- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-451-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01604-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. C.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-451-253/2014
2014 m. kovo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. K. ir atsakovo R. C. atskiruosius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui R. C., išvadą byloje teikiančiai institucijai – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną susitikinėjimų ir bendravimų tvarką su nepilnamečiu vaiku: 1) R. C. su dukra S. G. C., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 19.00 val.; 2) per 2013 metų Šventas Kalėdas gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3) per 2014 metų Šventas Velykas, Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 4) R. C. bendraudamas su dukra S. G. C. turi teisę pasiimti ją iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su dukra savo pasirinktoje vietoje ir pasibaigus bendravimo laikui pristato dukrą savo lėšomis į jos gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-05 nutartimi prašymą nustatyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nustatė iki bus išnagrinėta civilinė byla atsakovo R. C. laikinąją bendravimo su dukterimi S. G. C. tvarką: 1) pirmą mėnesį po nutarties priėmimo R. C. su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., ieškovei ar jos šeimos nariui suteikiant teisę dalyvauti šiuose susitikimuose tiesiogiai ar telekomunikacijų pagalba ir atsakovą įpareigojant sudaryti tokią galimybę dalyvauti šiuose susitikimuose; 2) sekančius mėnesius R. C. su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio nuo 10.00 val. iki 15.00 val., ieškovei ar jos šeimos nariui suteikiant teisę dalyvauti šiuose susitikimuose tiesiogiai ar telekomunikacijų pagalba ir atsakovą įpareigojant sudaryti tokią galimybę dalyvauti šiuose susitikimuose; 3) per 2013 metų Šventas Kalėdas gruodžio 25 d. R. C. su dukra bendrauja nuo 10 val. iki 14.00 val., ieškovei ar jos šeimos nariui suteikiant teisę ir atsakovą įpareigojant sudaryti tokią galimybę dalyvauti šiame susitikime; 4) R. C., bendraudamas su dukra, turi teisę pasiimti ją iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su dukra savo pasirinktoje vietoje laikantis 1, 2, 3 punkte nustatytų reikalavimų, ir pasibaigus bendravimo laikui pristato dukrą savo lėšomis į jos gyvenamąją vietą. Teismas atsižvelgė į šalių išdėstytas pozicijas, į pateiktą Institucijos išvadą, į tai, kad tarp šalių ginčas dėl bendravimo tvarkos kilęs būtent dėl atsakovo galimybės vienam bendrauti su dukra, vertino, kad prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus bei tėvo teisę bendrauti su vaiku, tačiau siekiant nepažeisti vaiko interesų, iš dalies keistina, nustatant ieškovės galimybę dalyvauti šiuose susitikimuose.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė K. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-05 nutartį. Nurodo, kad CPK nenumato galimybės iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, dėl šios priežasties teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta; tokia teisminė praktika jau yra susiformavusi ir taikoma (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1009-524/2009, Nr. 2S-1535-513/2012). Teismas nesurengė žodinio posėdžio, nesuteikė galimybės kitoms šalims pareikšti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus argumentus bei rašytinius įrodymus dėl atsakovo netinkamo elgesio. Dukra su atsakovu daugiau nei metus visiškai nebendravo, nes atsakovas nerodė jokio noro matytis su dukra. Mano, kad skundžiama nutartimi teismas iš esmės išsprendė vieną ieškinio reikalavimą, t. y. dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o tai prieštarauja įstatymui.
Atskiruoju skundu atsakovas R. C. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-05 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei nustatyti laikinąją bendravimo su dukra S. G. C. tvarką: 1) R. C. su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 19.00 val.; 2) per 2013 metų Šventas Kalėdas gruodžio 25 d. nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 3) per 2014 m. Šventas Velykas, Velykų pirma dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 4) R. C., bendraudamas su dukra, turi teisę pasiimti ją iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauti su dukra savo pasirinktoje vietoje, ir pasibaigus bendravimo laikui pristato dukrą savo lėšomis į jos gyvenamąją vietą. Nurodo, kad dėl atsakovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo Šilutės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka nepažeis dukters interesų. Mano, kad teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas tik minimalią galimybę atsakovui bendrauti su dukra, iš esmės pažeidė nepilnametės dukters interesus ir teises, kadangi nebuvo jokių kliūčių, dėl kurių teismas būtų turėjęs netenkinti atsakovo prašymo dėl bendravimo tvarkos. Tesimas nenurodė, kodėl būtų pažeisti dukters interesai atsakovo prašymą tenkinus visiškai, todėl, atsakovo nuomone, teismo nutartis yra be motyvų ir teismo padarytos išvados neatitinka faktinės bylos medžiagos. Teismas nenurodė, kodėl atsakovas turi teisę bendrauti su dukra tik stebint svetimiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais nei su juo, nei su dukra asmenims. Mano, kad tokia sąlyga pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų statymo 10 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė teigia, kad atsakovo palikimas vieno su dukra yra neįmanomas, nes vaikas yra atpratęs nuo atsakovo, be to, atsakovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo nederamo elgesio su dukra ir vien tai, kad nepakako įrodymų patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiškia, kad jis nekelia grėsmės dukrai. Ieškovė pati turi stebėti vaiko susitikimus su tėvu.
