Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovams B. Č., A. Č. dėl sutarties pripažinimo įvykdyta, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kad 2017-07-28 priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, kuriuo iš dalies patenkintas vartotojų B. Č. ir A. Č. reikalavimas, pripažinta, kad vartotojams turi būti grąžinta 353,86 Eur suma. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba palaiko 2017-07-28 nutarime išdėstytą poziciją. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių ginčas kilo dėl 2016-01-22 sudarytos vestuvių fotografavimo sutarties vykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-22 tarp šalių buvo sudaryta vestuvių fotografavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovams fotografavimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). CK 6.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.176 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta 2016-01-22 vestuvių fotografavimo sutartis yra laikytina vartojimo paslaugų sutartimi, todėl jai taikytinos CK XVIII1 skyriaus ir XXXV skyriaus nuostatos.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė netinkamai įvykdė 2016-01-22 sutartį, kadangi jiems buvo perduotos netinkamos kokybės, neretušuotos nuotraukos. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 2, 3 dalys). Vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės (CK 6.228¹³ 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalis nustato, kad daiktai turi būti tinkamos kokybės. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad suteiktų paslaugų trūkumų faktą, t. y. kad prekė ar paslauga neatitinka sutartyje nustatytų kokybės ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta suteiktų prekių ar paslaugų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi paslaugos gavėjas teigdamas, kad paslaugos teikėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog paslaugos yra netinkamos, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.

Šalių sudarytos vestuvių fotografavimo sutarties 3.6. punkte numatyta, kad į fotografo vestuvinę medžiagą įeina sutvarkyti, spausdinimui tinkamos kokybės nuotraukų originalai .JPEG formatu, visų nuotraukų sumažintos versijos (greitesnei peržiūrai ar siuntimui el. paštu). Taigi, sutartyje šalys aptarė nuotraukų skaitmeninį formatą (.JPEG), kad jos turi būti tinkamos spausdinimui, tačiau neaptarė konkrečių nuotraukų kokybės rodiklių, todėl darytina išvada, kad nuotraukos turi atitikti kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams. Atsakovai aplinkybę dėl netinkamos nuotraukų kokybės grindžia E. J. 2017-05-15 raštu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Vertinant atsakovų nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. dirba dienraščio „Vakarų ekspresas“ fotoreporteriu, darbo stažas – 6 metai. 2017-05-12 rašte dėl nuotraukų kokybės vertimo E. J. nurodo, kad fotosesijos metu naudoti fotoaparatai - Canon EOS 5D Mark III ir NIKON D7100; nuotraukose pastebimas raiškos (ryškumo), nepakankamos rezoliucijos trūkumas (didesnė rezoliucija lemia geresnę kokybę spausdinant didesnių matmenų fotografijas); įprastinė kokybiška nuotraukų rezoliucija laikytina – apie 2,5 MB ir daugiau; nuotraukose horizontas neišlaikytas, kreivas arba horizontas nuotraukos viduryje, netoli vidurio; nuotraukos per tamsios, šviesus fonas, kuriame matosi tik žmonių siluetai (neteisingas ekspozicijos parinkimas esamomis apšvietimo sąlygomis), nekontrastingos; pozuojančių asmenų galūnės netaisyklingai/neproporcingai „nukirstos“; nuklydęs fokusas nuo pagrindinio nuotraukos objekto; koncentruojantis į pagrindinį nuotraukos objektą, matomi ir kiti pašaliniai asmenys bei daiktai; nuotraukose neįžiūrimi žmonių veidai, šie ir kiti nuotraukų objektai išsilieję; nuotraukų objektų – žmonių veidų ir kt. nuotraukos objektų spalvos nenatūralios (buvo panaudoti filtrai, kuriais neišgaunamas natūralus žmogaus kūno spalvos tonas); fotografuojamo objekto sujudėjimas; per ilgas išlaikymas, judantiems ar galintiems sujudėti objektams įamžinti; nuotraukų korekcijai naudojant atitinkamus efektus – objektų formų linijos akivaizdžiai iškraipytos; nuotraukų objektų - žmonių veidų ir kitų kūno vietų retušavimo trūkumas; iškadravimo nebuvimas (lemiančio nuotraukų kompozicinę situaciją); kai kurios nuotraukos neryškios visame plote, dėl per ilgo išlaikymo ir/ar dėl nestabilios fotoaparato padėties fotografavimo metu, sujudinimo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovai nepateikė duomenų apie E. J. išsilavinimą ir kvalifikaciją ir kt., leidžiančių nustatyti, ar jis turi pakankamai specialiųjų žinių, reikalingų atlikti meninės fotografijos vertinimą. Be to, iš pateikto vertinimo nėra aišku, kokios tiksliai nuotraukos buvo vertinimo objektu, ar buvo vertinamos tik retušuotos nuotraukos, ar tarp vertinamų nuotraukų pateko ir neretušuotos nuotraukos. Taigi, byloje pateiktas E. J. vertinimas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovams perduotos nuotraukos buvo netinkamos kokybės.

Antra, bylos duomenimis ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2016-07-15 ieškovė perdavė atsakovams 97 vnt. retušuotų nuotraukų USB laikmenoje, likusi dalis nuotraukų atsakovams buvo atsiųsta 2017-07-27 ir 2017-07-31 nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2016-08-16 šalys suderino sąlygas dėl fotoalbumų, kuriuose būtų pateikiamos atsakovų vestuvių nuotraukos, užsakymo. Taigi, atsakovai minėtus foto albumus užsisakė praėjus kelioms savaitėms po vestuvių nuotraukų gavimo, t.y. jau susipažinę su šiomis nuotraukomis, todėl labiau tikėtina, kad atsakovams manant, jog ieškovės parengtos vestuvių nuotraukos yra netinkamos kokybės, jie nebūtų užsisakę papildomų paslaugų.

Trečia, atsakovai ieškovei pretenzijų dėl nuotraukų kokybės nereiškė iki 2016-10-09, t.y. daugiau nei du mėnesius. Iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad pirmąją pretenziją atsakovai ieškovei pareiškė 2016-10-09, susirašinėjimo su ieškove metu, t.y. po to, kai atsakovai gavo iš ieškovės fotoalbumus ir buvo paprašyti už juos sumokėti. Įvertinus šios pretenzijos turinį matyti, kad atsakovai iš esmės yra nepatenkinti fotoalbumų kokybe. Pateiktame susirašinėjime atsakovai nurodo, jog ieškovė atsiuntė „krūvą nuotraukų, iš kurių dešimtys kartojosi, šimtai buvo su nukirptom rankom, kojom, ar galvom“. Atsakovai nurodo, kad patys turėjo visas nuotraukas peržiūrėti ir dalį jų ištrinti. Taigi, pagrindinė atsakovų reiškiama pretenzija yra susijusi ne su pačia nuotraukų kokybe, o su tuo, jog atsakovai buvo priversti patys atrinkti nuotraukas, jas grupuoti ir pan. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovams visas vestuvių metu darytas nuotraukas, t.y. tiek retušuotas, tiek neretušuotas nuotraukas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji pateikė atsakovams 1 700 vnt. nuotraukų, kurias sudarė retušuotos bei neretušuotos nuotraukos, taip pat ir nuotraukos, kurias darė jos asistentas. Taigi, akivaizdu, kad ne visos atsakovams perduotos nuotraukos turėjo atitikti vienodus kokybės standartus, kadangi didžioji dalis jiems pateiktų nuotraukų neprivalėjo būti profesionaliai perdirbtos, retušuotos ir pan., todėl vien ta aplinkybė, jog tam tikros nuotraukos kartojosi ar nebuvo tinkamai apkirptos ir pan., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovams buvo perduotos netinkamos kokybės nuotraukos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta, jog ieškovė vykdydama 2016-01-22 vestuvių fotografavimo sutartį perdavė atsakovams netinkamos kokybės nuotraukas, todėl laikytina, kad šią sutarties dalį ieškovė įvykdė tinkamai.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė neperdavė jiems 200 vnt. retušuotų nuotraukų, taip pažeisdama 2016-01-22 sutartį. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pagal 2016-01-22 sutarties 3.6.1. punktą ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovams sutvarkytus, spausdinimui tinkamos kokybės nuotraukų originalus .JPEG formatu, tačiau sutartyje nebuvo numatytas tikslus nuotraukų skaičius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-06-02 nutarimu Nr. 10-786 pripažino, kad minėta Sutarties sąlyga atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Vis dėlto, bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sutarė, kad ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovams 300 vnt. spausdinimui tinkamos kokybės nuotraukų. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2016-07-15 ieškovė perdavė atsakovams 97 vnt. retušuotų nuotraukų USB laikmenoje, tačiau jos nesutaria, ar atsakovams buvo perduotos likusios – 200 vnt. – retušuotos nuotraukos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-27 ir 2017-07-31 nuotolinėmis ryšio priemonėmis ieškovė išsiuntė atsakovams nuotraukas. Atsakovai šias nuotraukas priėmė, pretenzijų dėl nuotraukų perdavimo būdo nereiškė. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys dėl tokio nuotraukų perdavimo būdo tarėsi iš anksto. Taigi, darytina išvada, kad šalys tarpusavio susitarimu sutarė, jog likusios nuotraukos, įskaitant ir 200 vnt. retušuotų nuotraukų, atsakovams bus perduotos nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Dėl pasirinkto nuotraukų perdavimo būdo duomenys apie tai, kokios nuotraukos ir kiek jų buvo persiųsta, nėra išlikę, todėl aplinkybė, ar atsakovams buvo perduota 200 vnt. retušuotų nuotraukų, nustatytina įvertinus kitus byloje esančius duomenis, jų visumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-27 ir 2017-07-31 nuotolinėmis ryšio priemonėmis ieškovė išsiuntė atsakovams nuotraukas, atsakovai pretenzijų dėl to, jog jiems perduotos ne visos nuotraukos, nereiškė. Vienintelę pretenziją dėl nuotraukų kiekio atsakovai pareiškė 2016-07-30, nurodydami, kad trūksta nuotraukų, kuriose „matuojuos suknelę, daraus makiažą, puošia mašiną“, „trūksta nuotraukų su mano vyriausiu broliu“. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo ieškovė reaguodama į 2016-07-30 pretenziją 2016-07-31 išsiuntė atsakovams papildomas nuotraukas. Pažymėtina, jog nors po 2016-07-31 šalys ir toliau aktyviai susirašinėjo, derino fotoalbumų užsakymą, tačiau pretenzijų dėl nuotraukų kiekio atsakovai ieškovei daugiau nereiškė. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė teismui 300 vnt. nuotraukų USB laikmenoje. Vizualiai įvertinus pateiktas nuotraukas matyti, kad jos yra koreguotos – ryškintos nuotraukų spalvos, naudoti nuotraukų filtrai ir kt. Atsakovų atstovė šių nuotraukų neginčijo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje pateikta 300 vnt. retušuotų atsakovų vestuvių nuotraukų, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog ieškovė perdavė atsakovams 300 vnt. retušuotų nuotraukų, todėl atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie nėra gavę visų Sutartyje numatytų nuotraukų, vertintinos kaip nepagrįstos.

Vis dėlto šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 3.6.1. punktą ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovams sutvarkytus, spausdinimui tinkamos kokybės nuotraukų originalus .JPEG formatu. Lietuvių kalbos žodyne žodis „Sutvarkyti“ apibrėžiamas kaip daryti tvarkingą, atitinkantį tvarkos reikalavimus, išdėlioti į reikiamas vietas, daryti geros išvaizdos, lygų. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad šalys susitarė, jog ieškovė perduos atsakovams visas vestuvių metu padarytas nuotraukas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams buvo perduota daugiau nei 1 000 vnt. nuotraukų, todėl akivaizdu, kad atsakovų kaip vartotojų interesus labiausiai atitinka toks nuotraukų perdavimas, kai perduodamos nuotraukos yra tinkamai sugrupuojamos, perduodamos atskirais paketais, todėl šiuo atveju laikytina, kad Sutartyje numatytas ieškovės įsipareigojimas perduoti sutvarkytas nuotraukas apima ne tik nuotraukų retušavimą, tačiau ir perduodamų nuotraukų sisteminimą, kad atsakovams perduodama vestuvių medžiaga būtų nuosekli, susisteminta, aiškiai sugrupuota. Įvertinus byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovė atsakovams 2017-07-27 ir 2017-07-31 nuotolinėmis ryšio priemonėmis perdavė visas nuotraukas kartu, jų nesistemino, negrupavo, neišskyrė, kurios nuotraukos yra retušuotos, o kurios neretušuotos. Šias aplinkybes atsakovai mini 2016-10-09 pretenzijoje, nurodydami, kad ieškovė atsiuntė „krūvą nuotraukų, iš kurių dešimtys kartojosi, šimtai buvo su nukirptom rankom, kojom, ar galvom“, atsakovai nurodo, kad patys turėjo visas nuotraukas peržiūrėti ir dalį jų ištrinti. Taigi, atsakovai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių patyrė papildomų nepatogumų, turėjo patys tvarkyti perduotas nuotraukas. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, jog ieškovė 2017-07-27 ir 2017-07-31 nuotolinėmis ryšio priemonėmis perduodama atsakovams nuotraukas būtų aiškiai išskyrusi retušuotas nuotraukas, todėl labiau tikėtina, kad atsakovai buvo priversti iš daugiau nei 1 000 vnt. nuotraukų atsirinkti retušuotas nuotraukas ir atitinkamai jie nebuvo užtikrinti, ar jiems perduotos visos pagal šalių susitarimą numatytos retušuotos nuotraukos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimo perduoti tinkamai sutvarkytas nuotraukas, todėl laikytina, kad šią sutarties dalį ieškovė įvykdė nepilna apimtimi.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė neperdavė jiems foto filmo. Sutarties 3.6.4. punkte numatyta, kad į fotografo pateikiamą vestuvinę medžiagą įeina vestuvių foto filmas DVD diske. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parengti ir perduoti atsakovams foto filmą, t.y. filmą, sudarytą iš vestuvių nuotraukų, žodžiu šalys taip pat tarėsi, kad ieškovė bandys parengti video filmą, kurį sudaro filmuota vestuvių vaizdo medžiaga, ir jeigu parengtas video filmas bus tinkamos kokybės, ieškovė jį, kaip dovaną, perduos atsakovams. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl video filmo, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar ieškovė perdavė atsakovams foto filmą. Ieškovė nurodo, kad ji foto filmą perdavė atsakovams kartu su visa vestuvių medžiaga, siųsta 2017-07-27 ir 2017-07-31. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-27 ir 2017-07-31 elektroninėmis ryšio priemonėmis ieškovė išsiuntė atsakovams vestuvių medžiagą, atsakovai minėtą medžiagą gavo, pretenzijų dėl to, jog atsakovė neperdavė jiems foto filmo, nereiškė. 2016-10-06 atsakovai pateikė užklausą ieškovei nurodydami „kada gausim video?