Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Ieškovas M. N. (toliau – ir ieškovas) teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė) 6 445 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovo atstovas paaiškino (ieškovas teikė paaiškinimus 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje), kad po 2020 m. kovo 12 d. buityje patirtos traumos ieškovas kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir gydymo įstaiga, Kauno klinikos, LSMU KK) Skubios pagalbos skyrių. Jam buvo neatidėliotinai atlikta (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuota, kad dėl patirtos traumos ir nustatytų sužalojimų ieškovui tikslingas operacinis gydymas, operacija suplanuota 2020 m. kovo 17 d. Operacija buvo atidėta dėl paskelbto COVID-19 karantino. Ieškovas 2020 m. kovo 31 d. atvyko į gydymo įstaigos Skubios pagalbos skyrių, skundėsi atsiradusiu gipso laisvumu. Ieškovui rekomenduota planinė gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija. Po atliktų papildomų tyrimų suplanuotas ieškovo stacionarizavimas 2020 m. gegužės 5 d. į gydymo įstaigos Ortopedijos traumatologijos kliniką. 2020 m. gegužės 6 d. jam atlikta operacija – (duomenys neskelbtini). Sudarytame gydymo aprašyme buvo numatyta, jog pilnas apkrovimas numatomas po 4 mėn. 2020 m. gegužės 7 d. pilnai įvykdžius tyrimų bei gydymo planą, pateikus gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros bei reabilitacinio gydymo rekomendacijas, ieškovas išleistas į namus. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovui buvo atlikta antra operacija – (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovas išrašytas iš stacionaro tolesniam reabilitaciniam gydymui. Ieškovui 2021 m. vasario 27 d. buvo atlikta trečioji operacija, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 28 d. ieškovas išrašytas iš stacionaro tolesniam reabilitaciniam gydymui. Po atliktos reabilitacijos būklė negerėjo – buvo nustatyta, kad ieškovo būklė be dinamikos, (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2021 m. birželio 10 d. buvo atlikta ketvirta operacija – (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 11 d. jis išrašytas iš stacionaro tolesniam reabilitaciniam gydymui. Ieškovo būklė po taikyto gydymo ir toliau negerėjo; buvo nustatyta, kad po ketvirtos operacijos išlieka (duomenys neskelbtini). Ieškovo būklė po taikyto gydymo ir toliau blogėjo, jam atsirado dešinės rankos 4-5 pirštų tirpimas; nustatyta, kad išlieka (duomenys neskelbtini). Ultragarsinio tyrimo duomenimis, ieškovui nustatyti (duomenys neskelbtini). Ieškovo būklė po taikyto gydymo ir toliau blogėjo, jam ne tik kartojosi (duomenys neskelbtini). Ieškovui atlikto elektromioneurografijos tyrimo duomenimis, stebėti (duomenys neskelbtini).

Nebėra ginčo dėl to, kad gydymo įstaigai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas galiojo Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., kadangi ieškovas pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigą 2020 m. kovo 12 d. Šiuo atveju ieškovo teisė į žalos atlyginimą atsiranda nenustatinėjant neteisėtų veiksmų. Net ir laikantis pozicijos, kad neteisėti veiksmai turi būti įrodinėjami, Komisija nepagrįstai sprendė, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui gydymo įstaigos buvo teiktos tinkamai, o neatidžių, aplaidžių medicinos personalo veiksmų tiriant ir gydant ieškovą, t. y. neteisėtų gydymo įstaigos veiksmų, nenustatyta. Komisija nepagrįstai nusprendė, kad gydymo įstaigos veiksmai, kai ieškovui suplanuota operacija 2020 m. kovo 17 d. buvo atidėta dėl paskelbto karantino, laikytini tinkamais ir pagrįstais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2020 m. kovo 16 d. sprendimu „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ Nr. V-387 (toliau – Įsakymas) buvo nustatyta, jog stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose privalo būti organizuojamas užtikrinant, kad planinės operacijos ir planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų Įsakyme Nr. V-281 nurodytose pagrindinėse ir organizuojančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – COVID-19 ASPĮ) ir ne COVID-19 ASPĮ pacientams, kurie dar nėra hospitalizuoti įstaigoje, atidedamos, o kurie hospitalizuoti – atšaukiamos, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė (sprendžia gydantis gydytojas). Įsakymu buvo aiškiai nustatyta, kad planinės operacijos negalėjo būti atšaukiamos tiek tuo atveju, kai paslaugų nesuteikimas lemtų poreikį teikti būtinąją medicinos pagalbą, tiek ir tuo atveju, kai paslaugų nesuteikimas lemtų, kad labai pablogėtų paciento būklė. Ieškovui suplanuota operacija buvo perkelta iš 2020 m. kovo 17 d. į 2020 m. gegužės 6 d. Akivaizdu, jog ieškovą gydantis gydytojas nusprendė, kad šis operacijos perkėlimas nelems esminio jo būklės pablogėjimo, tačiau įrodymai patvirtina, jog operacijos atidėjimas būtent ir nulėmė, kad ieškovo būklė dėl operacijos atidėjimo labai pablogėjo. Ekspertas išvadoje pažymėjo, kad operacijos atidėjimas turėjo esminės reikšmės bei didžiąja dalimi nulėmė ieškovo nurodomus sveikatos sutrikimus; optimalus laiko tarpas, per kurį reikalinga atlikti operaciją, yra pirmosios 2 savaitės po traumos. Gydymo įstaiga paaiškinime Komisijai nurodė, kad planinė operacija buvo atidėta dėl karantino, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo dedamos pastangos neatidėti suplanuotos operacijos ieškovui, taip pat nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad gydymo įstaiga atliko kokius nors veiksmus (papildomus tyrimus ir pan.), kurie pateisintų operacijos atidėjimą beveik 2 mėnesių laikotarpiui, žinant tai, jog operaciją būtina atlikti per pirmąsias dvi savaites po traumos. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, jog gydantis gydytojas suprato ir žinojo, kad operaciją būtina atlikti kuo skubiau, tačiau netinkamai taikydamas Įsakyme pateiktus nurodymus visiškai formaliai nusprendė atidėti suplanuotą operaciją. Be to, ieškovas 2020 m. kovo 31 d. buvo atvykęs į Skubios pagalbos skyrių, 2020 m. balandžio 21 d. buvo konsultuotas gydytojo, 2020 m. balandžio 24 d. ieškovui buvo atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurių duomenys patvirtino dėl operacijos atidėjimo atsiradusias neigiamas pasekmes. Operacinis gydymas ieškovui buvo pradėtas taikyti tik 2020 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po patirtos traumos. Sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos akivaizdžiai netinkamu laiku, t. y. ženkliai vėliau, nei buvo suplanuotos pirmosios apžiūros metu ir akivaizdžiai nesilaikant gydymo taktikos. Jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad operacija ieškovui objektyviai negalėjo būti atlikta 2020 m. kovo 17 d., nėra pateikta.

Operacinio gydymo atidėjimas turėjo esminės reikšmės tolimesnio ieškovui taikyto gydymo sėkmei. Po kiekvienos operacijos atlikimo ieškovo būklė iš esmės tik blogėjo, o pasirinkta gydymo taktika, kurios nebuvo laikytasi nuo pat pradžių, nedavė teigiamų rezultatų. Po taikyto intensyvaus gydymo (atliktos net 4 operacijos, taikytas pakartotinis reabilitacinis gydymas) ieškovas nesugrįžo į jam įprastą gyvenimą, o neigiamas pasekmes ir taikyto gydymo padarinius jaučia iki šiol. Operacijos atidėjimas šiuo atveju negali būti pateisinamas karantino paskelbimu, kadangi ieškovui 2020 m. kovo 17 d. suplanuota operacija buvo būtina, o dėl jos atidėjimo ieškovo būklė labai pablogėjo, jo sveikatai buvo padaryta žala, kuri pasireiškia dešinės rankos neatsistatymu, t. y. po taikyto gydymo dešinė ranka tapo nelanksti, rankoje nėra jėgos, ranka greitai pavargsta, tirpsta dešinės rankos pirštai, jaučiamas skausmas dešinėje alkūnėje. Ieškovo sveikatai padaryta žala taip pat pasireiškė (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra dešiniarankis, todėl ženkliai sumažėjo ieškovo aktyvumas darbinėje veikloje. Ir dabar galėjimas užsiimti darbine ir laisvalaikio veikla (ieškovas reguliariai žaidė krepšinį, tačiau dabar šio užsiėmimo yra priverstas atsisakyti) yra sumažėjęs. Ieškovas iki žalos atsiradimo (2019 m.) dirbo ir gavo darbo užmokestį (pajamų suma neto 3 000 Eur), taip pat vykdė individualią veiklą verslo liudijimo pagrindu ir iš jos gavo 5 000 Eur pajamų atskaičius mokesčius. Po žalos padarymo ieškovo sveikatai jis 2020 m. ir 2021 m. apskritai negalėjo vykdyti jokios darbinės veiklos, todėl pajamų minėtu laikotarpiu negavo. Dėl šios priežasties ieškovo negautos pajamos sudaro apytiksliai 6 000 Eur sumą. Prie dubliko ieškovas pateikė įrodymus apie gautą darbo užmokestį ir pajamas iš individualios veiklos, patvirtinančius, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos 2019 m. atskaičius mokesčius buvo apytiksliai 650 Eur. Po žalos padarymo ieškovo sveikatai jis 2020 m. ir 2021 m. apskritai negalėjo vykdyti jokios darbinės veiklos, todėl pajamų minėtu laikotarpiu negavo nei vykdant individualią veiklą, nei darbo santykių pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina Pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 m. ir 2021 m. Į darbo rinką jis grįžo 2022 m. balandžio 8 d., UAB „Edveka“ ėmė gauti 532 Eur darbo užmokestį. Ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti bent jau minimalų darbo užmokestį net ir po patirtos traumos, kuris jam yra mokamas UAB „Edveka", tačiau minėtų pajamų gavimas buvo apribotas dėl jo sveikatai padarytos žalos. Įvertinus, kad dėl to darbine veikla negalėjo užsiimti mažiausiai 15 mėnesių, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d., prašoma priteisti negautų pajamų suma (6 000 Eur) apskaičiuotina padauginus ieškovo gautą mėnesinį darbo užmokestį 2019 m. (400 Eur (atskaičius mokesčius) iš 15 mėnesių laikotarpio. Laikino nedarbingumo išmoka jam nebuvo mokama. Gydymo laikotarpiu ieškovas taip pat patyrė tiesioginius nuostolius, tačiau išsaugojo tik dėl paskutinės 2023 m. sausio 31 d. atliktos procedūros patirtas išlaidas (145 Eur) patvirtinančius dokumentus. Kreipdamasis į Komisiją su prašymu ieškovas patyrė 300 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai rengiant prašymą. Ieškovo patirtos turtinės žalos suma yra 6 445 Eur. Ieškovas dėl taikyto gydymo nesėkmingumo ir negalėjimo sugrįžti į jam įprastą gyvenimą patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, kurį reikėjo malšinti vaistais, neapibrėžtumo jausmą dėl ateities perspektyvų, pablogėjo bendra ieškovo savijauta. Ieškovas patirtą ir aukščiau apibūdintą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma. Žala jo sveikatai buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Savalaikių gydymo priemonių (operacijos) nesiėmimas ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimas gydymo laikotarpiu šiuo atveju buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis. Taikyto gydymo pagrindinis tikslas ir paskirtis turėjo būti ieškovo sugrįžimas į jam įprastą gyvenimą, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad minėti tikslai nebuvo ir nėra pasiekti iki šiol. Ieškovui suteikus kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, žala nebūtų padaryta. Ieškovui operacija turėjo būti atlikta kaip įmanoma skubiau, tačiau jos atidėjimas beveik dviejų mėnesių laikotarpiui nulėmė žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Palaikydama savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovė paaiškino, kad ieškovas 2023 m. kovo mėn. kreipėsi į Komisiją dėl jam teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose. Siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti prašymą, Komisija dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją ekspertą traumatologą A. S.. Komisijai Kauno klinikos raštu 2023 m. balandžio 21 d. pateikė atsakymą, kad žala paciento sveikatai šioje gydymo įstaigoje nebuvo padaryta. Komisija nusprendė, kad žala paciento sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. Kauno klinikose, nebuvo padaryta, o vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Kauno klinikose nuo 2020 m. gegužės 6 d., žala atitinka neišvengiamos žalos kriterijų, nurodytą Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 9.2.2.1 papunktyje – tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Komisija priėmė išvadą, kad žala neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti žalą netenkintinas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pacientui teiktos Kauno klinikose iki 2020 m. gegužės 26 d., nagrinėtos pagal Įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2019 m. gruodžio 31 d., o asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2020 m. gegužės 26 d. vertintos pagal Įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau triplike ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su ieškovo pozicija, kad ginčo teisiniams santykiams taikytina Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. Nuo to momento, įsigaliojus Įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 pakeitimui, buvo įtvirtintas „žala be kaltės“ modelis. Jis pasižymi tuo, kad klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo nebekeliamas, tačiau pareiga nustatyti priežastinį ryšį, t. y. ar žala buvo padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išlieka, tačiau ieškovas turi įrodyti, kad jam teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko jų teikimo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio bei gerosios medicinos praktikos patirties. Žalos atlyginimo tvarkos Apraše nustatyti neišvengiamos žalos kriterijai (Aprašo 9.2.2 punktas). Atsakovės atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas 9.2.2.1 papunktis, pagal kurį žala neatitinka Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.

