Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. A2-303-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2-303-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20049-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
G. D.
Civilinė byla Nr. A2-303-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20049-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 124.3.; 122.2., 122.3., 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-18154-375/2014, kuria atsisakyta atnaujini procesą civilinėje byloje pagal antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo A. R., suinteresuotas asmuo byloje G. D.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas A. R. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje N.2-24279-151/2013.

Prašymą grindė aplinkybėmis, jog teismas 2013-12-19 nutartimi tenkino antstolio M. P. pareiškimą ir jam kaip UAB „Arnelita“ vadovui už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną skyrė 5 Lt baudą. Vėliau paaiškėjo, kad antstolio patvarkymas išieškoti baudą iš G. D. buvo neteisėtas, nes priimtas pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo terminui, vykdomoji byla dėl išieškojimo buvo nutraukta 2014-07-03 teismo nutartimi. Pareiškėjas nurodė, kad minėta aplinkybė teismui buvo žinoma nagrinėjant antstolio pareiškimą, tačiau teismas to nevertino ir nepagrįstai skyrė jam baudą. Apie neteisėtą antstolio patvarkymą, už kurio nevykdymą buvo nubaustas teismo nutartimi paskirta bauda, sužinojo susipažinęs su teismo 2014-07-03 nutartimi, todėl termino prašymui pateikti nepraleido.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo A. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir proceso neatnaujino.

Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjęs esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, bet negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir kada apie jas sužinojo pareiškėjas. Teismas privalo išsiaiškinti ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos ir ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Pareiškėjo įvardintos aplinkybės dėl vykdomosios bylos nutraukimo dėl baudos išieškojimo vykdymo senaties neatitinka nurodytų aplinkybių kriterijų, kadangi nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos kaip nurodo pats pareiškėjas nei jam, nei teismui nagrinėjančiam bylą dėl baudos bendrovės vadovui skyrimo. Teismas pažymėjo, kad bauda pareiškėjui, kaip įmonės vadovui buvo skirta dėl teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis pateikė reikalavimą bendrovės vadovui A. R., susijusį su išskaitymais iš skolininko G. D. darbo užmokesčio, tačiau įmonės vadovas nevykdė antstolio reikalavimo, mokėjo skolininkui G. D. darbo užmokestį nedarydamas privalomų išskaitų. Šiais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė imperatyvią proceso teisės normą, įsakmiai įpareigojančią juridinio asmens vadovą vykdyti antstolio reikalavimus, susijusius su sprendimų vykdymu.

Nenuginčytas ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka antstolio patvarkymas privalėjo būti vykdomas, todėl UAB ,,Arnelita“ privalėjo jį vykdyti, jo pagrindu atlikti atskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ir lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nenumato galimybės asmeniui, kuriam skirtas antstolio reikalavimas, jo nenuginčijus įstatymo nustatyta tvarka, pačiam nuspręsti dėl jam pateikto reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl to jo nevykdyti. Be to, antstolio patvarkyme dėl skolos išieškojimo UAB „Arnelita“ buvo aiškiai nurodyta, kokiu būdu ir kokia tvarka turi būti vykdomas patvarkymas, taip pat apie pareigą informuoti antstolį negalint patvarkymo vykdyti, nurodytos pasekmės nevykdant patvarkymo, taip pat nurodyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka. UAB „Arnelita“ vadovas patvarkymo pilnutinai nevykdė, nepranešė antstoliui apie atsiradusias kliūtis vykdyti patvarkymą, teismo posėdyje dėl baudos skyrimo minėtos bendrovės vadovas nedalyvavo ir taip pat nepranešė apie priežastis, įtakojusias antstolio reikalavimo nevykdymą, todėl teismui 2013-12-19 priimant nutartį tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo nebuvo aišku kokios priežastys nulėmė teisėto antstolio reikalavimo nevykdymą. Tokie bendrovės vadovo veiksmai, neatliekant kiekvieną mėnesį atskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir išskaičiuotų lėšų nepervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, negali būti pripažinti tinkamais ir sudaro teisinį ir faktinį pagrindą skirti įmonės administracijos vadovui baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl antstolio 2013-03-25 patvarkymas pareiškėjui, kaip bendrovės vadovui, buvo privalomas vykdyti.

Pareiškėjo argumentus dėl antstolio patvarkymo išieškoti baudą iš skolininko G. D. neteisėtumo teismas atmetė. Nors vykdomoji byla Nr.0123/03/05816 dėl baudos išieškojimo iš skolininko G. D. nutraukta pasibaigus įstatymo numatytam išieškojimo senaties terminui, tačiau tai nedaro negaliojančio per se pačio antstolio patvarkymo daryti savalaikes išskaitas iš darbuotojo. Teismas padarė išvada, jog pareiškėjas nepateikė teismui nei vieno įrodymo, galinčiu būti pagrindu atnaujinti procesą. Be to, jei pareiškėjui ir buvo kilusios abejonės dėl antstolio patvarkymo teisėtumo, jis privalėjo elgtis apdairiai bei protingai ir išsiaiškinti faktinę situaciją, nurodyti antstoliui jo patvarkymo nevykdymo priežastis, bendradarbiauti su antstoliu, o vėliau su teismu, nagrinėjančiu bylą dėl baudos skyrimo. Asmens, kuris elgiasi neatidžiai, neapdairiai, nerūpestingai, neprotingai, teisės negali būti ginamos (CK 1.5, 1.90 str. 5 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti, prašymą atnaujinti procesą tenkinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, kad 2014 m. liepos 17 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24279-151/13, kurioje jam buvo paskirta bauda po 5 Lt už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2013-04-02 iki 2013-11-21 ir nurodyta vykdyti atskaitymus iš darbuotojo G. D. gaunamo darbo užmokesčio, atskaitymus pervesti antstoliui. Gavus antstolio patvarkymą buvo akivaizdu, kad G. D. prieš 10 metų paskirta administracinė bauda negali būti išieškoma. Apie tai buvo informuotas antstolis, kad suėjus senaties terminui baudos išieškojimas negalimas. Antstolis su tuo sutiko, bet vis tiek reikalavo vykdyti atskaitymus. Nepaisant to, antstolis kreipėsi į teismą prašydamas paskirti pareiškėjui baudą už jo patvarkymo nevykdymą. Teismas, neįsigilinęs į situaciją, 2013-12-19 nutartimi paskyrė antstolio prašomą baudą. Antstolio neteisėtas patvarkymas buvo apskųstas. Skundą išnagrinėję Kauno apylinkės teismas, o apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas antstolio neteisėtą patvarkymą, kurio pagrindu buvo paskirta bauda, panaikino kaip neteisėtą ir vykdomąją bylą nutraukė pasibaigus išieškojimo terminui ir įsigaliojus senačiai. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014-10-27 nutartimi prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismo nutartyje nurodoma, kad bauda pareiškėjui, kaip įmonės vadovui, buvo skirta už antstolio reikalavimo nevykdymą. Nutartyje taip pat nurodoma, kad nežiūrint to, kad antstolio patvarkymas buvo neteisėtas ir vykdomoji byla nutraukta pasibaigus įstatymo numatytam senaties terminui, pareiškėjas privalo vykdyti antstolio patvarkymą. Teismas nepagrįstai antstolio patvarkymą dėl baudos išieškojimo pasibaigus įstatymo nustatytam senaties terminui laikė teisėtu. Kauno apylinkės teismas 2014-07-03 nutartimi, taip pat Kauno apygardos teismas kaip apeliacinė instancija, išnagrinėję antstolio veiksmų teisėtumą išieškant baudą iš G. D., nurodė, kad antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, neatliko jokių vykdomųjų veiksmų, o išieškojimą suintensyvino praėjus beveik 10 metų ir tuo pažeidė CPK 634 str. 2 d., t.y. tinkamai nevykdė jam priskirtų pareigų. Antstolio patvarkymas, surašytas ir pateiktas UAB „Arnelita“ vykdymui pažeidžiant įstatymus, negali būti laikomas teisėtu. Už neteisėtų dokumentų surašymą yra atsakingi asmenys, kurie surašė tokius dokumentus, o neteisėto patvarkymo pagrindu paskirta bauda, atnaujinus procesą, turi būti panaikinta. Baudos paskyrimas už antstolio neteisėto patvarkymo nevykdymą yra akivaizdi klaida, kurią turi ištaisyti teismas, priimdamas procesinį sprendimą.

CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad išaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, yra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Nurodyta teisės norma taikoma tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nustatyta, jog 2013-11-29 Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimas skirti UAB „Arnelita“ direktoriui A. R. iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino, vykdomojoje byloje Nr. 0123/03/05816 UAB „Arnelita“ vadovui A. R. skyrė 5 Lt baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo Nr. S-1883 nevykdymo dieną nuo 2013-04-02 iki 2013-11-21. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad antstolio M. P. kontorai buvo pateiktas vykdyti 2003-10-11 Kauno m. KP išduotas nutarimas Nr. D168061 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. D. išieškotojui –valstybei. Antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-1883, kuriuo skolininko G. D. darbdavys UAB „Arnelita“ buvo įpareigotas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio M. P. depozitinę sąskaitą. Antstolio patvarkymas 2013-03-25 buvo išsiųstas skolininko darbovietei UAB „Arnelita“ ir įteiktas 2013-04-02. Kadangi iki 2013-11-21 antstoliui lėšų nebuvo pervesta, antstolis pareikalavo UAB „Arnelita“ pateikti informaciją, kodėl yra nevykdomas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. A/S Danske Bank sąskaitos išrašas patvirtina, kad skolininkas pastoviai gaudavo pinigines lėšas, t. y. darbo užmokestį, tačiau išskaitos iš darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį nebuvo atliekamos. Teismas nustatęs, kad antstoliui nebuvo pervestos visos priklausančios sumos, padarė išvadą, kad A. R., būdamas UAB „Arnelita“ vadovas, be pagrįstų priežasčių nuo 2013-04-02 iki 2013-11-21 (2013-11-21 į antstolio depozitinę sąskaitą iš darbovietės buvo pervesta tik 350 Lt) netinkamai vykdė antstolio priimtą patvarkymą kiekvieną mėnesį išieškoti lėšas iš skolininko darbo užmokesčio ir tokiu būdu sudarė kliūtis įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl sprendė, kad yra pagrindas skirti jam baudą, remiantis CPK 585 straipsnio 3 dalimi.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“, UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžiamas aplinkybe, jog teismui paskyrus jam baudą vykdomojoje byloje, vėliau vykdomoji byla buvo nutraukta pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui. Tai apelianto vertinimu yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24279-151/2013.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Vilpra“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-31/2014).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl vykdomosios bylos nutraukimo negali būti laikoma pagrindu atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl baudos pareiškėjui paskyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Visų pirma, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kuri jo nuomone yra pagrindu atnaujinti procesą, nagrinėjant bylą dėl baudos paskyrimo iš viso neegzistavo, ji atsirado tik po bylos dėl baudos paskyrimo pareiškėjui išnagrinėjimo. Kita vertus, ši po bylos išnagrinėjimo atsiradusi nauja aplinkybė nedaro antstolio veiksmo – reikalavimo dėl skolos išieškojimo, įforminto 2013-03-25 patvarkymu Nr. S-1883 neteisėtu. Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog šį antstolio veiksmą pirmosios instancijos teismas 2014-07-03 nutartimi pripažino neteisėtu. Minėtoje nutartyje, kuria pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui nutraukta vykdomoji byla, teismas nurodė, jog pareiškėjas praleido CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį terminą 2013-03-25 patvarkymui Nr. S-1883 apskųsti. Dėl šios aplinkybės teismas nutartyje nurodė, jog nepasisako dėl antstolio 2013-03-25 patvarkymo Nr. S-1883 už kurio nevykdymą pareiškėjui paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, šioje nutartyje teismas konstatavo, jog vykdymo procesas dėl baudos išieškojimo iš skolininko G. D. buvo pradėtas teisėtai. Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomosios bylos nutraukimas pasibaigus išieškojimo senaties terminui, per se (savaime) nedaro iki vykdomosios bylos nutraukimo visus antstolio atliktus veiksmus, tarp jų ir priimant 2013-03-25 patvarkymą Nr. S-1883 neteisėtais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad apelianto nurodyta aplinkybė dėl vykdomosios bylos nutraukimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, esminę reikšmę, turinčia aplinkybe, kuri turi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos Nr. 2-24279-151/2013 baigčiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas