- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-131-372/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birute Simonaitiene, Rasa Bartašiene, Petras Povilaitis
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Birutes Simonaitienes,
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejos D. V. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal pareiškejos D. V. skunda del antstolio Tomo Ubarto veiksmu, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) Z. D., S. M., S. B., M. S., ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškeja D. V. skundu del antstolio veiksmu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydama panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2008-04-24 Patvarkyma del varžytiniu paskelbimo. Pareiškeja nurode, kad antstolis 2008-06-03 paskelbe jai priklausancio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (žemes sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esancio (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio AUDI A6 ir 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastuju vardiniu akciju) pardavima varžytinese. Pareiškeja teige, kad nors minetas turtas registruose yra iregistruotas jos vardu, taciau jis esas isigytas jai gyvenant nuo 1974-08-23 santuokoje su sutuoktiniu Z. V., todel kiekvienam iš ju priklauso po ½ dali nurodytu daiktu. Kadangi pareiškejos sutuoktinis Z. V. nuo 2002 m. vasario men. gyvena ir dirba JAV, del to jis negali buti atsakingas už jos prievoles, kurias ji prisieme pagal paskolos sutartis su išieškotojais. Todel pareiškeja nurode, kad varžytinese parduodant ir jos sutuoktiniui Z. V. priklausancia ½ dali nurodytu daiktu, bus pažeistos jo teises ir istatymo saugomi interesai. Pareiškejos skunde nurodoma, kad pagal CK 3.116 str. kreditoriai turi reikalauti padalinti sutuoktiniams priklausanti turta, kad butu galima išieškoti iš jai priklausancios turto dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi: 1) atmete pareiškejos skunda del antstolio Tomo Ubarto veiksmu pagal 2008-04-24 Patvarkyma; 2) pripažino antstolio Tomo Ubarto veiksmus, vykdant išieškojima pagal išieškotoju Z. D., S. M., S. B. ir M. S. pateiktus vykdomuosius dokumentus ir nukreipiant išieškojima i visa sutuoktiniu D. V. ir Z. V. turta, teisetais; 3) priteise iš D. V. išieškotojams: Z. D. 470 Lt, S. M. 591 Lt, S. B. 155 Lt ir M. S. 200 Lt bylinejimosi išlaidu. Teismas nurode, kad pareiškeja D. V., galiojant jos ir Z. V. santuokai, ir išieškotojai Z. D., S. M., S. B. ir M. S. skirtingu laiku sudare pinigu paskolos sutartis. Konstatavo, jog aplinkybe, kad D. V. sudarydama paskolu sutartis veike šeimos, o ne asmeniniais ar verslo interesais, liko nepaneigta. Pažymejo, kad nors teismu priimtais sprendimais konstatuoti skolininkes D. V. skolos faktai, taciau kitas sutuoktinis Z. V. ne vieno iš minetu teismu sprendimu negincijo. Taip pat Z. V. nepateike nei antstoliui, vykdanciam išieškojima iš jo ir sutuoktines turto, nei teismui irodymu apie paskolos sutarties šaliu (kreditoriu) nesažininguma. Teismas konstatavo, jog pareiškeja nepaneige prezumpcijos, kad jai sudarant paskolos sutartis reikejo kito sutuoktinio, t.y. Z. V. sutikimo. Be to, teismas pažymejo, kad nei pareiškeja, nei Z. V. nepateike i byla ne vieno irodymo, kuris patvirtintu, kad pastarasis prieštaravo minetu paskolos sutarciu sudarymui arba nežinojo apie šias paskolos sutartis ir pagal jas prisiimtas sutuoktines prievoles. Ivertines šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad skolininkes D. V. sutuoktinis Z. V. pagal prievoles prigimti taip pat yra skolininkas. Todel konstatavo, jog šiuo atveju nera pagrindo nustatineti skolininkes turto dali, o yra pagrindas vykdyti išieškojima iš bendro sutuoktiniu turto. Teismas pripažino, kad pagal antstolio kontoroje iš išieškotoju gautus vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininku nurodytas vienas iš sutuoktiniu, antstolis atsižvelgdamas i prievoles teisine prigimti ir nepažeisdamas išieškotoju teisiu igyvendinimo tvarkos, pagristai 2008-06-03 paskelbe skolininkes ir jos sutuoktinio viso turto varžytines. Teismas nurode, jog vien ta aplinkybe, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktiniu, nereiškia, kad šio asmens prievole yra asmenine ar turi buti vykdoma tik iš jam tenkancios turto dalies. Teismas, pripažines Z. V. bendraskoliu, laike nepagristu pareiškejos D. V. skundo argumentas del jos dalies bendrojoje jungtineje nuosavybeje nustatymo, nes išieškojimas tokiu atveju vykdytinas iš bendro sutuoktiniu turto. Kad suinteresuotas asmuo Z. V. yra skolininkas, teismas sprende iš to, jog paskola gavo sutuoktine ir paskolos panaudojimas susijes su šeimos reikalu tvarkymu. Pažymejo, jog sutuoktiniai nenurode, kad pagal paskolas gauti pinigai tapo pareiškejos asmenine nuosavybe ar buvo panaudoti kitoms reikmems. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybe, jog vienas sutuoktinis gyvena JAV nedaro pareiškejos isipareigojimo asmeniniu, nes nuosavybes teise i pinigus, nors iforminta vieno iš sutuoktiniu vardu, yra bendroji jungtine nuosavybe. Nurode, kad D. V. prisiimti isipareigojimai pagal paskolos sutartis yra susije su šeimos interesais, kadangi byloje esanciais irodymais nenustatyta, kad pareiškeja iš išieškotoju gautus pinigus (919144,76 Lt) pagal paskolos sutartis butu panaudojusi ne šeimos poreikiams. Tokiu budu, del skolininkes D. V. neivykdytos prievoles, t.y. gautu iš kreditoriu pinigu negražinimo, pagerejo skolininkes ir jos sutuoktinio šeimos turtine padetis – kreditoriu saskaita D. V. ir Z. V. ženkliai padidino savo šeimos turta. Del to teismas padare išvada, kad D. V. pagal paskolos sutartis gautus pinigus panaudojo šeimos interesais, todel prievole pagal minetas sutartis pripažino bendra sutuoktiniu prievole, kuri turi buti vykdoma iš bendro sutuoktiniu turto. Be to, teismas nurode, kad vykdymo procesa reglamentuojancios teises normos nedraudžia nukreipti išieškojima i sutuoktiniams priklausanti žemes sklypa, gyvenamaji nama, jo priklausinius ir kita sutuoktiniu turta. Atmetes pareiškejos skunda, teismas priteise iš jos išieškotoju turetas bylinejimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškeja D. V. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2008-04-24 antstolis Tomas Ubartas prieme patvarkyma del varžytiniu paskelbimo ir informavo, jog 2008-06-03 vyks D. V. priklausancio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto varžytines. Teigiama, kad nors minetas turtas registruose yra iregistruotas jos vardu, taciau jis esas isigytas jai gyvenant nuo 1974-08-23 santuokoje su sutuoktiniu Z. V., todel kiekvienam iš ju priklauso po ½ dali. Apeliante nurodo, kad jos sutuoktinis – Z. V. nuo 2002-02-27 gyvena ir dirba JAV, todel tai pagrindžia ta fakta, jog jis nera ir negali buti atsakingas už apeliantes prievoles išieškotojams, jam asmeniškai priklausanciu turtu. Varžytinese parduodant ir apeliantes sutuoktiniui Z. V. priklausancia ½ dali turto, bus pažeistos jo teises ir teiseti interesai. Teigia, kad sutinkamai su CK 3.116 str. kreditoriai turi reikalauti padalinti sutuoktiniams priklausanti turta, kad butu galima išieškoti iš jai priklausancios turto dalies. Teigiama, kad parduodant varžytinese jos vardu iregistruotus daiktus bus pažeistos kito šio turto savininko Z. V. teises ir istatymo saugomi interesai. Šiuo atveju areštavus nekilnojamaji turta, kuris bendrosios jungtines sutuoktinu nuosavybes teise priklauso skolininkui D. V. ir sutuoktiniui Z. V., realizuoti jo negalima, kol nebus nustatyta skolininko – D. V. turto dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i pareiškejos D. V. atskiraji skunda suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. S. prašo atskiraji skunda atmesti ir palikti nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarti. Tuo paciu prašo iš apeliantes priteisti suinteresuoto asmens turetas bylinejimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate bei motyvavo, jog ir skolininkes sutuoktinis Z. V. pagal prievoles prigimti yra išieškotoju skolininkas ir CPK 667 str. nustatyta procedura netaikytina. Teigia, jog skolininke teismui nepateike jokiu irodymu, galinciu paneigti CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija. Kadangi prievoles išieškotojams atsirado skolininkes ir jos sutuoktinio Z. V. santuokos metu, buvo sudarytos skolininkes šeimos interesais, todel atsakomybes subjektai yra abu sutuoktiniai tiek skyrium, tiek kiekvienas atskirai. Atsiliepime nurodoma, jog skolininke nenurode jokiu faktiniu aplinkybiu bei teisiniu argumentu, kurie galetu paneigti jos ir sutuoktinio Z. V. prievoliu išieškotojams bendruma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu. Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).
Visi atskirojo skundo argumentai yra susije su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad galima nukreipti išieškojima i Z. V. turto dali, nors vykdomuosiuose dokumentuose skolininku nurodytas tik jo sutuoktine D. V., netinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, skirtas reguliuoti sutuoktiniu civiline atsakomybe pagal turtines prievoles, ir procesines teises normas, skirtas vykdymo procese reguliuoti išieškojima iš sutuoktiniu bendrosios jungtines nuosavybes.
2003 m. sausio 1 d. isigaliojus naujajam CPK, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra suformaves teises aiškinimo ir taikymo praktika, kad prieš pradedant vykdyti išieškojima pagal vykdomaji dokumenta, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktiniu, antstoliui pagal prievoles teisine prigimti butina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi buti vykdomas iš bendro sutuoktiniu turto, ar iš skolininko asmeninio turto (LAT civilines bylos Nr. 3K-3-383/2005; 3K-3-484/2005; 3K-3-35/2006; 3K-3-314/2006; 3K-3-423/2006). Vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teises aiškinimo ir taikymo praktika negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad antstolis turi tiksliai ivykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas, o jeigu nera vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, negalima vykdyti išieškojimo iš tokio asmens, nes butu pažeistos šio asmens (šiuo atveju Z. V.) teises, ir, tik teismui išsprendus ginca ir išdavus vykdomaji dokumenta, butu galima išieškoti iš skolininkes sutuoktinio. Sprendžiant ar išieškojimas Z. D., S. M., S. B., M. S.o naudai turi buti nukreiptas i vykdomuosiuose dokumentuose nurodyto skolininkes D. V. asmenini turta, ar skolininkes dali bendrojoje jungtineje nuosavybeje, ar sutuoktiniu bendra turta, reikia vadovautis CK treciosios knygos „Šeimos teise“ normomis, reglamentuojanciomis sutuoktiniu tarpusavio turtinius santykius ir santuokos metu igyto turto teisini statusa.
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai sutuoktiniu turtui taike CK normas, reglamentuojancias istatymu nustatyta sutuoktiniu turto teisini režima. Pagal CK treciosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojancias sutuoktiniu civiline atsakomybe pagal turtines prievoles, yra galimos ivairios modifikacijos sutuoktiniu civilines atsakomybes pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievoles atsiradimo pagrindo prievoles gali buti vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktiniu turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarus skolininkai, o bendro sutuoktiniu turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi kreditorines prievoles atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievoles subjektus, jos dydi. Tik nustacius prievoles pobudi ir jos atsiradimo pagrinda, galima nustatyti, kas yra atsakomybes subjektai pagal prievole – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Tai atitinkamai nulemtu išieškojimo nukreipima i skirtingo teisinio režimo turta – i asmenini vieno iš sutuoktiniu turta, o esant poreikiui ir i jo dali bendrame sutuoktiniu turte, jei atsakomybe pagal prievole atsiranda tik vienam iš sutuoktiniu, ar i bendra abieju sutuoktiniu turta, jei atsakomybe pagal prievole atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva igyta prievole bus laikoma bendra sutuoktiniu prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktiniu, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Ši istatyme itvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta nei civilinese bylose, kuriose iš skolininkes D. V. priteistos skolos Z. D., S. M., S. B., M. S. naudai, nei šioje byloje del antstolio veiksmu neteisetumo. Iš prijungtu prie bylos Vykdomuju bylu Nr. 0136/08/00019, Nr. 0136/0800020, Nr. 0136/08/00072, Nr. 0136/08/00543, Nr. 0136/08/00833 matyti, kad iš skolininkes D. V. išieškotojams yra priteista skola pagal paskolos sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nei pareiškeja, nei Z. V., nepateike i byla ne vieno irodymo, kuris patvirtintu, kad pastarasis prieštaravo minetu paskolos sutarciu sudarymui arba nežinojo apie šias paskolos sutartis ir pagal juos prisiimtas sutuoktines prievoles. Pažymetina, kad pareiškeja neirode, kad pagal sutartis gautos paskolos buvo panaudota ne ju šeimos interesais, o pareiškejos asmeniniams poreikiams ar verslui. Vieno iš sutuoktiniu gyvenimas JAV, o kito Lietuvoje, nenutraukia bendrosios jungtines nuosavybes tarp sutuoktiniu ir nepaneigia bendro turto tvarkymo pagrindu. Tai sudaro pagrinda spresti, kad teismo priteistos iš skolininkes D. V. skolos yra bendra sutuoktiniu prievole ir turi buti vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto (CK 3.109 str. 1 d. 2 ir 5 p.).
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyre ir ivertino bylos irodymus, padare pagristas išvadas ir tinkamai pritaike procesines ir materialines teises normas. Todel naikinti skundžiama Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarti atskirojo skundo motyvais nera istatyminio pagrindo (CPK 263 str.).
Atskirai pažymetina, kad pareiškeja D. V. atskirajame skunde nenurode bylos aplinkybiu, nepateike jokiu argumentu, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisetumas ar nepagristumas.
Teismui atmetus pareiškejos atskiraji skunda iš jos priteistinos išieškotojo M. S. turetos bylinejimosi išlaidos bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu apeliacines instancijos teisme (CPK 88 str. l d. 3 p., 6 p., b.l. 100, 104).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarti nepakeista.
Priteisti iš D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 238 Lt (du šimtus trisdešimt aštuonis litus) advokato pagalbos išlaidu M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) bei 9,44 Lt (devynis litus 44 ct) bylinejimosi išlaidu valstybes biudžetui.