Ieškinyje išdėstyti argumentai dėl paciento sveikatai padarytos žalos yra siejami tik su chirurginės operacijos, planuotos atlikti 2020 m. kovo 17 d., nepagrįstu atidėjimu dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vertinant pacientui teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne jų rezultato, o proceso aspektu, Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. vasario 22 d. medicinos paslaugos buvo suteikiamos atidžiai, rūpestingai bei kvalifikuotai, todėl ieškovui kilusi žala sveikatai negali būti traktuojama kaip netinkamų gydytojų veiksmų pasekmė. Komisijos surinkta medicininė dokumentacija ir įvairiapusė su vertinamuoju atveju susijusi informacija (eksperto išvada) rodo, kad pacientui Kauno klinikose skirtas pakankamas ir tinkamas dėmesys, 2020 m. lapkričio 19 d., 2021 m. vasario 27 d., 2021 m. birželio 10 d. atliktos chirurginės operacijos vertinamos kaip tinkamos, gydymo taktika parinkta pagal buvusią paciento klinikinę situaciją bei atlikta pagal gerąją medicinos praktiką. Komisijos išvadoje numatyta, kad paciento sveikatos blogėjimą lėmė faktorių visuma: COVID-19 karantino metu bei ekstremaliosios situacijos metu galiojęs 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, paskelbė visoje Lietuvos teritorijoje karantiną ir patvirtino jo režimą, o minėto nutarimo 3.4 punktu planinės operacijos gydymo įstaigose turėjo būti atidedamos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė (3.4.2.2 papunktis); planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų turėjo būti taip pat atidedamos (3.4.2.3 papunktis); turėjo būti ribojamos medicininės reabilitacijos paslaugos, išskyrus tuos atvejus, kurių nesuteikus lemtų paciento neįgalumą. Remiantis šiomis nuostatomis, buvo atidėta ieškovui planuota rankos chirurginė operacija iš kovo 17 d. į gegužės 6 d., atitinkamai prasidėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) procesas reikšmingiau nebuvo įtakotas vėliau atliekamų operacijų, o patirtos traumos pobūdis turėjo įtakos tam, jog išliko (duomenys neskelbtini). Komisijos sprendime taip pat numatyta, kad didėjantis (duomenys neskelbtini) siejamas su komplikuota lūžio eiga, o ne su teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios buvo indikuotinos, tinkamos, suteiktos vadovaujantis gerąja medicinos praktika, siekiant išvengti dar didesnių komplikacijų. Ieškovas buvo nepatenkintas esama alkūnės funkcija, todėl buvo ieškoma būdų kaip jam padėti, nes operacijos atsisakymas būtų didesnė rizika, negu (duomenys neskelbtini), todėl amplitudės sumažėjimas traktuotinas kaip neišvengiamas. Ieškovas nurodė, kad po kiekvienos operacijos atlikimo ieškovo būklė iš esmės tik blogėjo, po taikyto intensyvaus gydymo (atliktos net 4 operacijos, taikytas pakartotinis reabilitacinis gydymas) pacientas nesugrįžo į jam įprastą gyvenimą, tačiau tiek Komisija, tiek ekspertas pateikė priešingas išvadas ir nurodė, kad išlikęs paciento dešinės rankos funkcijos sutrikimas po atliktų chirurginių operacijų negali būti siejamas su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, teiktomis Kauno klinikose. Tai siejama su (duomenys neskelbtini) procesu dėl 2020 m. kovo 17 d. planuotos chirurginės operacijos atlikimo atidėjimo dėl paskelbto karantino Lietuvos teritorijoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat su tolimesnių chirurginių intervencijų galimomis komplikacijomis bei rizikomis, operacijų sudėtingumu, siekiant tikslo pašalinti didesnę komplikacijų riziką sveikatai, negu priimant sprendimą negydyti. Ekspertas, analizuodamas kiekvienos pacientui atliktos chirurginės operacijos gydymo taktiką, eigą bei medicininę dokumentaciją, įvertino, kad visos operacijos buvo atliktos adekvačiai buvusiems negalavimams, sprendimai priimti vadovaujantis ne tik paciento nusiskundimais ar objektyvia apžiūra, tačiau atliekant įvairius dešinės rankos alkūnės tyrimus – analizuojant paciento judesio amplitudžių laipsnius, paskiriant kompiuterines tomografijas. Prieš minėtas operacijas pacientas buvo adekvačiai ištiriamas, vertinami jo klinikinių požymių pokyčiai, t. y. pacientas buvo dėmesingai stebimas, prižiūrimas, o tai atsispindi tarpiniuose vizituose iki operacijos. Ekspertas nurodė, kad nepakankamo gydytojų rūpestingumo ar atidumo požymių neįžvelgė, pridėdamas, kad kiekvienos hospitalizacijos metu pacientas buvo supažindinamas su operacijų indikacijomis, galimomis komplikacijomis, po kiekvienos chirurginės operacijos buvo skiriamos reabilitacijos procedūros, pateiktos rekomendacijos. Alkūnės traumą patyrusiems pacientams, kuriems imobilizacija taikoma ilgiau nei trys savaitės, išlieka tam tikro laipsnio tiesimo negrįžtamas deficitas ((duomenys neskelbtini) po 3-4 sav. imobilizacijos taip pat gali išlikti net iki 15-20 laipsnių), todėl netaikant chirurginio gydymo Kauno klinikose, paciento sveikatos būklė nebūtų buvusi patenkinama. Be to, patirtos traumos pobūdis turėjo įtakos tam, jog išliko (duomenys neskelbtini), o tai negali būti susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, teiktomis Kauno klinikose, kadangi gydytojai neturėjo jokios įtakos paciento patirtai traumai buityje, dėl kurios jis atvyko į gydymo įstaigą. Remiantis eksperto pateiktomis išvadomis, Komisija negavo jokios objektyvios informacijos, galinčios patvirtinti ieškovo patirtą žalą, susijusią su paslaugų teikimu pacientui Kauno klinikose, tačiau surinko pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad paciento dešinės rankos alkūnės funkcijos pokyčius bei išlikusius negalavimus, nors jie buvo tinkamai bei pagal galimybes koreguoti ir stabilizuoti, lėmė 2020 m. kovo 17 d. suplanuotos chirurginės operacijos atidėjimas vėlesniam laikotarpiui dėl paskelbto karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal tuo metu galiojančius įstatymus, kuriais privalėjo vadovautis Kauno klinikos, taip pat patirtos traumos pobūdis, alkūnės sąnario minkštųjų audinių specifinės individualios savybės bei pasitaikančios komplikacijos, t. y. tai buvo pasekmės ir/ar komplikacijos, kurių nebuvo galima išvengti atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, bet tai nebuvo asmens sveikatos priežiūros įtakotos pasekmės. Komisija, priimdama sprendimą, taip pat atsižvelgė į Kauno klinikų 2023 m. balandžio 21 d. pateiktus gydytojų paaiškinimus „Dėl informacijos suteikimo“ dėl pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gydymo įstaigoje. Pacientui suteiktas gydymas buvo parinktas tinkamai, kokybiškai ir gydytojų veiksmai nesukėlė žalos jo sveikatai. Komisija, įvertinusi šias išvadas ir paaiškinimus, nusprendė, kad pacientas patyrė skunde ir atsiliepime nurodomą žalą sveikatai, tačiau ši žala negali būti atlyginama, kadangi neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, nes tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo (patirtos dešinės rankos alkūnės traumos pobūdis) pasekmė ar komplikacija, kurios niekaip nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį (force majeure – dėl COVID-19 infekcijos pandemijos, paskelbto karantino ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ribojimo bei pasikeitusio jų teikimo organizavimo) bei gerąją medicinos praktikos patirtį. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog Kauno klinikos elgėsi nerūpestingai ar neatidžiai. Vadovaudamasis eksperto išvadomis, ieškovas pateikė tik kelis sakinius ir nevertino Eksperto išvados visumos, neatsižvelgė į konkretų atsakymą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikoje buvo suteiktos tinkamai, atidžiai, adekvačiai ir pagal gerąjį medicinos mokslo lygį bei buvusią praktiką. Ekspertas, vertindamas paciento medicininius duomenis, nepastebėjo jokių gydytojų veiksmų, nulemiančių žalos atsiradimą. Gydytojai negali apsaugoti nuo visų įmanomų komplikacijų ar ligų, o patirta žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino sąlygų ir tuo metu įsigaliojusių įstatymų nuostatų, ribojančių chirurginių operacijų atlikimą gydymo įstaigose, kas nepriklausė nuo to, ar gydytojai dėjo maksimalias pastangas – šiuo atveju žala atsitiktinė, priklausiusi nuo paciento patirtos traumos pobūdžio, galimų rizikų/komplikacijų po taikyto chirurginio gydymo, o ne gydytojų veiksmų. Pacientui viso gydymo metu buvo suteiktas tinkamas ir atidus dėmesys, kiekvieno apsilankymo metu skirta gydytojo traumatologo ortopedo konsultacija, įvairūs tyrimai, aptartas sveikatos būklės gydymo planas, ieškovas buvo pažindinamas su galimomis komplikacijomis ir (ar) rizikomis, rekomendacijomis, vertinant chirurginių operacijų atlikimo datas, pacientui jos buvo skiriamos nedelsiant, vos atvykus į gydytojo traumatologo konsultaciją Kauno klinikose bei ištyrus dešinės rankos alkūnės funkciją, atsižvelgiant klinikinių požymius bei siekiant pagerinti ieškovo sveikatos būklę. Tai įrodo, kad pacientui teiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl atsiradusi žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su Kauno klinikų gydytojų veiksmais, nes neįrodytas jų nerūpestingumas bei neatitikimas gerajai medicinos praktikai. Nagrinėjamu atveju paciento žala sveikatai neturi priežastinio ryšio su teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis pagal Įstatymo 24 straipsnio 6 dalį. Specialistai gydymo laikotarpiu paslaugas suteikė tinkamai atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei medicinos praktiką.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas nepateikė informacijos apie mokėtinus mokesčius, taip pat neaišku, kaip apskaičiuojamas vidutinis paciento darbo užmokestis. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas apytiksliai prarado 6000 Eur darbo užmokesčio, nes pagal pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas 2020-2021 m. pacientas negavo jokių pajamų, tačiau negautos pajamos turtinei žalai atlyginti turi būti apskaičiuojamos ne apytiksliai, o pagal atsakovės atsiliepime nurodytus teisės aktus, kuriuose detalizuota darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Be to, tai, kad ieškovo darbo užmokestis verslo liudijimų pagrindu 2019 m. siekė 5 820 Eur sumą, nesudaro pagrindo teiginiui, kad tokio paties dydžio suma gaunama kiekvienais metais, nes ieškovas darbine veikla verčiasi savarankiškai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nebeginčijo ieškovo nurodytos turtinės žalos dėl netektų pajamų, pripažino 145 Eur nuostolius, patirtus dėl 2023 m. sausio 31 d. paskutinės atliktos procedūros, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BK/PR175321 paslaugai „Elektroneurografija kartu su elektromiografija ENMG)“ ir mokėjimo kvitą 145 Eur sumai, apmokėtą UAB „Bioklinika“ gydymo įstaigai. Nesutiko su 300 Eur žalos, patirtos ieškovui kreipiantis į Komisiją, nes ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nėra privalomas profesionalaus teisininko dalyvavimas ir nereikia mokėti jokio mokesčio. Paaiškino, kad ieškovo apskaičiuotas 5000 Eur neturtinės žalos dydis nepagrįstas. Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau, jei teismas spręstų, jog ieškovui priteistina neturtinė žala, ieškinyje nėra pateikta pakankamai kriterijų ir aplinkybių, kurios pagrįstų prašomos neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tuo, kad asmuo, siekiantis neturtinės žalos atlyginimo, turėtų aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese, reikšti reikalavimus tik kartu pateikdamas jų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju, nesant įrodymų ar esant jų trūkumui, prašymas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Tik besikreipiančių asmenų tvirtinimas, kad pažeista tam tikra jam svarbi vertybė, negali suponuoti ir įrodyti, jog asmuo būtent dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ar kitus neturtinės žalos pasireiškimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-217-690/2018; 3K-3-560/2010; e3K-3-181-611/2020). Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės ar teisės pažeidimas ex facto nesuponuoja neturtinės žalos padarymo, t. y. už neturtinių asmens teisių, vertybių, pažeidimą atsiradusiai neturtinei žalai kompensuoti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pacientui buvo padaryta žala Kauno klinikose, kad paciento sutrikdyta dešinės rankos funkcija yra ne dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų gydymo įstaigoje, tačiau ieškovo patirtos traumos pobūdžio buityje, dėl kurios jis ir kreipėsi į Kauno klinikas. Tai, kad pacientas kurį laiką buvo nedarbingas ir dėl to išgyveno, taip pat yra siejama su patirta rankos alkūnės trauma ir neišvengiamai reikalingu chirurginiu gydymu, po kurio taikymo visais atvejais pacientai kurį laiką negali užsiimti darbine ar laisvalaikio veiklomis. Kadangi ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodyti keli nedetalizuoti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriems pagrįsti nepateikti jokie tai įrodantys medicininiai dokumentai ar kiti duomenys, šį reikalavimą prašo atmesti kaip nepakankamai pagrįstą.

Trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. ieškovui po patirtos traumos kreipusis į Kauno klinikas, jam buvo suteikta visa būtina pagalba ir diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Kontrolinės rentgenogramos duomenimis, išnirimas atstatytas. (duomenys neskelbtini). Ji apima sudėtingą (duomenys neskelbtini) būklę, kuri gali sukelti reikšmingą žalą šalia sąnario esantiems kaulams, raiščiams ir minkštiesiems audiniams (raiščiams, sausgyslėms, raumenims, sąnarinei kapsulei). Tokio tipo traumos, kokią patyrė ieškovas, turi didelę komplikacijų riziką, įskaitant nervų pažeidimą, kraujagyslių pažeidimą, sąnario nestabilumą ir lėtinį skausmą. Dažnai reikalinga chirurginė intervencija, kad būtų atkurtas pažeistas sąnarys ir atstatytas jo stabilumas, o reabilitacija gali būti ilga ir sudėtinga. Gydymas gali apimti imobilizaciją, skausmo valdymą, fizioterapiją ir chirurginę intervenciją, priklausomai nuo traumos sunkumo ir sudėtingumo. Siekiant sumažinti su patirta trauma išsivystančių komplikacijų riziką, ieškovui 2020 m. kovo 17 d. buvo suplanuotas operacinis gydymas. Tačiau planinė operacija turėjo būti atidėta dėl COVID-19 pandemijos ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino, kurio metu buvo atidedamos planinės operacijos. Įprastai, po tokio pobūdžio operacijos, kokia buvo planuojama ieškovui, reikalinga reabilitacija, kurią taip pat gali būti sunku atlikti pandemijos metu, kai galioja socialinio atstumo ir karantino taisyklės. Komisijai išvadas teikęs ekspertas (gydytojas ortopedas - traumatologas A. S.) savo išvadose pažymėjo, kad operacija buvo atidėta ne dėl gydytojų neveikimo ar aplaidumo, o išskirtinai dėl to, kad visoje šalyje buvo įvestas karantino režimas. Ieškovui paslaugas teikęs gydytojas ortopedas - traumatologas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti tuo metu galiojusius medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms taikomus teisinius reikalavimus. Ekspertas nurodė, kad ieškovui suplanuota operacija negalėjo būti traktuojama kaip būtinoji, kurią reikia atlikti neatidėliotinai 2020 m. kovo 17 d., esant valstybės lygio ekstremaliajai padėčiai ir paskelbtam karantinui. Pagal tuo metu galiojusius valstybės teisinius aktus, ligoninės vidaus dokumentus, būtinosios operacijos buvo tos, kurios atliekamos pagal gyvybines indikacijas. Alkūnės funkcijos praradimas nėra gyvybinė indikacija. Tik 2020 m. gegužės mėn., Vyriausybei paskelbus laisvesnį karantino režimą, minėtų indikacijų pacientams galėjo būti atlikta atidėta operacija. Atidėta operacija ieškovui Kauno klinikose buvo atlikta 2020 m. gegužės 6 d., kurią ekspertas įvertino tinkamai. Jo teigimu, operacija atlikta vadovaujantis gerąja medicinos praktika. Tarpiniams vizitams tarp operacijų gydytojas ekspertas taip pat neturėjo pastabų. Nepakankamo gydytojų rūpestingumo ar atidumo požymių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydytojas ekspertas neįžvelgė. Po alkūnės sąnario traumos sutrikusi alkūnės sąnario funkcija gali išlikti dėl kelių priežasčių: dėl paties lūžio ir išnirimo yra pakenkiamos alkūnės sąnario struktūros – kaulai, raumenys, sausgyslės ir kiti audiniai, kurie palaiko alkūnės sąnario stabilumą ir judesių koordinaciją; išsivystyto randai, atsiranda potrauminiai, pooperaciniai audinių pokyčiai, kurie trukdo normalų sąnario judesių koordinavimą. Mokslinės literatūros duomenimis, sąnario nejudrumas yra viena iš dažniausių komplikacijų po tokio tipo traumų, gydant tiek operaciniu, tiek neoperaciniu būdu. Po traumos atsiradusi (duomenys neskelbtini) ir gali reikalauti reabilitacinio gydymo arba reoperacijos. 2020-2021 m. ieškovui buvo atliktos pakartotinės operacijos. (duomenys neskelbtini). Alkūnės sąnario traumos gydymo procesas, reabilitacija reikalauja nemažai laiko, paciento kantrybės, paciento ir sveikatos priežiūros specialistų bendrų pastangų, tačiau net ir dedant maksimalias pastangas tokio pobūdžio trauma („terrible triad“) neretai lemia liekamuosius reiškinius – nuolatinį skausmą, ribotą judėjimą per alkūnės sąnarį, sąnario nestabilumą ir kitus sutrikimus. Nurodytų aplinkybių visuma parodo, kad Kauno klinikų medicinos specialistai, įvertinant tuo laikotarpiu galiojusius sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ribojančius teisės aktus, dėjo maksimalias pastangas ir suteikė tinkamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant sumažinti ieškovui jo patirtos traumos pasekmes. Ieškovo patirtos traumos pobūdis ir jos sudėtingumas, taip pat turėjo įtakos tam, jog išliko alkūnės funkcijos sutrikimas, susiformavo (duomenys neskelbtini).

Ginčo esmė, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškinio reikalavimų teisinis įvertinimas

Iš ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nustatyta, kad po 2020 m. kovo 12 d. buityje patirtos traumos ieškovas kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl dešinės alkūnės skausmo dėl traumos buityje (nurodė, jog krito iš trijų metrų aukščio, judesiai per alkūnę buvo neįmanomi). Jam buvo neatidėliotinai atlikta dešinės alkūnės šoninė rentgenograma bei dešinės alkūnės kompiuterinės tomografijos tyrimas, nustatyta (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuota, kad dėl patirtos traumos ir nustatytų sužalojimų ieškovui tikslingas operacinis gydymas, operacija suplanuota 2020 m. kovo 17 d. (gyd. A. S.). Medicininiame dokumentų išraše-siuntime nurodyta, kad pacientui tikslinga atvykti į LSMUL KK centrinę polikliniką stacionariniam gydymui 2023 m. kovo 17 d. 7.30 val. su išrašu iš SPS, šeimos gydytojo siuntimu, ortopedui traumatologui bei šeimos poliklinikoje atliktais atitinkamais tyrimais; tęsti imobiliazaciją gipso longete, stebėti dėl spaudimo reiškinių; tausojantis režimas, riboti fizinį krūvį, vengti dešinės rankos judesių ir vadovautis kitomis nurodytomis rekomendacijomis.

2020 m. kovo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, karantiną visoje Lietuvos teritorijoje ir patvirtino jo režimą. Nustatė, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Šio nutarimo 3.4 punkte „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbų organizavimo“ buvo nustatytas planinių operacijų atidėjimas, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė (3.4.2.2 papunktis); planinių hospitalizacijų dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų atidėjimas (3.4.2.3 papunktis); medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo ribojimas, išskyrus tuos atvejus, kurių nesuteikimas lemtų paciento neįgalumą.

Iš ieškovo paaiškinimų, 2020 m. balandžio 28 medicininio dokumentų išrašo/siuntimo, gydytojų E. P. ir A. S. rašytinių paaiškinimų Komisijai ir liudytojo A. S. parodymų teismo posėdyje nustatyta, kad 2020 m. kovo 17 d. numatyta operacija bendru Kauno klinikų Ortopedijos skyriaus gydytojų sprendimu buvo atidėta dėl karantino, paskelbto dėl COVID-19 pandemijos. Atsakovės ir liudytojo A. S. teigimu, operacijos atidėjimo pagrindas yra minėto Nutarimo 3.4.2.2 papunktis.

Ieškovas 2020 m. kovo 31 d. atvyko į gydymo įstaigos Skubios pagalbos skyrių, skundėsi atsiradusiu gipso laisvumu. Ieškovui rekomenduota planinė gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija. Po atliktų papildomų tyrimų suplanuotas ieškovo stacionarizavimas 2020 m. gegužės 5 d. į gydymo įstaigos Ortopedijos traumatologijos kliniką. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovui buvo atlikta operacija – (duomenys neskelbtini). Sudarytame gydymo aprašyme buvo numatyta, kad pilnas apkrovimas numatomas po 4 mėn. 2020 m. gegužės 7 d. pilnai įvykdžius tyrimų bei gydymo planą, pateikus gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros bei reabilitacinio gydymo rekomendacijas, ieškovas išleistas į namus.

2020 m. lapkričio 19 d. ieškovui buvo atlikta antra operacija – (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 20 d. jis išrašytas iš stacionaro tolesniam reabilitaciniam gydymui.

2021 m. vasario 27 d. ieškovui buvo atlikta trečioji operacija. Nustatyta (duomenys neskelbtini); 2021 m. vasario 28 d. ieškovas išrašytas iš stacionaro tolesniam reabilitaciniam gydymui.

Po atliktos reabilitacijos būklė negerėjo. Buvo nustatyta, kad ieškovo būklė yra (duomenys neskelbtini).

Ieškovui laidinėje nejautroje 2021 m. birželio 10 d. buvo atlikta ketvirta operacija - (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 11 d. jis išrašytas iš stacionaro tolesniam reabilitaciniam gydymui. Ieškovo būklė po taikyto gydymo ir toliau negerėjo.

Iš medicininių dokumentų matyti, kad jam buvo nustatyta, jog po ketvirtos operacijos išlieka (duomenys neskelbtini). Ieškovo būklė po taikyto gydymo ir toliau negerėjo, jam atsirado (duomenys neskelbtini). Ultragarsinio tyrimo duomenimis, ieškovui nustatyti (duomenys neskelbtini).

Ieškovas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 17 d. pateikė prašymą dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti 6 145 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Komisija kreipėsi į ekspertą – gydytoją ortopedą traumatologą A. S. dėl informacijos, reikalingos Komisijos sprendimui priimti. Atsakydamas į jos klausimus, ekspertas pateikė 2023 m. birželio 14 d. Išvadą. 2023 m. liepos 10 d. ekspertas pateikė atsakymus į papildomus Komisijos klausimus.

Ekspertas nurodė, kad buvo sudarytas korektiškas gydymo planas, pacientui rekomenduotas operacinis gydymas. 2020 m. kovo 12 d. nustatytas (duomenys neskelbtini), nesant neurovaskulinių sutrikimų nėra indikacija skubiai operacijai, atliekant operaciją tą pačią dieną nedelsiant (minimas požiūris buvo pabrėžtas 24-ojo EFORT 2023 tarptautinio ortopedų-traumatologų kongreso metu Vienoje). Buvo pasirinktas logiškas ir adekvatus operacijos laikas, t. y. praėjus 5 dienoms po traumos, nes maksimalus tinimas, pasiekęs piką po traumos praėjus 3-4 paroms, pradeda reikšmingai mažėti. Tai, kad operacija buvo atidėta ir atlikta ik 2020 m. gegužės 6 d., turėjo esminės reikšmės bei didžiąja dalimi nulėmė paciento nurodomus sveikatos sutrikimus. Optimalus laiko tarpas, per kurį reikia atlikti operaciją, yra pirmosios dvi savaitės po traumos, tuomet galim atstatyti (duomenys neskelbtini). Operacija negalėjo būti traktuojama kaip būtinoji esant valstybės lygio ekstremaliai padėčiai ir paskelbtam karantinui. Pagal tuo metu galiojusius teisinius aktus, ligoninės vidaus dokumentus būtinosios operacijos buvo tokios, kurios atliekamos pagal gyvybines indikacijas. (duomenys neskelbtini) funkcijos praradimas nėra gyvybinė indikacija. Prieš kitas operacijas (gegužės 6 d., lapkričio 19 d., 2021 m. birželio 10 d.) pacientas buvo adekvačiai ištiriamas. Jo sveikatos blogėjimą lėmė faktorių visuma (COVID-19 karantino metu bei ekstremaliosios situacijos metu galioję įstatymai, (duomenys neskelbtini) procesas), kuri nukėlė planuotą operaciją iš kovo 17 d. į gegužės 6 d. Tolesnis (duomenys neskelbtini) procesas nebuvo reikšmingiau įtakotas atliekamų operacijų. Ekspertas neįžvelgė nepakankamo gydytojų rūpestingumo ir atidumo požymių, paciento individualios savybės specifiškai neįtakojo išliekančios (duomenys neskelbtini). Kiekvienam (duomenys neskelbtini) patyrusiam pacientui, kuriam imobilizacija taikoma daugiau 3 savaičių, išlieka tam tikro laipsnio tiesimo negrįžtamas deficitas. Netgi operuojant po 3-4 savaičių jis gali išlikti iki 15-20 laipsnių. Tai daugiau ne paciento, o (duomenys neskelbtini) specifinės individualios savybės. Dėl to, kad išliko (duomenys neskelbtini), neabejotinai turėjo įtakos patirtos traumos pobūdis. (duomenys neskelbtini) traktuotinas kaip neišvengiamas, kadangi iki paskutinės operacijos patirta alkūnės trauma dėl karantino įtakotų aplinkybių buvo gydyta praėjus beveik 2 mėnesiams po traumos. Jei operacija nebūtų atidėta ir jei nebūtų karantino, situacija būtų vertinama kitaip. (duomenys neskelbtini) traktuotinas kaip neišvengiamas – jis padidėjo dėl randėjimo procesų, o ne dėl (duomenys neskelbtini) pašalinimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. šias išvadas patvirtino.

Komisija 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmė Sprendimą dėl ieškovo prašymo Nr. 56-153, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymo atlyginti žalą netenkinti, nes: 1) žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2020 m. kovo 12 d. – 2020 m. gegužės 26 d. LSMU KK, nebuvo padaryta; 2) žala (vertinant paslaugų teikimą LSMU KK nuo 2020 m. gegužės 6 d.) neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebeliko ginčo dėl to, kad, gydymo įstaigai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojo 2019 m. gruodžio 3 d. Įstatymo Nr. XIII-2591 redakcija, nes ieškovas pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigą 2020 m. kovo 12 d.

Pagal šios Įstatymo redakcijos 24 straipsnio 6 dalį žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) – šiuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.

Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 9¹ dalį neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.

Žalos atlyginimo tvarkos Apraše nustatyti šie neišvengiamos žalos kriterijai (Aprašo 9.2.2 punktas): 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Aprašo 9.2.2.1 punktas); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 punktas); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, spręsdamas dėl PTŽSAĮ nuostatų (įsigaliojusių 2020 m. sausio 1 d.), reglamentuojančių valstybės pareigą atlyginti paciento sveikatai sveikatos priežiūros įstaigos padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo, išaiškino, kad šios nutarties 27–37 punktuose išdėstytų normų, reglamentuojančių teisę į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas, įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelį suponuoja, kad, pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

Teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad jo sveikatai, gydymo įstaigoje teikiant (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugas, dėl operacijos atidėjimo buvo padaryta žala – iš eksperto A. S. išvadų bei šio liudytojo parodymų, taip pat iš liudytojo gydančio gydytojo A. S. parodymų nustatyta, kad, dėl karantino atidėjus 2020 m. kovo 17 d. numatytą (duomenys neskelbtini) operaciją, kuri pagal medicinos praktiką turėjo būti atlikta per dvi savaites nuo traumos, buvo pakenkta ieškovo sveikatai: po keturių jam atliktų operacijų ir reabilitacijos išliko (duomenys neskelbtini) deficitas, (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Dėl to, kad operacijos atidėjimas buvo pagrindinė ieškovo sveikatai padarytos žalos priežastis, byloje iš esmės nebuvo ginčo.

Teismas nesutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju žala buvo neišvengiama remiantis Aprašo 9.2.2.1 papunkčiu, pagal kurį žala yra neišvengiama, kai tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

Visų pirma, 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.4 punktu „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbų organizavimo“ buvo nustatytas planinių operacijų atidėjimas, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė; planinių hospitalizacijų dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų atidėjimas; medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo ribojimas.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, pacientų teises nustatančiuose įstatymuose ir kituose sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra sąvokos „planinė operacija“ apibrėžimo, o šia sąvoka besiremiantys atsakovė ir trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų apie gydymo įstaigos teikiamų paslaugų planus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog 2020 m. kovo 17 d. numatytą ieškovo operaciją būtų galima vertinti kaip iš anksto suplanuotą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad planinė pagalba – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos sąvoką „planinės pacientų hospitalizavimo paslaugos“ aiškina kaip „guldymą į ligoninę, suplanuotą iš anksto, ir nereikia skubios, neatidėliotinos pagalbos“ (www.santa.lt). Teismo vertinimu, remiantis šiais šaltiniais ir CK 1.3 straipsniu, lingvistiškai sąvoka „planinė operacija“ aiškintina kaip iš anksto suplanuota operacija, atliekama per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, kai nėra būtinumo ją atlikti nedelsiant arba per kaip įmanoma trumpesnį terminą.

Be kita ko, tokį vertinimą teismas grindžia ir ieškovą gydžiusio gydytojo, dalyvavusio visose ieškovo operacijose, liudytojo A. S. parodymais, kad ieškovui 2020 m. kovo 17 d. numatyta operacija nebuvo planinė – jis kreipėsi į Skubios pagalbos skyrių dėl lūžio, kurį laikinai imobilizavus operacijos data buvo nustatyta remiantis ortopedijos praktikoje įprastu tokių operacijų atlikimo terminu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2020 m. kovo 16 d. sprendimu „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ Nr. V-387 buvo nustatyta, jog stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose privalo būti organizuojamas užtikrinant, kad planinės operacijos ir planinės hospitalizacijos dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų Įsakyme Nr. V-281 nurodytose pagrindinėse ir organizuojančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – COVID-19 ASPĮ) ir ne COVID-19 ASPĮ pacientams, kurie dar nėra hospitalizuoti įstaigoje, atidedamos, o kurie hospitalizuoti – atšaukiamos, išskyrus sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė (sprendžia gydantis gydytojas).

Taigi, remiantis 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 207 3.4 punktu, ieškovui numatytos operacijos nebuvo galima atidėti. Liudytojas A. S. parodė, kad objektyviai buvo galimybė tokią operaciją atlikti, skyriai nebuvo uždaryti, tik apriboti, į Kauno klinikas buvo vežami pacientai iš kitų ligoninių. Jo teigimu, Nutarimo dėl karantino ribojimų nuostata „išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė“ aiškintina kaip labai didelis visos rankos funkcijos pablogėjimas (pagal balus vertinamas skausmas, galūnės jėga, galimybė naudoti galūnę buityje kasdienei veiklai, sportui, pomėgiams). Visgi byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovui 2020 m. kovo 31 d. buvo iškilęs ir būtinosios pagalbos poreikis, neįvyko 2020 m. gegužės 6 d. atliktos operacijos gydymo aprašyme numatytas pilnas apkrovimas po 4 mėnesių, prireikė dar trijų operacijų. Teismo vertinimu, tai ir pagrindžia, kad dėl operacijos atidėjimo ieškovo būklė labai pablogėjo (CPK 185 straipsnis).

Antra, teismas nesutinka su atsakovės pateiktu Aprašo 9.2.2.1 papunkčio išaiškinimu. Atsakovės teigimu, ši nuostata aiškintina taip, kad traumos, kurią ieškovas patyrė iki atvykimo į medicinos įstaigą, pasekmės buvo neišvengiamos, nes tuo laiku, kai gydymo įstaiga teikė su šia trauma susijusias paslaugas, pagal buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, juos vertinant COVID-19 sukeliamų ligų gydymo aspektu, ir gerąją medicinos praktikos patirtį suvaldant pandemijos pasekmes, tam tikrų medicinos paslaugų teikimas privalėjo būti ribojamas, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 pandemijos plitimui, dėl to ieškovo patirtų pasekmių nebuvo galima išvengti.

Teismo vertinimu, pagal minėtą nuostatą žala yra neišvengiama, kai ji yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo (nagrinėjamu atveju – iki patirtos alkūnės traumos), pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Tokių ligų ar sveikatos sutrikimų ieškovui nebuvo nustatyta, žala jo sveikatai padaryta ne dėl susirgimų, buvusių iki traumos, o dėl laiku neatliktos operacijos, todėl jos negalima laikyti neišvengiama remiantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi ir Aprašu.

Remiantis nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą yra pagrįstas (Įstatymo 24 straipsnio 6 dalis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio

Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Įstatymo 7 dalyje įtvirtinta, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas pagrįstas, būtinas ir protingas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas tiesiogiai su padaryta žala susijusias pagrįstas būtinas ir protingas išlaidas (išlaidas paciento priežiūrai ir (ar) sveikatai atkurti, ir (ar) kitas išlaidas); b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas); 2) neturtinės žalos: a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

Dėl ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių ginčo tarp šalių nėra, atsakovė pripažįsta ir 145 Eur dydžio ieškovo patirtas išlaidas už 2023 m. sausio 31 d. kitoje gydymo įstaigoje atliktą ir apmokėtą procedūrą. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 300 Eur advokato pagalbos išlaidos jam kreipiantis į Komisiją dėl žalos atlyginimo yra pagrįstos, nagrinėjamu atveju būtinos ir protingos. Nors atsakovė ir nurodė, kad Komisija pati surenka visus reikalingus dokumentus prašymo nagrinėjimui, šiuo atveju Komisija tinkamai neišsiaiškino gydymo įstaigos turėto civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikotarpio ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kurios lėmė neteisingą prašymo išnagrinėjimą; sutiktina su ieškovu, kad jam, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra garantuojama teisė į advokatą, todėl advokato pasitelkimas teikiant prašymą Komisijai negali būti laikomas nepagrįstu išlaidavimu. Konstatavus, kad žala Ieškovo sveikatai buvo padaryta, Ieškovo patirtos teisinės išlaidos taip pat laikytinos turtine žala, kuri turi būti atlyginta, todėl jam iš atsakovės priteistina 6 445 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Minėta, kad pagal PTŽSAĮ įtvirtintą reguliavimą žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis), nevertinant sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos kaltės. Taigi, nustatant dėl paciento sveikatai padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į pirmiau nurodytus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus bei šiuos teisinio reguliavimo ypatumus. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Žalos atlyginimo tvarkos apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Šioje normoje taip pat nurodyti šių dydžių nustatymo kriterijai. Lingvistiškai aiškinant nurodomą normą, žalos dydį pagal šiuos kriterijus nustato Komisija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, nutartyje išaiškino, kad, klausimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant teisme iš esmės, teismas nėra įpareigotas remtis šiais kriterijais (cituojamos nutarties 70-71 punktai).

Tuo vadovaujantis, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad dėl operacijos atidėjimo ieškovui buvo atliktos net keturios operacijos, kas neišvengiamai lėmė tęstinį fizinio skausmo sukėlimą, kurio malšinimui ieškovas vartojo vaistus nuo skausmo, bei dvasinius išgyvenimus dėl nesėkmingo gydymo. Visgi, teismo vertinimu, nors ieškovo būklė atidėjus operaciją labai pablogėjo, jo patirti išgyvenimai nebuvo itin sunkūs – ieškovas iki 2022 m. balandžio mėnesio negalėjo dirbti, tačiau tai kompensuoja turtinės žalos atlyginimas; dėl jo jaučiamų neigiamų padarinių (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė nepatogumus tik buityje (neilgą laiką turėjo prisitaikyti prie įprastinių užduočių atlikimo kaire ranka) ir turėjo atsisakyti kai kurių laisvalaikio užsiėmimų (krepšinio). Svarbios ir liudytojo A. S. nurodytos visuotinai žinomos aplinkybės, kad tuo laiku (2020 m. kovo 17 d.) situacija buvo neįprasta – pirmos karantino dienos, daug neaiškumų, gydytojams reikėjo susipažinti ne su vienu COVID-19 pandemijos suvaldymo priemones nustačiusiu aktu ir veikti sprendžiant, kaip elgtis vienu ar kitu gydymo atveju. Ir šis liudytojas, ir ekspertas A. S. patvirtino, kad didelė dalis (apie 50 procentų) tokių traumų turi nepageidaujamas išeitis, tai labai dažna komplikacija, vien dėl tokios diagnozės galima prognozuoti tokias komplikacijas ir atvejais, kuomet operacija atliekama laiku.

Remiantis visais nurodytais kriterijais teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomos neturtinės žalos dydis sumažintinas pusiau (iki 2500 Eur).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 % (proc.) dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikė advokato pagalbos išlaidų detalizaciją ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus: 1) ieškinio dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui 800 Eur; 2) dubliko parengimas ir pateikimas teismui 520 Eur; 3) pasirengimas bylos nagrinėjimui ir baigiamajai kalbai bei atstovavimas 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje 480 Eur; 4) pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. birželio 18 d. teismo posėdyje 320 Eur, iš viso 2 120 Eur (du tūkstančiai šimtas dvidešimt eurų). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka advokato darbo apimtį, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 8945 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žalai atlyginti, 2120 Eur (du tūkstančius šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 8945 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.