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 13 p. Teigia, kad visada siekė bendrauti su dukra, tačiau pati ieškovė to neleidžia. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra pakenktų nepilnametei dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Atskiraisiais skundais keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo tvarkos nustatymas – negalėjo būti taikyta. Įstatymas numato teismui teisę, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. (CPK 384 str. 5 d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktinę situaciją, taip pat gali taikyti ir kitokias laikinosios apsaugos priemones, kurios CK 3.65 str. 2 d. pateiktame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo vertinimu, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus (CPK 145 str. 1 d. 13 p., 376 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai pažymėta ir apeliantės nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo Nr. 2S-1535-513/2012 nutartyje. Pažymėtina, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir reikalingumo sprendžiama kiekvienu atveju konkrečioje byloje, be to, pagal teismų precedentų taikymo taisykles, esant skirtingiems tos pačios grandies teismo precedentams, turi būti vadovaujamasi vėlesniuoju, todėl atmestini argumentai, kad skundžiama nutartis prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai.
Bendroji CPK 147 str. 1 d. nuostata numato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovės pozicija ir argumentai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos buvo išdėstyti ieškinyje. Įvertinus skundžiamą nutartį matyti, kad teismas atsižvelgė į abiejų šalių bei išvadą teikiančios institucijos išdėstytas pozicijas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nesutikimo su atsakovo prašymu argumentus ieškovė taip pat galėjo išdėstyti atskirajame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė vieną ieškinio reikalavimą ir pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės.
CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taip pat ir vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.161 str., 3 d., 3.170 str. 1–2 d.). Sprendžiant su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, būtina vadovautis ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė trumpesnį atsakovo ir dukters bendravimo laiką, po pirmojo mėnesio jį pailginant. Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl būtų pažeisti dukters interesai atsakovo prašymą tenkinus visiškai. Apeliantė K. K. nurodė, kad atsakovas nebendravo su dukra daugiau nei metus. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo paaiškinimai atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovas dar prieš metus laiko su dukra bendravo. Nors atsakovas nurodo, kad jo ir dukters santykiai yra geri, tačiau atsižvelgtina ir į pakankamai jauną vaiko amžių, į tai, kad bendravimas buvo pertrauktas gan ilgą laiką bei į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nustatoma tik laikina bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti trumpesnį atsakovo ir dukters bendravimo laiką, nei prašė atsakovas, tam, kad tarp nepilnametės dukters ir tėvo sustiprėtų tarpusavio ryšys, kartu užtikrinant ir nepilnamečio vaiko bei jo tėvo teisių į bendravimą galimybę.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas numatė ieškovei ar jos šeimos nariui teisę dalyvauti šalių dukters susitikimuose. Apeliantas R. C. nesutinka, kad ieškovės sutuoktinis R. K. turi teisę stebėti, kaip atsakovas bendrauja su savo dukra, ir mano, kad tokia sąlyga pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų statymo 10 str. numatytą vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, šiuo metu šalių nepilnametė duktė nuolat gyvena su ieškove ir jos sutuoktiniu R. K.. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko santykiai su ieškovės sutuoktiniu geri, šeimyniški, jis yra vaiko nuolatinės aplinkos dalis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tarp šalių kilusio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos pobūdį, nėra pagrindo konstatuoti, kad galimybės dalyvauti susitikimuose sudarymas ieškovei ar jos šeimos nariams pažeidžia mažamečio vaiko teises.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.