- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- TA-374-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02276-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl ribotos interneto prieigos ribojimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d.
2. Pareiškėjas nurodė, jog uždarosios zonos bibliotekoje riboto interneto prieiga ribojama daugiau nei nustatyta teisės aktais. Teigė, kad pareiškėjui nesudaroma galimybė susipažinti su teismuose nagrinėjamomis administracinėmis bylomis, kuriuose jis yra proceso dalyvis. Taip pat nurodė, kad Alytaus PN administracija užkerta kelią į švietimą, nes nesuteikia galimybės domėtis naujausiais įstatymais, Seimo kontrolierių įstaigos išvadomis, teismų praktika. Bibliotekoje nėra darbuotojo, kuris, įvedęs slaptažodį, galėtų atblokuoti riboto interneto prieigą ir suteiktų galimybę ieškoti įstatymų, aktualios teismų praktikos. Dėl skunde nurodytų jo teisių ribojimo ir pažeidimų jis patyrė didžiulius nepatogumus, buvo labai apsunkintos jo kalinimo sąlygos.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą. Tvirtino, kad Alytaus PN uždaroje zonoje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga bibliotekoje pagal nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafiką. Pažymėjo, kad nuteistieji gali susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išvadomis pasinaudoję svetaine www.teismai.lt. Nurodė, kad Alytaus pataisos pareigūnai ginčo laikotarpiu neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2S-3463 pareiškėjo skundo dalį dėl ribotos interneto prieigos grąžino nagrinėti Alytaus PN. Alytaus PN, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pateikė išsamų atsakymą Nr. 363-1423, kurio pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė. Alytaus PN nuteistieji turi galimybę bibliotekoje naudotis ribota interneto prieiga ir gali gauti pagrindinę informaciją apie galiojančius teisės aktus. Atsiliepime akcentavo, kad pareiškėjas neturi reikiamų duomenų prisijungti prie elektroninės teismų sistemos, todėl neturi galimybės susipažinti su savo bylomis. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Alytaus PN riboto interneto prieiga ribojama labiau nei numatyta teisės aktuose, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7 punktu ir nurodė, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas, tačiau pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas.
9. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl apribotos galimybės naudotis riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP). Alytaus PN direktorius 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 363-862, kurį pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymu Nr. 2S-3463 Alytaus PN įpareigojo pareiškėjo prašymo dalį dėl RIP dar kartą išsamiai išnagrinėti ir atsakymo kopiją pateikti Kalėjimų departamentui. Alytaus PN, atsižvelgdami į Kalėjimų departamento pareiškėjui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą Nr. 2S-3463, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymo dalį dėl RIP bei pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakymą Nr. 363-1423, kurio pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė. Atsakyme Alytaus PN direktorius nurodė, kad Alytaus PN uždarojoje zonoje nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis riboto interneto prieiga bibliotekoje, įrengtoje uždarojoje zonoje, nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafike nustatytu laiku. Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 yra pažymėjęs, kad ribotos prieigos internetu suteikimas priklauso suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Suteikdama galimybę naudotis ribota interneto prieiga, įstaiga privalo nustatyti ir naudojimosi internetu tvarką. Siekiant užtikrinti bausmės vykdymo režimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą, nuteistieji galėtų naudotis riboto interneto prieiga, lankydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą. Pagal Alytaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-91 patvirtintą Naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašą, įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą nuteistųjų bibliotekos lankymo grafiką bibliotekoje naudotis RIP. Minėtu Alytaus PN direktoriaus įsakymu yra patvirtintas ir 43 leidžiamų naudotis internetinių svetainių sąrašas (toliau – ir sąrašas), į kurį įtrauktos tokios svetainės, kaip elektroninis teisės aktų registras www.e-tar.lt, Lietuvos teismų tinklapis www.teismai.lt, teisės portalas www.infolex.lt, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos tinklalapis www.lrski.lt ir kitos svetainės, kurių pagalba pareiškėjui sudarytos visos galimybės susipažinti su naujaisiais teisės aktais, teismų praktika, Seimo kontrolierių išvadomis. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl bibliotekoje dirbančių asmenų, kurie nesugeba suteikti prieigos prie RIP, yra pernelyg abstraktūs. Be to, iš byloje esančio pareiškėjo susirašinėjimo su Alytaus PN dėl RIP matyti, kad Alytaus PN yra paskirti už riboto interneto taškų priežiūrą atsakingi asmenys. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, nesudarant galimybės naudojantis ribota interneto prieiga domėtis naujausiais įstatymais, Seimo kontrolierių įstaigos išvadomis, teismų praktika, yra deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų.
