Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-17 · Civilinė byla Nr. B2-1078-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
B2-1078-124/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Kreditorius
UAB „Skolų išieškojimas“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1078-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00187-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 126.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Skolų išieškojimas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sadovalis“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Sadovalis“ iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB „Skolų išieškojimas“ pateikė prašymą, kuriuo prašo įtraukti jį į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 2882,18 Lt kreditorinį reikalavimą (7 b. l.). Nurodė, kad BUAB „Sadovalis“ yra skolingas UAB-ei „Skolų išieškojimas“ 2882,18 Lt pagal 2014-02-14 Reikalavimo perleidimo sutartį.

Prieštaravimuose dėl kreditoriaus UAB „Skolų išieškojimas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo (4–6 b. l.) BUAB „Sadovalis“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č. prašė patvirtinti 1833,00 Lt kreditorinį reikalavimą, o 1049,48 Lt (303,86 EUR) kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad bankroto administratorius nesutinka, jog būtų patvirtinta finansinio reikalavimo dalis dėl 389,30 Lt palūkanų ir 659,88 Lt delspinigių. Jei susitarimas dėl netesybų būtų nustatytas, administratorius mano, kad delspinigių dydis 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną yra akivaizdžiai neprotingas ir aiškiai per didelis, todėl turėtų būti mažinamas. Be to, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pradelsto atsiskaitymo yra patyręs atitinkamo dydžio nuostolius, kurie turėtų būti kompensuojami netesybų forma. Kreditorius nepagrįstai prašo ir palūkanų už pradelstą atsiskaityti laiką, ir netesybų apmokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prieštaravimus (19–20, 35–36 b. l.) UAB „Skolų išieškojimas“ prašė patvirtinti 2882,18 Lt kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas delspinigių dydis – 0,2 %, UAB „Sadovalis“ patvirtino sąskaitos gavimą, todėl akivaizdu, kad pretenzijų dėl delspinigių dydžio nebuvo pareikšta. Taigi, rašytinis susitarimas dėl netesybų buvo sudarytas. Palūkanos šioje byloje yra skaičiuojamos vadovaujantis LR CK 6.210 str. 2 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Kreditorius UAB „Skolų išieškojimas“ kreipėsi į BUAB „Sadovalis“ bankroto administratorių, prašydamas BUAB „Sadovalis“ bankroto byloje patvirtinti 2882,18 Lt kreditorinį reikalavimą (7 b. l.).

BUAB „Sadovalis“ bankroto administratorius sutiko patvirtinti 1833,00 Lt kreditorinį reikalavimą, todėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo patvirtintas šio kreditoriaus 1833,00 Lt kreditorinis reikalavimas (1–3 b. l.). BUAB „Sadovalis“ bankroto administratorius nesutinka patvirtinti 1049,18 Lt (303,86 EUR) kreditorinio reikalavimo (389,30 Lt palūkanų ir 659,88 Lt delspinigių), nurodydamas, jog šalys raštu nesusitarė dėl delspinigių skaičiavimo, o palūkanų skaičiavimas yra nepagrįstas, nes kreditorius neįrodė patirtų nuostolių, kreditorius negali reikalauti ir palūkanų, ir netesybų.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CPK 6.71 str. 1 d.). CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos. Tai reiškia, kad šalys dėl delspinigių gali susitarti bet kokiu rašytiniu dokumentu, netgi įrašant šią sąlygą ir į PVM sąskaitą-faktūrą bei pasirašant abiejų šalių įgaliotiems asmenims, svarbu, kad susitarimas dėl delspinigių būtų aiškiai ir suprantamai įformintas raštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-2532/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Žydrius ir Ko“ pardavė BUAB-ei „Sadovalis“ prekių už 2833,00 Lt, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą ŽAS Nr. 0003291, kuri 2011-06-06 ir 2011-07-04 buvo iš dalies apmokėta, neapmokėtos skolos likutis – 1833 Lt (12, 26 b. l.). Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2010-12-09, o pasibaigus terminui, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,2 % delspinigiai (12, 26 b. l.). PVM sąskaitą faktūrą pasirašė UAB “Žydrius ir Ko” atstovas A. K. ir UAB “Sadovalis” tuometinis įmonės vadovas Ž. Š.. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nors šalys ir nebuvo sudariusios sutarties dėl netesybų skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo terminus, tačiau dėl 0,2 % delspinigių skaičiavimo susitarė PVM sąskaitoje faktūroje. Šalių susitarimas dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai įformintas raštu, o atsakovo vadovo parašas PVM sąskaitoje faktūroje patvirtina, jog atsakovas su delspinigiais sutinka (CK 6.72 str., CPK 178 str.).

Teismas pažymi, kad už prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali būti taikomos netesybos (LR CK 6.73, 6.258 straipsniai). LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas BUAB „Sadovalis“ su pradiniu kreditoriumi UAB „Žydrius ir Ko“ neatsiskaitė, liko skolingas 1833 Lt, 2014-02-14 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinio kreditoriaus teisės buvo perleistos naujajam kreditoriui UAB „Skolų išieškojimas“, prievolė mokėti delspinigius atsirado iki bankroto bylos iškėlimo (8–11 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB „Skolų išieškojimas“ turi teisę reikalauti PVM sąskaitoje faktūroje numatytų delspinigių, kadangi vertinant priešingai, iš esmės būtų paneigti prievolių vykdymo principai, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad kreditoriaus reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra pagrįstas, tačiau teismo vertinimu nurodytos netesybos yra aiškiai per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami LR ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, teismas sprendžia, kad prašoma tvirtinti 659,88 Lt netesybų suma atsižvelgiant į pagrindinės skolos bei skolos likučio dydį (1833 Lt), į tai, kad prievolė iš dalies įvykdyta, yra neprotingai didelė, nes sudaro net 73 proc. metinių palūkanų, todėl įvertinus šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, netesybos mažintinos iki 0,02 %.

Pažymėtina tai, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (LR CK 6.73 str. 2 dalis). Iš kreditoriaus UAB „Skolų išieškojimas“ procesinių dokumentų matyti, kad kreditorius nenurodė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, todėl laikytina, jog neįrodė patirtų nuostolių, kurie turėtų būti kompensuojami netesybų forma.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu PVM sąskaitoje faktūroje netesybų (delspinigių) dydis mažintinas iki 0,02 %, o tai sudaro 65,99 Lt, delspinigiai pagrįstai paskaičiuoti už 180 dienų.

LR CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu.

LR CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam nereikia šių palūkanų įrodinėti - jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Žydrius ir Ko“ ir skolininkas UAB „Sadovalis“ nebuvo sudarę sutarties dėl palūkanų skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo terminus. Nesant šalių sutarties, palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, skaičiuojamos vadovaujantis LR CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Kreditorius UAB „Skolų išieškojimas“ nurodo, kad už prievolės nevykdymą skolininkas turi mokėti 6 % metines palūkanas, kurios sudaro 389,30 Lt. Teismas šią sumą laiko teisėta ir pagrįsta, palūkanos paskaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo, todėl šioje dalyje kreditorinis reikalavimas tvirtintinas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iš dalies, papildomas kreditorinis reikalavimas tvirtintinas 455,29 Lt (65,99 Lt delspinigiai ir 389,30 Lt palūkanos) sumoje. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi minėto kreditoriaus reikalavimas sumoje 1833 Lt yra jau patvirtintas, todėl nustatytinas bendras kreditoriaus UAB “Skolų išieškojimas” finansinis reikalavimas – 2288,29 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 str., teismas

nutaria:

Patvirtinti kreditoriaus UAB „Skolų išieškojimas“ (įmonės kodas 303088065) papildomą 455,29 Lt (131,86 EUR) kreditorinį reikalavimą, nurodant kad bendras šio kreditoriaus reikalavimas BUAB „Sadovalis“ bankroto byloje yra 2288,29 Lt (662,73 EUR).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė