- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2464-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14552-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Skolininkas
- V. M.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-21187-866/2013 pagal R. Š. pareiškimą skolininkui V. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-30 įsakymu nutarė išieškoti iš V. M. 8 033,39 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą bei 60,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas buvo siunčiamas atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas skolininko sūnui T. M.. Prieštaravimų dėl teismo įsakymo negauta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. 2014-07-10 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. L2-21187-866/2013 ir leisti jam pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad R. Š. buvo žinoma, jog jis nuo 2013-03-10 nebegyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis nebegyvena šiuo adresu nuo 2013-03-10, kuomet išvyko į Rusijos Federaciją, (duomenys neskelbtini) kur jis dirba. Nurodė, kad teismo įsakymo įteikimo pažymoje pažymėta, jog įsakymo kopiją 2013-05-07 gavo asmeniškai T. M., tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nėra šeimos narys. T. M. esą jam teismo procesinių dokumentų neperdavė, todėl apie teismo įsakymą jis nebuvo informuotas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo, turėjo patikrinti pateikiamus dokumentus, ar yra pagrindas priimti pareiškimą. Mano, kad R. Š. pateikti dokumentai neįrodo nei prievolės atsiradimo pagrindo, nei sutartinės prievolės tarp šalių, nei kitais pagrindais atsirandančios V. M. prievolės, todėl teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes jis yra aiškiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
R. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad 2013-04-29 ji kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodė tą V. M. adresą, kuriuo jis deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kur buvo nustatyta jo gyvenamoji vieta su sūnumi, todėl jis privalėjo ten gyventi ir rūpintis sūnumi T., kuris tuo metu buvo abiturientas ir neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjas be jokių priežasčių praleido įstatymų nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl skundžiamo teismo įsakymo, kuris yra ne tik įsiteisėjęs, bet ir įvykdytas. Kadangi V. M. slepia savo adresą ir visur nurodo melagingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, raginimas įvykdyti sprendimą jam buvo įteiktas CPK 660 str. nustatyta tvarka ir laikomas įteiktu 2014-03-24. Priteista skola buvo nurašyta iš V. M. sąskaitos, kuri buvo areštuota vykdant išieškojimą, todėl jis negalėjo apie tai nežinoti, kadangi turi galimybę pasitikrinti savo sąskaitą per internetinę bankininkystę. Atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti nėra jokio teisinio pagrindo, nes nepateikta jokių įrodymų, kad terminas daugiau kaip metus buvo praleistas dėl pateisinamos priežasties. Pareiškėjas praleido ne tik 20 dienų terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, bet ir 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Pareiškėjo sūnus T. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pateikė teismui pranešimą raštu, nurodydamas, kad po tėvų ištuokos jo gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir jie abu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tuomet, kai tėvo nebūdavo namuose, jis visada paimdavo jam siųstus laiškus ir juos atiduodavo tėvui arba jo prašymu nuveždavo advokatui V. K.. Teismo įsakymą, kuris T. M. buvo įteiktas 2013-05-07, tėvo prašymu jis nedelsdamas nuvežė ir atidavė advokatui V. K.. Tėvas ne kartą buvo informuotas, kad jo atžvilgiu yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo R. Š., bet nekreipė į tai dėmesio. Į visus sūnaus pranešimus, kad gauti teismo dokumentai arba vyks teismo posėdis, tėvas atsakydavo, kad jam tai nerūpi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas nurodė, kad visose institucijose pareiškėjas V. M. nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šią gyvenamąją vietą pareiškėjas yra deklaravęs oficialiai. Kartu su juo gyvenantis sūnus T. M. priėmė teismo dokumentus, o tai, teismo vertinimu, laikytina, kad jie įteikti tinkamai (adresato šeimos nariui). Pažymėjo, kad teismo dokumentus priėmęs T. M. raštu patvirtino, jog tėvui perdavė teismo siųstus dokumentus ir tėvas žinojo apie ginčijamo teismo įsakymo priėmimą. Taip pat nustatė, kad priimto teismo įsakymo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla, kurioje antstolis S. M. vykdė išieškojimą, siuntė pareiškėjui raginimus įvykdyti sprendimą, patvarkymą areštuoti lėšas, o 2014-04-08 antstolis S. M. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo tuo pagrindu, kad skola visiškai išieškota. Ištyręs pareiškimo argumentus ir civilinės bylos Nr. L2-21187-866/2013 medžiagą, kuomet nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, o jis be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat nustatęs, kad priteista skola jau yra išieškota ir teismo įsakymas yra pilnai įvykdytas, tai, kad pareiškėjas galimai praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškimą tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-21187-866/2013 tenkinti.
