- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-585-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03073-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, RENT-A-BUS
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- S. Č.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės N. Š.-S. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuotieji asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkas S. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė prašė skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui 500 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, jog antstolei vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-859-819/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-11906-819/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-22583-110/2014 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-6814-912/2013 dėl skolos ir paskirtų baudų išieškojimo iš skolininko S. Č. išieškotojai valstybei. Skolininko darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vietos adresu antstolė 2019 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, kuris buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Darbo santykius skolininkas nutraukė 2019 m. lapkričio 25 d., tačiau iki 2020 m. sausio 14 d. antstolės reikalavimai nebuvo neįvykdyti, antstolei nebuvo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių nėra vykdomi jos patvarkymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi iš dalies patenkino antstolės N. Š.-S. pareiškimą ir paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui J. Č. 150 Eur baudą už antstolės 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo nevykdymą valstybės naudai, išieškant baudą iš J. Č. asmeninių lėšų. Kitą prašymo dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, jog už antstolės 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo nevykdymą yra atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. Č. (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog antstolės patvarkymas įvykdytas tinkamai. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas būtų kreipęsis į antstolę, prašydamas pratęsti terminą antstolės reikalavimui vykdyti, ar būtų nurodęs reikalavimo neįvykdymą galinčias pateisinti priežastis. Todėl teismas konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas be pateisinamų priežasčių neįvykdė antstolės patvarkymo.
4. Nors skolininko ir UAB (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo dieną nesieja jokie darbo santykiai, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atsakingas už savalaikį ir tinkamą antstolės 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo nevykdymą. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1584-852/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-870-259/2019). UAB (duomenys neskelbtini) vadovas antstolės patvarkymo neįvykdė pirmą kartą, skolininkas nebedirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo skirti antstolės prašomo dydžio baudos. Skiriama bauda savo dydžiu turi pasiekti tikslą – užtikrinti realų antstolio teisėtų reikalavimų vykdymą, todėl teismas juridinio asmens vadovui skyrė vienkartinę 150 Eur baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą.
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Suinteresuotasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Antstolė į teismą kreipėsi 2020 m. sausio 14 d., žinodama, jog skolininkas nebedirba UAB (duomenys neskelbtini). Antstolė neatsižvelgė, kad skolininko darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė vos 58,70 Eur. Todėl iš tokio dydžio darbo užmokesčio nebuvo galimybės vykdyti išieškojimo.
6. Antstolė N. Š.-S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės vadovui buvo skirta 150 Eur bauda už antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė vykdo keturias vykdomąsias bylas pagal keturis teismų išduotus vykdomuosius raštus dėl skolų ir baudų išieškojimo iš skolininko valstybei. Antstolė, nustačiusi, jog skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė darbovietei patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, įpareigodama darbdavį kas mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų sumų. Minėtas patvarkymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2019 m. lapkričio 25 d., tačiau per šį laikotarpį nebuvo gauta nei viena išskaita iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų.
9. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
10. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas).
11. Pagal CPK 734 straipsnio 1 dalį įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis. Už šiame straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą (CPK 734 straipsnio 3 dalis).
12. Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo nutarties ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Nors nuo 2019 m. lapkričio 25 d. skolininkas nutraukė darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nuo antstolio patvarkymo įmonei įteikimo dienos skolininkas dirbo joje dar tris mėnesius. Taigi per šį laikotarpį suinteresuotasis asmuo turėjo atlikti imperatyvią įstatymuose įtvirtintą pareigą ir vykdyti antstolio patvarkymą arba laiku pateikti jam duomenis, kodėl antstolio patvarkymas negali būti įvykdytas. Suinteresuotasis asmuo šios pareigos nevykdė.
13. Pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį iš darbo užmokesčio, priklausomai nuo jo dydžio, yra išskaitoma tam tikra procentais apibrėžta suma. Tačiau nėra nustatyta darbo užmokesčio suma, iš kurios nebūtų galima daryti tam tikrų išskaitų, skirtų antstolio vykdomam išieškojimui. Pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, yra apibrėžtos CPK 739 straipsnyje. Tačiau duomenų, kad skolininko gautas darbo užmokestis priklausytų CPK 739 straipsnyje apibrėžtoms sumoms, byloje nėra. Suinteresuotojo asmens nurodyta aplinkybė, jog skolininko darbo užmokestis po mokesčių sumokėjimo sudarė tik 58,70 Eur, nėra pagrindas nevykdyti antstolio patvarkymo ir nedaryti išskaitų iš šio darbo užmokesčio. Be to, suinteresuotasis asmuo nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti nurodytą skolininko gautą darbo užmokesčio dydį.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.