliantas laiku nesumokės bent vienos įsiskolinimo mažinimo grafike nurodytos įmokos, neatitinka tikrovės. Tiek pažodinis tiek sisteminis minėto rašto turinio aiškinimas leidžia teigti, jog atsakovas UAB „Būsto paskolos draudimas“ rašte nurodė sąlygas, kurioms esant jis iki 2017 04 20 nesikreips į antstolį dėl bankui įkeisto turto pardavimo per varžytines, jei apeliantas atliks aktyvius veiksmus ieškant bankui įkeisto buto pirkėjų (skelbimų padavimas) bei mažins įsiskolinimą. Be to pažymėtina, jog vykdomasis įrašas registro Nr. 1866, dėl apelianto skolos AB „Swedbank“ išieškojimo išduotas 2017-04-26, pasibaigus minėtam terminui ir apeliantui nesumokėjus UAB „Būsto paskolų draudimas“ 400 Eur įmokos, kuri turėjo būti sumokėta 2017-04-20.
32. Taip pat nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo AB „Swedbank“ prašymų Vilniaus miesto 28-ąjį notaro biurui dėl vykdomųjų įrašų atlikimo pagrįstumo, nors nei rašytinio, nei žodinio susitarimo tarp apelianto ir banko po draudžiamojo įvykio nebuvo, nes tokio susitarimo nebuvimas niekaip neįtakojo banko, kaip hipotekos turėtojo teisės kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
33. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas jog teismas taip pat turėjo įvertinti, jog 2017-02-09 rašte Nr. SB-435 pats atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ informavo apeliantą apie pagal susitarimą su atsakovu AB „Swedbank“ įgytą teisę savarankiškai vykdyti priverstinį skolos pagal kredito sutartį išieškojimą iš apeliantui priklausančio įkeisto turto, nes tokia teisė pagal atsakovų susitarimą galėjo būti realizuota tik pakeitus išieškotoją vykdomajame įraše, dėl ko buvo būtina, jog hipotekos kreditorius iš pradžių kreiptųsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
34. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra pripažinęs draudžiamąjį įvykį pagal apelianto sudarytą 2008-03-18 draudimo liudijimą Nr. BPD040983 Vilniaus apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi patvirtintoje atsakovų UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ taikos sutartyje ir apeliantui adresuotame 2017-02-09 UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašte nurodant, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB „Swedbank“ naudai išmokėtina draudimo išmoka yra 123 731,05 Eur, kurią sudaro 123 229,98 Eur dydžio negrąžinta kredito suma ir 501,07 Eur palūkanos už 3 mėnesius, niekaip neįtakoja ir nekeičia apelianto pagal kredito sutartį ir papildomą susitarimą prisiimtų įsipareigojimų bankui ir negali būti pagrindu jų mažinimui ar didinimui. Apeliantui nevykdant kredito sutartimi papildomais susitarimais prisiimtų prievolių sutartis nutraukta, kreditorius kreipėsi į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdomaisiais įrašais iš apelianto buvo priteista ne tik negrąžinta skola bei pagal kredito sutartį mokėtinos palūkanos, bet ir 5 proc. kompensuojamosios palūkanos, kurias apeliantas privalo mokėti iki visiško skolos grąžinimo.
35. Pasisakydamas dėl palūkanų ir netesybų pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normos pažymėdamas kad pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigai rėmėsi CK 6.37 straipsnio 1 dalie nuostatomis, jog palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu, CK 6.872 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Šios palūkanos, dar vadinamos pelno palūkanomis, yra atlyginimas kreditoriui, kurį moka skolininkas už naudojimąsi pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.
36. Teismas taip pat tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovo siekis grąžinti tik gautą kreditą, pažeistų atsakovų teisėtus interesus gauti atlyginimą už paskolos išdavimą (arba išmokėtą draudimo išmoką).
37. Teismas pagrįstai akcentavo ir tai jog būtina atsižvelgti, kad sutarties šalys privalo vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad pasirašydamos sutartį jos gera valia susitarė dėl palūkanų normos dydžio taikymo, savo parašu patvirtino, kad su juo sutinka. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog ne tik kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir kreditų gavėjai privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją bei priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Todėl būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015) ir sprendė, kad atsakovai turėjo teisinį pagrindą reikalauti grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet ir sumokėti paskaičiuotas palūkanas bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus.
38. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.