- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- I1-607-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02276-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. J. (toliau – ir J. J., ir pareiškėjas) skundu (b.l. 1–5) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl ribotos interneto prieigos ribojimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. J. J. nurodė, kad uždarosios zonos bibliotekoje riboto interneto prieiga ribojama daugiau nei nustatyta teisės aktais. Teigė, kad pareiškėjui nesudaroma galimybė susipažinti su teismuose nagrinėjamomis administracinėmis bylomis, kuriuose jis yra proceso dalyvis. Taip pat nurodė, kad Alytaus PN administracija užkerta kelią į švietimą, nes nesuteikia galimybės domėtis naujausiais įstatymais, Seimo kontrolierių įstaigos išvadomis, teismų praktika. Bibliotekoje nėra darbuotojo, kuris įvedęs slaptažodį galėtų atblokuoti riboto interneto prieigą ir suteiktų galimybę ieškoti įstatymų, aktualios teismų praktikos. Skunde tvirtino, kad dėl skunde nurodytų jo teisių ribojimo ir pažeidimų jis patyrė didžiulius nepatogumus, buvo labai apsunkintos jo kalinimo sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 21–23). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą. Tvirtino, kad Alytaus PN uždaroje zonoje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga bibliotekoje pagal nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafiką. Pažymėjo, kad nuteistieji susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis gali pasinaudoję svetaine www.teismai.lt. Nurodė, kad Alytaus pataisos pareigūnai ginčo laikotarpiu neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l 35–28). Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2S-3463 pareiškėjo skundą dalyje dėl ribotos interneto prieigos grąžino nagrinėti Alytaus PN. Alytaus PN pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą pateikė atsakymą, kurio pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė. Nurodė, kad Alytaus PN nuteistieji turi galimybę bibliotekoje naudotis ribota interneto prieiga ir gali gauti pagrindinę informaciją apie galiojančius teisės aktus. Atsiliepime akcentavo, kad pareiškėjas neturi reikiamų prisijungimo prie EPP duomenų, todėl susipažinti su savo bylomis neturi galimybės. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjo tvirtinimu, Alytaus PN riboto interneto prieiga ribojama labiau nei numatyta teisės aktuose.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalį nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. Taigi, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas. Tačiau svarbu pažymėti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Apie tam tikrų kalinimo sąlygų ir su tuo susijusių apribojimų, būdingų atliekant laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamumą pripažįstama ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. prašymu kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl apribotos galimybės naudotis riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP) (b.l. 31). Alytaus PN direktorius 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 363-862 (b.l. 8), kurį pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymu Nr. 2S-3463 Alytaus PN įpareigojo pareiškėjo prašymą dalyje dėl RIP dar kartą išsamiai išnagrinėti ir atsakymo kopiją pateikti Kalėjimų departamentui (b.l. 44-46).
Alytaus PN, atsižvelgdami į Kalėjimų departamento pareiškėjui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą Nr. 2S-3463, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymo dalį dėl RIP bei pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakymą Nr. 363-1423 (b.l. 6,7), kurio pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė. Atsakyme Alytaus PN direktorius nurodė, kad Alytaus pataisos namuose uždarojoje zonoje nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis riboto interneto prieiga bibliotekoje, įrengtoje uždarojoje zonoje, nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafike nustatytu laiku. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 yra pažymėjęs, kad ribotos prieigos internetu suteikimas priklauso suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Suteikdama galimybę naudotis ribota interneto prieiga, įstaiga privalo nustatyti ir naudojimosi internetu tvarką. Siekiant užtikrinti bausmės vykdymo režimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą, nuteistieji galėtų naudotis riboto interneto prieiga, lankydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą. Pagal Alytaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-91 „Dėl naudojimosi ribota interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašą (b. l. 27–29), įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą nuteistųjų bibliotekos lankymo grafiką (b.l. 26) bibliotekoje naudotis RIP. Minėtu Alytaus PN direktoriaus įsakymu yra patvirtintas ir 43 leidžiamų naudotis internetinių svetainių sąrašas (toliau – ir sąrašas) (b.l. 29), į kurį įtrauktos tokios svetainės, kaip elektorinis teisės aktų registras www.e-tar.lt, Lietuvos teismų tinklapis www.teismai.lt, teisės portalas www.infolex.lt, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos tinklalapis www.lrski.lt ir kitos svetainės, kurių pagalba pareiškėjui sudarytos visos galimybės susipažinti su naujaisiais teisės aktais, teismų praktika, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių išvadomis. Pastebėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl bibliotekoje dirbančių asmenų, kurie nesugeba suteikti prieigos prie RIP yra pernelyg abstraktūs. Be to, iš byloje esančio pareiškėjo susirašinėjimo su Alytaus PN dėl RIP matyti, kad Alytaus PN yra paskirti atsakingi asmenys už riboto interneto taškų priežiūrą (b.l. 8). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, nesudarant galimybės naudojantis ribota interneto prieiga domėtis naujausiais įstatymais, Seimo kontrolierių įstaigos išvadomis, teismų praktika, vertintini deklaratyviais ir nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jam nesudaroma galimybė susipažinti su teismuose nagrinėjamomis administracinėmis bylomis, kuriuose jis yra proceso dalyvis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymuose į pareiškėjo skundus Alytaus PN pareiškėjui paaiškino, kad atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji neturi galimybės prisijungti prie elektroninių valdžios vartų, nes neturi elektorinio parašo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-912-575/2019, be kita ko, nustatė, jog sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas gali kreiptis į įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą kuris, esant galimybei, suteiks prašomą pagalbą. Kaip jau minėta, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl galimybės prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ nebuvimo, galėjo kilti skunde nurodyta žala.
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad Alytaus PN teisės aktų reikalavimų nepažeidė, ir nesant pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui jo prašomą priteisti neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.