Nurodė, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis T. M. rašytiniu pareiškimu teismui, kadangi jis nėra šalis byloje ir teisė teikti tokius pareiškimus jam nesuteikta, be to, tokiu būdu teismas pažeidė CPK 14 ir 15 str., nes minėtas įrodymas nebuvo ištirtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad teismas pažeidė ir lygiateisiškumo principą, nes nesuteikė pareiškėjui teisės pateikti prieštaravimus į T. M. paaiškinimus. Nurodo, kad T. M. niekada neinformavo pareiškėjo apie teismo įsakymo gavimą, šio dokumento neperdavė advokatui, o advokatas V. K. nebuvo šioje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo atstovu. Nurodo, kad T. M. nebuvo pareiškėjo šeimos nariu, nes jis tapo pilnamečiu dar (duomenys neskelbtini) m. ir jokie santykiai jų nesiejo, jis liko gyventi su R. Š., jo interesai buvo priešingi pareiškėjo interesams. Pažymėjo, kad santuoka su R. Š. nutraukta (duomenys neskelbtini) m., o nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas name (duomenys neskelbtini), negyveno. Mano, kad šiuo atveju nenustačius pareiškėjo gyvenamosios vietos, teismo įsakymas turėjo būti panaikintas, o jo nepanaikinus, prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas. Kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma apie bylą, jis negalėjo informuoti teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų apie adreso pasikeitimą. Tai, kad teismo sprendimas įvykdytas, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad teismo įsakymas nepagrįstas ir tuo atžvilgiu, kad pareiškėjas neturėjo prievolės R. Š., o jos prie pareiškimo pateikti dokumentai įrodo jos asmeninę prievolę skirtingoms institucijoms, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino reikalavimo pagrįstumo. Be to, pagal pridėtus dokumentus R. Š. reikalavimas pareiškėjui nėra įrodytas visa apimtimi.
Atsiliepimas
Kreditorė R. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir paskirti pareiškėjui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, jog jis teismo įsakymo įteikimo metu negyveno (duomenys neskelbtini), ir nebuvo informuotas apie priimtą teismo įsakymą. Teismo procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o apie jokį išvykimą pareiškėjas niekur nebuvo deklaravęs. Procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti tinkamai, juos įteikiant pilnamečiam sūnui, kurio gyvenamoji vieta po skyrybų buvo nustatyta su tėvu, todėl jokių priešingų interesų jie neturėjo. Tai, kad sūnus jau buvo sulaukęs pilnametystės, nereiškia, kad jis tapo tėvui ne šeimos nariu. Pažymėjo, kad pareiškėjas ilgą laiką gyveno kreditorės name, jokių mokesčių nemokėjo, dėl to jos reikalavimas pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjas nuolat teikia teismui nepagrįstus pareiškimus, prašymus, kurie atmetami, o dėl to R. Š. patiria išlaidas ir laiko sąnaudas, todėl pareiškėjui skirtina iki 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-21187-866/2013 tuo pagrindu, jog, pirma, jo teigimu, teismo įsakymas ir kiti teismo procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti netinkamai, antra, teismo įsakymas išduotas nepagrįstai, t. y. esant nepagrįstam kreditorės R. Š. reikalavimui.
CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 str., turi būti įteikiami skolininkui CPK 124 str. nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. CPK 124 str. 4 d. numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 str. 3 ir 4 d. nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 str. nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ir bylose dėl teismo įsakymo išdavimo taikytina CPK 123 str. 3 ir 4 d. nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka ir nėra numatyta jokių išimčių dėl CPK 123 str. 3 ir 4 d. taikymo nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo. CPK 123 str. 3 d. numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai su teismo įsakymu buvo įteikti pareiškėjo V. M. pilnamečiui sūnui, gyvenančiam kartu su pareiškėju, t. y. pareiškėjo registruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog T. M. nėra jo šeimos narys, o pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kaip nurodė kreditorė R. Š., pareiškėjo sūnaus T. M. gyvenamoji vieta po ištuokos buvo nustatyta kartu su tėvu V. M., o pareiškėjo V. M. deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta būtent (duomenys neskelbtini). Duomenys apie pareiškėjo išvykimą į užsienį, kaip kad nurodo apeliantas, deklaruoti nebuvo, o apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie kitą faktinę jo gyvenamąją vietą teismo įsakymo priėmimo metu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo sūnus T. M. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kad apie priimtus teismo procesinius dokumentus tėvą informavo, juos tėvo prašymu nedelsdamas perdavė advokatui V. K., taigi tėvas žinojo apie ginčijamo teismo įsakymo priėmimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, jog sūnaus interesai buvo priešingi pareiškėjo interesams, neįrodyti. Taigi, šiuo atveju procesinių dokumentų įteikimas adresato pilnamečiui šeimos nariui (sūnui) laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, ir, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidžia CPK numatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos.
Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo įsakymas išduotas nepagrįstai ir tuo atžvilgiu, jog pareiškėjas neturėjo prievolės kreditorei R. Š. ir pagal pridėtus dokumentus R. Š. reikalavimas pareiškėjui nėra įrodytas visa apimtimi. Tačiau, pažymėtina, kad kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.), tačiau šis pagrindas taikytinas tik tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz., jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.), teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės negalimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog teismas turėjo atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jo prievolė kreditorei nėra įrodyta.
CPK 368 str. 1 d. numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog teismo procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, o jis be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat kad teismo įsakymas kreditorės pareiškimo pagrindu buvo išduotas pagrįstai, nepažeidžiant CPK nuostatų, teigtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas ir pateiktas įstatymo nustatytu terminu.
Kreditorė R. Š. pateiktu atsiliepimu prašo teismo skirti pareiškėjui V. M. iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad duomenų, jog pareiškėjas veikė priešingai civilinio proceso tikslams, veikė prieš greitą, efektyvų bei teisingą bylos išsprendimą ar kitokiu būdu piktnaudžiavo savo teisėmis, byloje nenustatyta, o vien tik pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumas nesudaro pagrindo skirti jam baudą. Atsižvelgiant į tai, kreditorės R. Š. prašymas atmetamas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.