Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, augianti du iki 3 metų vaikus, teista:

1) 2015 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2018 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, iš dalies atidėtas, nustatant 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, jos pradžią skaičiuojant nuo Inos S.s faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatant 1 metų 6 mėnesių likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmė atlikta; teistumas neišnykęs,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, teistas:

1) 2012 m. spalio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais;

2) 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais; 2015-02-24 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3) 2015 m. vasario 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 151 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kuri subendrinta su 2014 m. vasario 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bet neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

4) 2015 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, kuri subendrinta su 2015 m. vasario 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

5) 2015 m. spalio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kuris subendrinta su 2015 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus bausmės, o 2017 m. balandžio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės;

6) 2017 m. spalio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2015 m. spalio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, atskaičius laikI.me sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų; 2018 m. gruodžio 13 d. atliko bausmę;

7) 2020 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto, bausmę atlikęs;

8) 2020 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto, bausmę atlikęs;

9) 2021 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 20 dienų;

10) 2023 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

11) 2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2023 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi, 2023 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

12) 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

- kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. 2023 m. kovo 17 d., apie 01.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. S., išgertuvių metu, kilus konfliktui, tyčia smogė ranka E. K. į veido sritį, po ko, tarpusavyje susistumdė ir parvertė E. K. ant grindų, M. S. suėmus gulinčiai E. K. už galvos plaukų, tokiu būdu ją keliant nuo grindų ir laikant, ji tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, rankomis ir kojomis smogė E. K. į įvairias kūno vietas, po to, M. S., laikydamas už galvos plaukų, smogė pastarosios galvą į grindis bei tampė po kambarį, taip nukentėjusiajai E. K. ne mažiau dvylikos trauminių poveikių rezultate, savo ir M. S. veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų – nosies – abiejų skruostų srityje, dešinės ausies kaušelio ir dešinio užausio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio žando srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktos kairėje, kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, kairiojo viršutinio pirmo danties panirimą, priekinio nosies dyglio lūžį.

M. S. 2023 m. kovo 17 d., apie 01.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. S., išgertuvių metu, kilus konfliktui, I. S. smogus ranka E. K. į veidą, joms susistumdžius ir parvertus E. K. ant grindų, jis, tyčia suėmė gulinčiai ant grindų E. K. už galvos plaukų ir juos tempė, tokiu būdu ją keldamas, I. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų rankomis ir kojomis smogus E. K. į įvairias kūno vietas, jis, laikydamas už galvos plaukų, smogė E. K. veidą į grindis bei tempė už plaukų, taip nukentėjusiajai E. K. ne mažiau dvylikos trauminių poveikių rezultate, savo ir I. S. veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų – nosies – abiejų skruostų srityje, dešinės ausies kaušelio ir dešinio užausio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio žando srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktos kairėje, kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, kairiojo viršutinio pirmo danties panirimą, priekinio nosies dyglio lūžį, po to, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, smogė rankomis ir kojomis V. P. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam V. P. ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių rezultate padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelio srityje, dešinio užausio srityje, abipus krūtinės ląstoje, abipus juosmens srityje, odos nubrozdinimais abipus galvos plaukuotoje dalyje, kairiame dilbyje, muštine žaizda kairiame dilbyje, dešiniųjų XI ir XII, kairiojo XI šonkaulių lūžiais, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiais.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – I. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamosios asmenybę – teista, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 182–186), esant neišvykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, kaltinamoji ir vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), trečią kartą teisiama už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 1–8), nedirbanti (2 t., b. l. 10–11), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajai už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. S. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 48–62), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, M. S. ir vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 77–83), nedirbantis (2 t., b. l. 85), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. S. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu M. S. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į M. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį įskaityta ir atlikta bausmės dalis.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad kaltinamasis M. S. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu, ko pasėkoje, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 228,35 Eur, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo M. S. priteistina 228,35 Eur suma už V. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš I. S. ir M. S. (3 t., b. l. 6–7). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl I. S. ir M. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė, sutiko sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. S. (3 t., b. l. 30–31). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jis ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti, nes buvo sulaužytas žandikaulis. Taip pat ilgą laiką negalėjo nieko dirbti – buvo sulaužyti šonkauliai, negalėjo normaliai išsimiegoti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi, nesutiko sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlygI.ma visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji E. K. dėl kaltinamųjų I. S. ir M. S. jai padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajai E. K. buvo diagnozuoti daugybiniai viso kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų – nosies – abiejų skruostų srityje, dešinės ausies kaušelio ir dešinio užausio srityje, kairės ausies kaušelio srityje, kairio žando srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, kairiojo viršutinio pirmo danties panirimą, priekinio nosies dyglio lūžis, kurie buvo padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių rezultate. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiosios E. K. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, jai taikytas ambulatorinis gydymas, todėl neabejotI., kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus (mažiausiai 12 trauminių poveikių) nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu atliko abu kaltinamieji, smūgiai buvo suduodami ir rankomis, ir kojomis į įvairias E. K. kūno vietas. Kaltinamojo M. S. smurtinių veiksmų nesustabdė net taip, kad nukentėjusioji yra moteris, silpnesnė už jį. Neabejotina nukentėjusiajai konstatuoti daugybiniai kūno sužalojimai sukėlė jai daug nepatogumų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji E. K. dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, kurį laiką buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą (kaltinamieji nukentėjusiajai E. K. sudavė mažiausiai 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas), nukentėjusiajai E. K. padarytus sužalojimus (daugybiniai viso kūno sužalojimai, priekinio nosies dyglio lūžis), jų lokalizaciją (didžioji dauguma kraujosruvų ir nubrozdinimų buvo veido srityje), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (abu kaltinamieji ir abu nukentėjusieji kartu leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusioji jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios E. K. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2 000 Eur. Kaltinamieji I. S. ir M. S. yra pakankamai jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiosios E. K. ir nuskalstamą veiką padariusių asmenų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 2 000 Eur.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis V. P. dėl kaltinamojo M. S. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam V. P. buvo diagnozuoti daugybiniai viso kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio srityje, dešinio užausio srityje, abipus krūtinės ląstoje, abipus juosmens srityje, odos nubrozdinimai abipus galvos plaukuotoje dalyje, kairiame dilbyje, muštinė žaizda kairiame dilbyje, dešiniųjų XI ir XII, kairiojo XI šonkaulių lūžiai, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, kurie buvo padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių rezultate. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo V. P. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, jam taikytas ambulatorinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus (mažiausiai 15 trauminių poveikių) nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu M. S. sudavė tiek rankomis, tiek kojomis ir į įvairias kūno vietas. Neabejotina nukentėjusiajam konstatuoti daugybiniai kūno sužalojimai, šonkaulių, žandikaulio lūžiai sukėlė nukentėjusiajam daug nepatogumų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis V. P. dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, kurį laiką buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo M. S. atliktų veiksmų intensyvumą (M. S. V. P. sudavė mažiausiai 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas), nukentėjusiajam V. P. padarytus sužalojimus (daugybiniai viso kūno sužalojimai, šonkaulių, žandikaulio lūžiai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (abu kaltinamieji ir abu nukentėjusieji kartu leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo V. P. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2 500 Eur. Kaltinamasis M. S. yra pakankamai jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo V. P. ir kaltinamojo M. S. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 2 500 Eur.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 27 d. pažymos Nr. APD-2023-15253, nukentėjusiajai E. K. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (3 t., b. l. 69). Nukentėjusiajai E. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 465,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama dėl I. S.s ir M. S. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir lygiomis dalimis priteistina iš abiejų kaltinamųjų, t. y. po 232,74 Eur iš kiekvieno.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 27 d. pažymos Nr. APD-2023-15224 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, pagal 2023 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. KTS-2023-04117 kaltinamajam M. S. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 269,60 Eur. Kaltinamajam M. S. gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, todėl atsižvelgiant į tai, taip pat, į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis jau kurį laiką atlieką laisvės atėmimo bausmę ir nedirba, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo M. S. nepriteistinos.

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 134–137), naikintina, nes M. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomosios priemonės taikymas tapo nebereikalingu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD kompaktiniai diskai su pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais (2 t., viršelis), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, sveikatos priežiūros paslaugomis;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nubausti 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu M. S. paskirtą galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į M. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės dalį.

Panaikinti M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 23 d.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. S..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir:

- solidariai iš I. S. ir M. S. priteisti 109,06 Eur (vieną šimtą devynis eurus 06 ct) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos aikštė 1, 03505 Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esanti Swedbank, AB, banko kodas 73000, naudai;

- iš M. S. priteisti 228,35 (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 35 ct) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos aikštė 1, 03505 Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esanti Swedbank, AB, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš I. S. ir M. S. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. K. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. S. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. P. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš I. S. ir M. S. valstybės naudai 465,47 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 47 ct) proceso išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 232,74 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 74 ct), už E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos FI.nsų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD kompaktinius diskus su pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.