“, o atsakovė jiems nurodė, kad video bus išsiųstas pirmadienį. Tolimesniame susirašinėjime šalys toliau derasi dėl „video“ perdavimo. Taigi, šalys savo susirašinėjime patvirtina, kad atsakovams nėra perduotas video filmas, o pretenziją dėl to, jog nėra gavę foto filmo atsakovai pareiškė tik 2016-12-24, t.y. jau kilus šalių konfliktui dėl fotoalbumų. Be to, ieškovė pateikė teismui atsakovų vestuvių foto filmą USB laikmenoje. Atsakovų atstovė šio foto filmo neginčijo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovei pretenzijų dėl foto filmo atsakovai nereiškė apie 5 mėnesius nuo vestuvių medžiagos perdavimo, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovė minėtą foto filmą atsakovams perdavė kartu su 2017-07-27 ir 2017-07-31 pateikta medžiaga, todėl laikytina, kad šią sutarties dalį ieškovė įvykdė tinkamai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, šalių ir jį atstovus paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažintina, kad ieškovė 2016-01-22 sutarties 3.6.1. punktą įvykdė nepilna apimtimi, kitą Sutarties dalį ieškovė įvykdė tinkamai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra svarbu nustatyti, kokia apimtimi ieškovė 2016-01-22 sutarties įvykdė netinkamai. Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovams vestuvių fotografavimo paslaugas, perduoti atsakovams sutvarkytus, spausdinimui tinkamos kokybės nuotraukų originalus .JPEG formatu, visų nuotraukų sumažintas versijas (greitesnei peržiūrai ar siuntimui el. paštu), vestuvių foto filmą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė įsipareigojimo perduoti atsakovams tinkamai sutvarkytos vestuvių medžiagos. Atsižvelgus į Sutartyje numatytų paslaugų apimtį, darytina išvada, kad ieškovė netinkamai įvykdė 25 proc. Sutarties reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 855,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur už procesinių dokumentų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai parengimą, 300,00 Eur už procesinių dokumentų teismui parengimą, 240,00 Eur už atstovavimą teisme. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai numatytas koeficientas 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 300,00 Eur už procesinių dokumentų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai parengimą, 300,00 Eur už procesinių dokumentų teismui parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 3 val. 43 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 4 val. x 0,1 x 838,70 Eur, t.y. 335,48 Eur. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė patyrė 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, patenkinus 75 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, t.y. pripažinus, kad ieškovė netinkamai įvykdė 25 proc. Sutarties reikalavimų, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 641,25 Eur (855,00 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 820,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 450,00 Eur už procesinių dokumentų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, 370,00 Eur už pasirengimą, bei atstovavimą teisme. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atmetus 25 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovams iš ieškovės priteistina 205,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 436,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų 218,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 8,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 75 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 6,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 3,28 Eur. Atmetus 25 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 2,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė A. P. 2016 m. sausio 22 d. vestuvių fotografavimo sutarties 3.6.1. punktą įvykdė nepilna apimtimi.

Pripažinti, kad ieškovė A. P. kitas 2016 m. sausio 22 d. vestuvių fotografavimo sutarties dalis įvykdė tinkamai.

Priteisti iš atsakovės B. Č. 218,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P.

Priteisti iš atsakovo A. Č. 218,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P..

Priteisti iš ieškovės A. P. į valstybės biudžetą 2,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės B. Č. į valstybės biudžetą 3,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo A. Č. į valstybės biudžetą 3,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.