Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-883-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
2S-883-278/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
D. Š., A. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Š., M. T., Vilniaus miesto 42 notarų biuro

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-883-278/2013

Teisėja Bronislava Todesienė Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01961-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.2; 34.4.10; 102.2; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21; 128.19
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4980-129/2013 pagal pareiškėjų D. Š., A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., M. T., Vilniaus miesto 42 notarų biuro notarei N. J. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai D. Š., A. Š. prašė teismą pratęsti arba atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad apie tėvo S. Š. mirtį (2010-12-24) sužinojo tik 2012 m. birželio mėnesio pabaigoje. Teigė, kad tuo pačiu metu sužinojo ir apie antrą tėvo santuoką bei esamas dvi seseris. Nurodė, kad jų tėvams išsiskyrus, su tėvu S. Š. jokių santykių nepalaikė, bendravimas nutrūko. Mano, kad seserys galimai nežinojo apie jų buvimą, todėl neinformavo apie tėvo mirtį ir teisę kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių, be to, neįmanoma nustatyti datą, kada D. Š., A. Š. sužinojo apie tėvo mirtį. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, teismas pripažino, kad pareiškėjai nesikreipė nedelsiant į teismą dėl termino pratęsimo, be to, konstatavo, jog palikimo priėmimo klausimo atžvilgiu po tėvo mirties D. Š., A. Š. elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, aiškiai ir tiesiogiai neišreiškė valios priimti palikimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai D. Š., A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, jog teismas netinkamai vertino liudytojų V. V. ir B. Š. parodymus. Mano, kad prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo turėjo būti patenkintas, nes jie elgėsi sąžiningai ir pakankamai rūpestingai. Nurodo, kad su tėvu nebendravo, nes jis to nepageidavo. Teigia, kad dukros iš antros tėvo santuokos buvo nesąžiningos jų atžvilgiu, nes, turėdamos aukštąjį teisinį išsilavinimą, nuslėpė nuo notaro jų egzistavimo faktą, sudarė papildomus sunkumus perdavus paveldėjimo bylą kitam notarui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys V. Š., M. T. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus, nes pareiškėjų giminaičiams buvo žinoma apie S. Š. mirtį, todėl D. Š., A. Š. negalėjo nežinoti tėvo mirties fakto. Nurodo, jog byloje nenustatytos svarbios priežastys, pateisinančios pareiškėjų įstatymo nustatyto terminą palikimui priimti praleidimą. Teigia, kad paveldėjimo byla kitam notarui perduota Notarų rūmų sprendimu, o ne suinteresuotų asmenų iniciatyva, o apie pareiškėjus notarei buvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais - pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys yra S. Š., mirusio 2010-12-24, vaikai (b. l. 5-9). Pagal Testamentų registro įrašą mirusysis testamento nepaliko, o pareiškimą dėl palikimo priėmimo savalaikiai pateikė V. Š. ir M. T.. Iš 2012-01-17 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, jog, visą mirusiojo turtą paveldėjo suinteresuotas asmuo M. T., kuriai, ½ dalį mirusiojo turto padovanojo sesuo V. Š. 2011-09-12 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (b. l. 18-19, 39-41, 66-68). Pareiškėjai D. Š., A. Š. nurodo, jog apie tėvo S. Š. mirtį sužinojo tik 2012 m. birželio mėnesį, nes tėvams išsiskyrus, su tėvu nebendravo, o apie jo mirtį jiems nebuvo pranešta. Teigia, jog terminas priimti palikimui yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kas pripažintina pagrindu atnaujinti arba pratęsti terminą palikimui priimti po tėvo mirties.