10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nesudaroma galimybė susipažinti su teismuose nagrinėjamomis administracinėmis bylomis, kuriose jis yra proceso dalyvis, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakymuose į pareiškėjo skundus Alytaus PN pareiškėjui paaiškino, kad atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji neturi galimybės prisijungti prie elektroninių valdžios vartų, nes neturi elektroninio parašo. Teismas, remdamasis LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019, 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019, konstatavo, jog, sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas gali kreiptis į įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris, esant galimybei, suteiks prašomą pagalbą. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl galimybės prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ nebuvimo galėjo kilti skunde nurodyta žala.
11. Teismas, nustatęs, kad Alytaus PN teisės aktų reikalavimų nepažeidė, padarė išvadą, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti neturtinę žalą, ir pareiškėjo skundą atmetė.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1, taip pat liudytojų parodymų. Teismas netinkamai, neišsamiai išnagrinėjo skundo aplinkybes, teismo priimtas sprendimas yra šališkas.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
17. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo nuostatų, išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų matyti, jog Seimo kontrolieriaus išvados ar liudytojų parodymai buvo siųsti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų dėl ribotos interneto prieigos ribojimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d., atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, nesudarant galimybės naudojantis ribota interneto prieiga domėtis naujausiais įstatymais, Seimo kontrolierių įstaigos išvadomis, teismų praktika, yra deklaratyvūs ir nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nesudaroma galimybė susipažinti su teismuose nagrinėjamomis administracinėmis bylomis, kuriose jis yra proceso dalyvis, atkreipė dėmesį, kad atsakymuose į pareiškėjo skundus Alytaus PN pareiškėjui paaiškino, kad atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji neturi galimybės prisijungti prie elektroninių valdžios vartų, nes neturi elektroninio parašo. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019), konstatavo, jog, sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1, taip pat liudytojų parodymų, todėl teismo priimtas sprendimas yra šališkas.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimybe pasinaudoti riboto interneto prieiga, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08) (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019).
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo padavęs skundus Alytaus PN, Kalėjimui departamentui dėl ribotos galimybės naudotis riboto interneto prieiga. Alytaus PN, atsižvelgdami į Kalėjimų departamento pareiškėjui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymo dalį dėl RIP bei pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakymą Nr. 363-1423, kurio pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė. Atsakyme Alytaus PN direktorius nurodė, kad Alytaus PN uždarojoje zonoje nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis riboto interneto prieiga bibliotekoje, įrengtoje uždarojoje zonoje, nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafike nustatytu laiku. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-91 patvirtintą Naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašą, padarė pagrįstą išvadą, kad įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą nuteistųjų bibliotekos lankymo grafiką bibliotekoje naudotis RIP. Pareiškėjas galėjo naudotis tokiomis svetainėmis, kaip elektroninis teisės aktų registras www.e-tar.lt, Lietuvos teismų tinklapis www.teismai.lt, teisės portalas www.infolex.lt, Seimo kontrolierių įstaigos tinklalapis www.lrski.lt, ir kitomis svetainėmis, kurių pagalba pareiškėjui sudarytos galimybės susipažinti su naujaisiais teisės aktais, teismų praktika, Seimo kontrolierių išvadomis.
25. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimybės prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ nebuvimo, vadovavosi LVAT praktika (2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019), kuria remiantis konstatavo, jog, sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų šiuo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, galiojantį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nenustatė pagrindo daryti priešingas išvadas.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1, taip pat liudytojų parodymų, tai nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamais aspektais atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.