Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-39583-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

2025 m. sausio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir V. K. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie V. K. paskirtos bausmės pridėta pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį paskirtos neatliktos bausmės dalis, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir proceso dalyvių argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir V. K. paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. Todėl ją švelninti remiantis nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6. Laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų teismas nuteistam asmeniui bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė skiriama esant BK 62 straipsnio 1, 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį. Skirdamas švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodo, kokios yra bylos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

8. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laivės atėmimo iki 2 metų bausmės. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje – tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis (laisvės atėmimą 6 mėnesiams). Už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas V. K. taip pat paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmę (laisvės atėmimą 5 metams). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir V. K. paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą todėl teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir V. K. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi veikas, už kurias V. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – lygtinio paleidimo laikotarpiu, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuria buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutartis, paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskyrė galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apygardos teismas, skirdamas bausmes už V. K. padarytus nusikaltimus, įvertino aplinkybes, kad pas jį buvo rasti 7 neteisėtai laikomi ginklai, kai tuo tarpu griežtesnė baudžiamoji atsakomybė (pagal BK 253 straipsnio 2 dalį) kyla jau už neteisėtą disponavimą 3 šaunamaisiais ginklais. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad dalį ginklų nuteistasis laikė ūkiniame pastate, kur juos galėjo rasti bet kuris ten užėjęs asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad praeityje V. K. buvo 14 kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu (t. 2, b. l. 32–49), taip pat ir už grasinimus nužudyti savo šeimos narį – mamą J. K. bei fizinio skausmo jai sukėlimą. Skiriant bausmę V. K. taip pat buvo įvertinta tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, padėjo išaiškinti veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje – nurodė trijų ginklų, nerastų pirminės įvykio vietos apžiūros ir kratos metu, paslėpimo vietą, sulaikymo dieną taip pat nurodė ginklo paslėpimo vietą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkina recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, kaip matyti iš byloje apklaustų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, įvykių metu V. K. elgesys buvo itin agresyvus: nuteistasis intensyviai, pavojingai smurtavo prieš savo seserį, ją smaugdamas, be to, kerštaudamas pradūrė jos sutuoktinio automobilio padangą, taip sukeldamas baimę visiems šeimos nariams. Nors V. K. turi neįgalumą, dėl alkoholio vartojimo serga priklausomybės liga, be to, jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, (t. 2, b. l. 87, 96), tai jo neatleidžia nuo pareigos orientuoti savo elgesį atsižvelgiant į turimą priklausomybę, juo labiau žinant apie alkoholio įtaką elgesiui. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju paskirti nuteistajam švelnesnės bausmės ar juo labiau taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos paskirti švelnesnes bausmes taip pat nenustatytos.

10. V. K. skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors BK 75 straipsnyje numatytos formalios prielaidos iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą egzistuoja, nagrinėjamu atveju tam nėra pagrindo.

11. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus tik dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-45-654/2023, Nr. 2K-203-976/2023).

12. Nusikalstamas veikas, už kurias V. K. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė lygtinio paleidimo metu. V. K. praeityje daug kartų teistas, be kita ko ir už smurtinius nusikaltimus, jam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. K. pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų bei padėjo išsiaiškinti BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.