Iš bylos duomenų matyti, kad apie tėvo mirtį pareiškėjai sužinojo iš V. V., kuri yra jų motinos sesuo. Apklausta liudytoja V. V. nurodė, jog apie S. Š. mirtį ji sužinojusi iš kaimynų ir 2012 m. birželio mėnesį pasakiusi pareiškėjams (b.l. 138-142). Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. ir mirusiojo brolis Č. Š. yra gretimų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai. Liudytojas Č. Š. nurodė, jog pažįsta V. V. vyrą, su juo sveikinasi, yra kalbėjęs su juo po laidotuvių (b.l. 125-127). Liudytojas B. Š. nurodė, kad apie tai, jog pareiškėjų tėvas yra miręs, praėjus pusei metų (t.y. 2011 m. birželio mėn.) po S. Š. mirties, pareiškėjų tetai V. V. pasakė jo brolis Č. Š. (b.l. 138-142). Nors liudytojas Č. Š. nurodė, kad su V. V. jis nebendrauja, tačiau šiuos teiginius teismas vertina kritiškai, nes ir iš V. V. paaiškinimų matyti, jog ji su Č. Š. yra bendravusi, jį pažįsta, yra pranešusi, jog pareiškėjų motina yra senelė. Šie teiginiai leidžia konstatuoti, jog mirusio S. Š. broliams buvo žinomi artimi pareiškėjų giminaičiai ir jie turėjo galimybę informuoti pareiškėjus apie jų tėvo S. Š. mirtį. Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, jog ji dalyvavo šermenyse ir iš pokalbių su mirusiojo broliu Č. Š., jo sutuoktine suprato, kad jie bendrauja su mirusio S. Š. šeimos nariais iš pirmos santuokos, nes buvo svarstoma ar sūnūs dalyvaus laidotuvėse (b.l.138-140). Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad neginčijamų duomenų kada konkrečiai pareiškėjai sužinojimo apie savo tėvo mirtį, negalima nustatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtų liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, jog apie S. Š. mirtį D. Š., A. Š. galimai tapo žinoma iki 2011 m. liepos mėnesio, nes B. Š. nurodė, jog V. apie brolio mirtį buvo informuoti ženkliai anksčiau. Įvertintina aplinkybė, jog į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai kreipėsi tik 2012-08-10, t .y. praėjus daugiau nei 1,5 metų po tėvo mirties, kas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjai D. Š., A. Š. nesidomėjo tėvo palikimu ir dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, nors tiek jie, tiek ir tėvas gyveno tame pačiame mieste (b. l. 1, 5). Be to, jog pavėluotai sužinojo apie tėvo mirtį, kitų svarbių aplinkybių, trukdžiusias savalaikiai kreiptis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjai teismui nenurodė. Nors pareiškėjai teigia, jog su tėvu S. Š. nebendravo tėvams nutraukus santuoką, t.y., daugiau nei dvidešimt kelis metus, nes to nepageidavo tėvas, tačiau ši aplinkybė negali pateisinti įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo, nes tėvo ir pareiškėjų bendravimo ypatumai nėra objektyvi kliūtis, sutrukdžiusi laiku priimti palikimą. Įvertinus, jog pareiškėjų praleistas terminas palikimui priimti yra praleistas be svarbių priežasčių, D. Š., A. Š. pakankamai ilgą laiką nesidomėjo tėvo palikimu, nebuvo pakankamai atidūs, savo teises įgyvendino aplaidžiai bei suinteresuotų asmenų poziciją svarstomu klausimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino termino praleidimo priežastis ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys tokio pareiškėjų elgesio nepatvirtina. Jeigu pareiškėjai būtų elgęsi pagal sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, jie turėjo visas galimybes vienu iš įstatyme numatytų būdų priimti palikimą po tėvo mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Ta aplinkybė, jog paveldėjimo klausimus tvarkė notaras ne pagal Teisingumo ministro nustatytą veiklos teritoriją paveldėjimo atvejams, nėra svarbi priežastis pakankamai ilgo praleisto termino atnaujinimui, nes apie Lietuvos notarų rūmų 2011-03-11 sprendimu S. Š. turto paveldėjimo bylos vedimo perdavimą Vilniaus m. 42- jam notarų biurui pareiškėjai būtų buvę informuoti kreipimosi į Vilniaus m. 32 –ąjį notarų biurą metu (b.l. 38). Iš byloje esančių Gyventojų registro tarnybos prie VRM duomenų, notarės N. J. gautų 2011-02-19 matyti, jog notarei buvo žinomi mirusio S. Š. vaikai, todėl ta aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys notarei pareiškėjų nenurodė įpėdiniais, nėra priežastis atnaujinti praleistą terminą (b.l. 39-40, 46). Ieškoti paveldėtojų ir informuoti juos apie palikimo atsiradimą, notaras nėra įpareigotas. Ta aplinkybė, jog suinteresuotų asmenų motina R. M. yra teisėja, nėra pagrindas konstatuoti, jog ši aplinkybė įtakojo pareiškėjams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimą. Be to, manydami, jog bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka, turėjo teisę pareikšti nušalinimą teisėjai (CPK 64-66 str.). Kiti atskirojo skundo motyvai bylai laikyti nereikšmingais, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl paminėtų motyvų keisti ar naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė