Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 144 Eur bauda su plakato konfiskavimu. T. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 9 d., apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) tilto pakabino plakatą, kuriame buvo užrašas „Pergalė vis tiek bus mūsų“, su svastikos ženklu ir grupės „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Šiais savo veiksmais demonstravo nacistinę simboliką. Apeliaciniame skunde T. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą –pripažinti nekaltu. Skunde T. S. teigia, kad teismas padarė klaidą interpretuodamas simbolio, kuris buvo ant pakabinto plakato, reikšmę. Teismo interpretacijos buvo visiškai nepagrįstos, vertinant simbolio reikšmę nebuvo atsižvelgta į objektyvias aplinkybes. T. S. nurodo, kad nuo 2008 m. yra senovės baltų tikėjimo organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Ši organizacija savo renginiuose reguliariai naudoja senovės baltų ženklą – svastiką. Šį ženklą taip pat galima rasti muziejuose, kuriuose yra parodomi senovės baltų ir pagonybės ženklai, simbolika, simboliai. Šis simbolis su senovės baltų kultūra yra surištas žymiai anksčiau, nei Nacistinė Vokietija pradėjo egzistuoti. Už šio ženklo demonstravimą organizacijos nariai niekada nebuvo baudžiami, nes šis ženklas skiriasi nuo Nacistinės Vokietijos ženklo, kadangi nėra raudoname fone ir randamas lietuvių kultūros muziejuose. Pasak T. S., apylinkės teismo interpretacija, kad ženklas, kurį jis kabino būdamas organizacijos nariu, turi kažką bendro su Nacistinės Vokietijos simbolika, yra nepagrįsta, o teismo išvados padarytos neatsižvelgiant į kontekstą. Skunde T. S. taip pat pažymi, kad nuo pat organizacijos sukūrimo jis yra (duomenys neskelbtini) narys, o organizacijos įstatų 20 straipsnis nurodo, kad pagrindas narį pašalinti iš partijos taip pat yra viešoje erdvėje skleidžiama neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar religinių pažiūrų. Pasak apelianto, jo savanoriškas dalyvavimas minėtoje organizacijoje nuo 2011 metų rodo, kad ženklas, kuris buvo ant kabinamo plakato, nebuvo skirtas Nacistinei Vokietijai propaguoti.T. S. teigia, kad plakatą kabino remdamasis (duomenys neskelbtini) pagrindiniu šūkiu „Ne Rytams ar Vakarams, Lietuva-Lietuvos vaikams“. Antrame pasauliniame kare Lietuva buvo okupuota Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Plakate buvo nubrauktas Sovietų Sąjungos ženklas, kaip okupantų, kurie po karo pasiliko Lietuvos teritorijoje ir toliau buvo okupacinė jėga. Ant plakato taip pat buvo senovės baltų simbolis – svastika (be raudono fono) ir užrašas „Pergalė vis tiek bus mūsų“, t. y. lietuvių. Tokiu būdu buvo išreikštas pasipiktinimas, jog yra švenčiama pergalės diena, nors Lietuvos valstybė nieko nelaimėjo – ji liko okupuota. Plakatu nebuvo palaikoma nei Nacistinė Vokietija, nei Sovietų sąjunga. Tai buvo suprantama ir aišku, o teismo interpretacijos ir išvados tiesiogiai kertasi su plakato idėja ir visu apelianto asmenybės kontekstu. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad teismas sprendime minėjo filmuką, kuriame buvo nufilmuotas plakato kabinimas ir kiti vaizdai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu nebuvo nustatyta, kad jis kaip nors dalyvavo šio filmuko kūrime ar, kad kaip nors palaikė šio filmuko idėją ar rodomus vaizdus. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde T. S. ginčija įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo nutarime padaryta išvada, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, t. y. demonstravo nacistinę simboliką. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės ( ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę dėl ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo tvirtindamas, kad jo veiksmai negali būti vertinami, kaip neteisėti, nes plakate buvo demonstruojama ne nacistinė simbolika (svastika), o senovės baltų kultūroje naudotas simbolis, kuris yra panašus į svastiką. Ši versija nėra nauja. Ją apeliantas pateikė ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme, ši versija buvo patikrinta ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta, kaip nepagrįsta. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste T. S. veiksmai, t. y. plakato su nacistine simbolika pakabinimas viešoje vietoje, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip tik nacistinės simbolikos demonstravimas ir tokie veiksmai atitinka ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Pažeidimas buvo padarytas 2016 m. gegužės 9 d., t. y. Pergalės dieną (Rusijos pergalės prieš Nacistinę Vokietiją 1941 m. – 1945 m. kare diena). Šiame kontekste, plakate esantis užrašas „Pergalė vis tiek bus mūsų“, Nacistinės Vokietijos simbolis – svastika ir nubrauktas SSRS simbolis – kūjis ir pjautuvas – leidžia spręsti, kad plakato pakabinimo viešoje vietoje tikslas buvo ne edukacinis, siekiant visuomenę informuoti apie istorinius įvykius, o viešai demonstruoti savo ideologiją, kuri įžvelgiama ir organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, bei šią ideologiją atspindinčius simbolius, šiuo konkrečiu atveju – svastiką, kuri yra Nacistinės Vokietijos simbolis. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis plakato kabinimo nefilmavo ir vaizdo medžiagos viešai neplatino, jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. S. buvo surašytas ir jis buvo nubaustas už tai, kad pakabino plakatą, kuriame buvo demonstruojama nacistinė simbolika. Dėl šio veiksmo filmavimo ir vaizdo įrašo viešinimo jis nubaustas nebuvo. Priešingai, negu skunde teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įvykio situaciją tiek bendrame istoriniame, tiek šioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kontekste. Nutarime yra pateikta išsami tyrimo metu surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, analizė, nurodyta, kokias faktines aplinkybes surinkti duomenys patvirtina, kuriais įrodymais teismas, spręsdamas dėl T. S. kaltės, remiasi, o kuriuos atmeta, kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Teismo padarytos išvados dėl T. S. kaltės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jokių naujų faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirma instancija, nenurodo. Nesutikimas iš esmės yra grindžiamas tik jo subjektyviu vertinimu pateikiant tą pačią versiją, kuri jau buvo patikrinta ir, kaip nepagrįsta, pirmosios instancijos teismo atmesta. Aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir sutikdamas su nutarime padarytomis išvadomis dėl T. S. kaltės, skundžiamo nutarimo motyvų dar kartą nekartoja. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad T. S. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, paties administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens paaiškinimus, nubaustojo asmenybę, įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai. Teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti, kaip to skunde prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.