Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2368-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-08-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
1-2368-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26474-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2368-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26474-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.3.2.; 1.2.19.3.; 2.1.10.1.; 2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.; 2.4.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Andrejui Znemenskiui,dalyvaujant:prokurorei Ritai Mikalauskienei,gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstane, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” darbininku (ekskavatorininku), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2018-06-04 apie 22.03 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) viaduko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “VW Passat” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (alkotesteriu „Alkotest 6810 Nr. ARZH-0077“ nustatytas 2, 74 promilių neblaivumas), t.y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-06-04 po darbo užvažiavo pas draugą. Tikėjosi pas jį pernakvoti. Baliaus metu draugas užmigo. Kadangi nebuvo patalynės, tai nusprendė važiuoti namo. Nesijautė labai girtas, prieš sėsdamas vairuoti. Važiuojant savo automobiliu „VW Passat“ ir nuvažiavus apie vieną kilometrą, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jį patikrino alkotesteriu ir nustatė 2.74 promilės girtumą. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Pažada asikratyti visų blogų savo savybių. Anksčiau buvo baustas administracine bauda, bet baudą sumokėjęs.

Laiduoju prašoma pripažinti I. B. paaiškino, kad A. B. yra jos sutuoktinis, kartu santuokoje gyvena beveik 40 metų, užauginom du vaikus. Jie su sutuoktiniu viską sprendžia kartu. Jų santykiai labai artimi, vyras vertina jos nuomonę, jis visą laiką tariasi su ja, visus klausimus sprendžia kartu. Su vyru turi visišką pasitikėjimą, toks įvykis pirmas jų gyvenime. Ji iš dalies jaučiasi kalta, kad nesugebėjo padaryti taip, kad to neatsitiktu. Jai tai buvo labai netikėta. Vyras visada buvo labai rūpestingas ir atsakingas žmogus, tėvas. Ji mano, kad gali jam padėti, kad daugiau jis tokių klaidų nedarytų.

Automobilis yra jų šeimos, jį jie turi vieną, jis registruotas vyro vardu. Pati I. B. nevairuoja, vairuoja tik vyras.

Kadangi kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėju. 2018-06-04 jam dirbant tarnybiniu automobiliu vyko pagal pranešimą. Apie 22.05 vai. važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini) ties parduotuve "Maxima" pastebėjo antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „VVV Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos. Automobilis keliu važiavo vingiuodamas, tai didindamas, tai mažindamas greitį. Kadangi automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, jog gali būti neblaivus, įjungus švyturėlius ir garsinį signalą, jį sustabdė Kaune, (duomenys neskelbtini) po viaduku. (Aplinkui pastatų nebuvo). Priėjus prie automobilio „VW Passat", vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau buvo nustatyta A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio per pravirą langą sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Automobilio viduje daugiau asmenų nebuvo. Vairuotojas pateikė visus reikiamus transporto priemonei vairuoti dokumentus. Paklausus ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad nesenai gėrė įvairių alkoholinių gėrimų. Automobilį vairavęs A. B. buvo pakviestas eiti į tarnybinį automobilį. Apie sustabdytą vairuotoją buvo pranešta radijo ryšiu ir paprašyta atsiųsti papildomą policijos patrulių ekipažą tam, kad nustatyti vairuotojo blaivumą. Atvykus policijos patruliams A. B. alkotesteriu "Alkotest 6810 Nr. ARZH-0077" buvo patikrintas girtumas ir nustatytas 2,74 girtumas. A. B. buvo nuvežtas į KK LSMUL medicininei apžiūrai ir paimti tiriamąją medžiagą (kraują). Automobilis 'VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) buvo nuvarytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. 1. 27-30).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjoimo matyti, kad 2018-06-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. I. 8-9).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis fotografuotas. Po apžiūros automobilis paimtas (b. 1. 10-24).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vyr. patrulis R. P. nurodė, jog 2018 06 04 apie 22.08val. patruliuodami r.š. 1724 kartu su vyr. patruliu T. V. iš Kauno AVPK OVS gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini), po viaduku link (duomenys neskelbtini), ekipažas 1014 sustabdė automobilį „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu automobilio „VW" vairuotojas A. B. (duomenys neskelbtini) sėdėjo NVRS tarnybinėje transporto priemonėje. Jam priėjus pareigūnas dirbęs r.š 1014, paaiškino, kad „VW" vairuotojas* jam sukėlė įtarimą, todėl buvo sustabdytas patikrinti. Vadovaujantis alkotesterio naudojimo instrukcija, A. B. buvo nustatytas 2.74 prom. girtumas. Automobilis įvykio vietoje buvo paliktas saugoti kitam policijos ekipažui ir A. B. pristatytas į KMUK kraujo tyrimams. Vėliau pristatytas į Kauno AVPK OVS (b. l. 31).

Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo „Alkotesterio ALCOTEST 6810 Nr. ARH -0077“ matyti, kad jame užregistruoti 2018-06-04 22.03 val. A. B. tikrinimo rezultatai - 2, 74 promilės (b. 1. 34-36).

Iš informacijos apie kelių tranporto priemones matyti, kad automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. B. (b. 1. 46).

Iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „VVV Passat“, 1997 metų laidos vertė yra 1160 eurų (su PVM) (b.l. 46).l

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. patrulis R. P. pateikė A. B. vairuotojo pažymėjimą ir traktorininko pažymėjimą, (b.l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. B. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminis požymis-transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio.

Nagrinėjamoje byloje teismas nepaneigiamai nustatė, kad transporto priemonę-automobilį automobilį “VW Passat” vairavo būtent A. B., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,18 % promilių girtumas.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. B. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad prieš pradėdamas vairuoti automobilį, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau sėdo į jam priklausantį automobilį ir važiavo namo.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir yra visiškai įrodyta.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkyne laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. B. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojui jo sutuoktinei I. B. be užstato, taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad I. B. anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista.

Teismo posėdžio metu apklausta I. B. sutiko būti savo sutuoktinio A. B. laiduotoju, nurodė, kad su A. B. santuokoje gyvena beveik 40 metų, užaugino du vaikus. Jie su sutuoktiniu viską sprendžia kartu. Jų santykiai labai artimi, vyras vertina jos nuomonę, jis visą laiką tariasi su ja, visus klausimus sprendžia kartu. Su vyru turi visišką pasitikėjimą, toks įvykis pirmas jų gyvenime. Automobilis yra jų šeimos, jį jie turi vieną, jis registruotas vyro vardu. Pati I. B. nevairuoja, vairuoja tik vyras.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti A. B. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 57), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 3 p., galiojančių administracinių nuobaudų turi (b. l. 58), dirbantis, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, Kauno lopšelio-darželio „Klumpelė“, kuriame ji dirba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagoge, direktorės charakterizuojama teigiamai (b.l. 111). Tiek kaltinamasis A. B., tiek I. B. parodė, kad santuokoje gyvena ilgus metus, šeima darni, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad tarp jų būtų buvusi ar yra konfliktinė situacija, todėl tikėtina, kad ateityje I. B., kaip A. B. sutuoktinė, gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinio elgesiui. Teismo nuomone I. B. gali būti kaltinamojo laiduotoja.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotoja I. B. nors ir dirba, tačiau gauna atlyginimą, artimą minimaliam, todėl, teismo nuomone, skirtinas laidavimas be užstato.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos I. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu nutrauktina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratrūros 2-ojo skyriaus prokurorės R.Mikalauskienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. automobiliui “VW Passat” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomam (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, automobilis grąžintinas A. B..

A. B. paskirta kardomoji priemonė-dokumentų (vairuotojo pažymėjimo ir traktorininko pažymėjimo) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vairuotojo ir traktorininko pažymėjimai persiųstini VĮ “Regitra”.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

BK 67 str. 2 d. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau neteisėti jo veiksmai turtinės žalos nepadarė. Be to, pagal BK 54 str. 2 d., viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta, skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 str. 2 d. 7 p. bei 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

BK 281 str. 7 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 str. 10 d. automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia.

Nors bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „VW Pasatt” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė registruota jo vardu, tačiau, teismo vertinimu, automobilio konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naštaAsmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 traipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausnių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis 2K-218648/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. B. neblaivus vairavo automobilį pirmą kartą, turi ilgą vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, automobilis, nors ir yra registruotas kaltinamojo vardu, yra šeimos turtas, pats kaltinamasis dirba ekskavatorininku, teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad A. B. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, todėl automobilis VW Pasatt” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, perduodant jį laiduotojos I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 6 p., 68 str. skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratrūros 2-ojo skyriaus prokurorės R.Mikalauskienės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. vardu registruotam automobiliui “VW Passat” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomam (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, automobilį grąžinti A. B..

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų (vairuotojo pažymėjimo ir traktorininko pažymėjimo) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00627276, traktorininko pažymėjimą Nr. 0124398, išduotus A. B. vardu, persiųsti į VĮ „Regitra“ klausimo išsprendimui.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas