Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. G. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės I. M. 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pavedė atsakovei advokatei I. M. teikti jam antrinę teisinę pagalbą surašant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau - EŽTT). Tačiau atsakovė pavedimą įvykdė visiškai aplaidžiai ir neatsakingai. Ji tik formaliai parengė peticijos projektą. EŽTT nusprendė šį pareiškimą paskelbti nepriimtinu, kadangi jis neatitinka kriterijų, numatytų EŽTK 34 ir 35 straipsniuose. Tokį nutarimą EŽTT galėjo priimti vien tik dėl to, kad atsakovė peticiją ieškovo vardu ir interesais surašė nesilaikydama net pačių minimaliausių profesionalumo standartų. Pagrindas EŽTT priimti ir išnagrinėti ieškovo peticiją buvo akivaizdus, nes ieškovo teisės buvo neginčijamai pažeistos, kadangi jis buvo nuteistas dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Dėl netinkamo atsakovės profesinių pareigų vykdymo ieškovas prarado viltį būti paleistas į laisvę ir dėl to patyrė išskirtinai sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

2. Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad peticiją parengė raštu suderinusi poziciją su ieškovu, taip pat bendravo su juo telefonu, išaiškino terminus, adresą, kuriuo reikia išsiųsti peticiją. Vykdydama Kauno VGTPT sprendimu gautą pavedimą, atsakovė susipažino su ieškovo baudžiamąja byla, pasidarė reikalingas jos dokumentų kopijas, suderino poziciją su ieškovu ir laiku, nepraleidusi Konvencijoje nustatyto termino, parengė peticiją. Tai, kad EŽTT peticijos nepriėmė nagrinėti, nereiškia, kad peticija buvo parengta nekvalifikuotai. EŽTT turi diskrecijos teisę peticijos nepriimti, nusprendęs, kad ji aiškiai nepagrįsta, pateikta piktnaudžiaujant individualios peticijos teise arba pareiškėjas nepatyrė didelės žalos bei kitais argumentais. Taigi, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, atsakovė prašė taikyti 3 metų senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. G. atsakovei I. M. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas sprendė, kad ieškovo peticija buvo nepriimta nagrinėti dėl nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių aplinkybių, o ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien ta aplinkybė, jog EŽTT peticijos nepriėmė nagrinėti, savaime nereiškia, kad peticiją advokatė parengė nekvalifikuotai. EŽTT turi diskrecijos teisę peticijos nepriimti, nusprendus, kad ji yra aiškiai nepagrįsta, vertinant ne peticijos paruošimo profesionalumo lygį, o bylos aplinkybes, jų konfliktiškumą žmogaus teisių aspektu. Peticijos nagrinėti EŽTT priimamos ne visais atvejais, tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tame tarpe ir nuo nacionalinių teismų nuosprendžių (nutarčių) kokybės, taip pat nuo teisinio reglamentavimo, byloje nustatytų aplinkybių, šalių pateiktų įrodymų ir kt.

5. Teismo vertinimu, 2013 m. sausio 8 d. EŽTT pranešime ieškovui R. G. nurodytos peticijos atsisakymo priimti nagrinėti priežastys paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog peticiją buvo atsisakyta priimti būtent dėl atsakovės kaltės. Teismo įsitikinimu, būtent šis dokumentas yra pagrindas spręsti apie peticijos nepriėmimo nagrinėti priežastis, o ne pati peticija. Teismas neturi teisės vertinti, ar peticija EŽTT buvo tinkamai surašyta, nes tai išskirtinai EŽTT prerogatyva. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovė vykdydama Kauno VGTPT sprendimu gautą pavedimą ieškovo vardu parengti peticiją EŽTT susipažino su ieškovo baudžiamąja byla, darė reikalingas jos dokumentų kopijas, derino poziciją su ieškovu ir laiku, nepraleidus Konvencijoje nustatyto termino, parengė peticiją ir įteikė ją ieškovui. Atsakovė, kaip ieškovo advokatė, atliko jai pavestą darbą. Ieškovas, gavęs iš atsakovės parengtą peticiją, manydamas, kad ji parengta neprofesionaliai, galėjo kreiptis į ją dėl peticijos koregavimo, tačiau to nepadarė, pretenzijų atsakovei nereiškė. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog peticiją buvo atsisakyta priimti nagrinėti dėl to, kad ji buvo surašyta su trūkumais. Kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Be to, ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-50-397/2010 medžiagą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai reikalavo, kad ieškovas įrodytų aplinkybes, kurių įrodyti jis negali dėl objektyvių priežasčių, t. y. aplinkybes, jog atsakovės surašytos peticijos EŽTT nepriėmė dėl to, kad peticija buvo surašyta nekvalifikuotai. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kuriai šaliai paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms. Dėl objektyvių priežasčių, kadangi ieškovas yra įkalintas ir negalėjo pasidaryti peticijos kopijos, jis neturi galimybės pateikti peticijos, o atsakovei ją pateikti turėtų būti labai paprasta.

1.2. Atsakovė, siekdama pagrįsti, kad surašytą peticiją sunaikino teisėtai, turėjo pateikti teismui šio dokumento vertės ekspertizės aktą bei vadovo sprendimą dėl dokumento(-ų) naikinimo, kaip numato Archyvų įstatymas. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovė pripažino peticijos visiškai nesaugojusi, todėl sunaikinimo akto neturinti. Tokiu būdu atsakovė nuslėpė ir sunaikino savo aiškiai aplaidaus darbo įrodymus. Tačiau teismas tokių jos veiksmų neteisėtais nelaikė ir contra spoliatorem prezumpcijos jai netaikė.

1.3. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą ir iš Kauno apygardos teismo išreikalauti visą baudžiamosios bylos Nr. 1-50-397/2010 medžiagą. Būtent dėl pažeidimų, kuriuos valstybės institucijos padarė nuteisiant ieškovą šioje byloje, atsakovė ir turėjo parengti peticiją EŽTT. Neišreikalaudamas šios medžiagos, teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į bylos esmę, t. y. nevertindamas įrodymų, kurių pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tai būtų patvirtinę akivaizdų jo teisių pažeidimą.

1.4. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi ieškovo skundą, atsakovei I. M. neiškėlė drausmės bylos. Sprendimas dėl drausmės bylos advokatui (ne)iškėlimo neturi prejudicinės galios. Todėl teismas turėtų iš naujo vertinti ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą ir nebūti saistomas Lietuvos advokatūros sprendimo.

1.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis yra ne įrodinėjamas, o nustatomas. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

7. Atsakovė I. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinei žalai priteisti. Atsakovė, kaip ieškovo advokatė, atliko pavestą darbą, t. y. susipažino su ieškovo baudžiamąja byla, padarė reikalingas bylos dokumentų kopijas, derino poziciją su ieškovu ir laiku, nepraleidus Konvencijoje nustatyto termino, parengė peticiją ir įteikė ją ieškovui. Ieškovas dėl peticijos koregavimo į atsakovę nesikreipė. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog peticiją buvo atsisakyta priimti nagrinėti dėl to, kad ji buvo surašyta su trūkumais. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad peticija buvo nagrinėjama, tačiau ieškovo pareiškimą buvo nuspręsta paskelbti nepriimtinu Konvencijos 34 ir 35 straipsniuose numatytais pagrindais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Ieškovas R. G. prašė priteisti iš atsakovės I. M. – valstybės garantuojamą teisinę pagalbą jam teikusios advokatės – neturtinę žalą, atsiradusią advokatei netinkamai atlikus pavedimą parengti peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT), kuris paskelbė pateiktą pareiškimą nepriimtinu pagal Europos Žmogaus Teisių konvenciją (toliau – EŽTK).

10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. jos neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio, kadangi nebuvo pateikta įrodymų, jog peticija EŽTT nebuvo priimta dėl to, kad buvo surašyta su trūkumais.

11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį patenkinti, kadangi mano, jog ginčo atveju ne jam, bet atsakovei buvo lengviau įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl parengtos peticijos tinkamo parengimo, tačiau atsakovė neišsaugojo peticijos nuorašo ir nepateikė dokumento vertės ekspertizės akto bei vadovo sprendimo dėl dokumento sunaikinimo. Todėl, ieškovo nuomone, buvo pagrindas taikyti atsakovei nepalankiausias aplinkybes, kokias galėtų patvirtinti peticijos tekstas (contra spoliatorem prezumpciją). Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą prijungti prie bylos Kauno apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-50-397/2010, kadangi teismas, nevertindamas įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negalėjo atskleisti bylos esmės ir įvertinti atsakovės darbo kokybės.

Dėl apelianto prašymo prijungti baudžiamąją bylą

12. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pareiškė pakartotinį prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos Kauno apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-50-397/2010, dėl kurioje padarytų pažeidimų, ieškovo nuomone, turėjo būti parengta peticija.

13. Kolegija, spręsdama dėl šio prašymo, nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, kad neprijungus išnagrinėtos baudžiamosios bylos nebuvo galima atskleisti bylos esmės ir nustatyti advokatės darbo trūkumus parengiant peticiją EŽTT. Pirmiausia, byloje nėra pateikta pati peticija, todėl vertinti jos turinį profesionalumo prasme nebūtų galimybės ir prijungus baudžiamąją bylą. Antra, kaip nurodo ir pats ieškovas R. G., apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas teismų instancine tvarka ir yra įsiteisėjęs, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti kvestionuojamas. Be to, baudžiamojo proceso pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškinys pareikštas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui teigiant, kad atsakovė aplaidžiai ir neprofesionaliai atliko pavedimą parengiant peticiją EŽTT. Taigi nagrinėjamos bylos dalykas yra netinkami, neteisėti atsakovės veiksmai vykdant šį pavedimą, o ne baudžiamojo proceso metu padaryti procesiniai pažeidimai.

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovo prašymo prijungti prie nagrinėjamos bylos išnagrinėtą baudžiamąją bylą, kaip nesusijusią su ieškovo pareikštu reikalavimu ir jo pagrindu (CPK 180 straipsnis). Nors ieškovas ieškinyje nurodo, jo nuomone, baudžiamajame procese padarytus pažeidimus, tačiau grįsdamas reikalavimą nenurodo, kad atsakovė rengdama peticiją šių pažeidimų nenurodė ir dėl to nepakankamai pagrindė peticiją. Ieškovas ieškinyje tik daro prielaidą, kad peticija nebuvo priimta nagrinėti galimai dėl nepakankamo ar netinkamo jos pagrindimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigos ir jų pagrindimo (įrodytumo)

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė, kad EŽTT nepriėmė jo interesais paruoštos ir paduotos peticijos dėl to, kad peticija buvo surašyta nekvalifikuotai. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir iš jo reikalavo įrodyti aplinkybes, kurių jis negali įrodyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi jis yra įkalintas ir negalėjo pasidaryti peticijos kopijos, o atsakovei pateikti peticiją turėtų būti labai paprasta, t. y. turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcijos taisyklė.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal contra spoliatorem prezumpciją, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015, 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

17. Kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai, jog atsakovė iki šio momento nėra išsaugojusi ieškovo interesais parengtos peticijos nuorašo, negali būti vertinama kaip faktas, leidžiantis teigti, jog atsakovė nepagrįstai paslėpė, sunaikino, atsisakė pateikti į bylą reikšmingą įrodymą – peticiją.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovui teigiant, kad atsakovė netinkamai parengė peticiją, t. y. ją parengė neprofesionaliai, būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti tokį teiginį (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovas, turėdamas tam tikrų pretenzijų advokatei dėl peticijos trūkumų, pirmiausia turėjo būti suinteresuotas pasilikti jos nuorašą. Be to, ieškovui pranešus apie peticijos nepriimtinumą EŽTT nurodė, jog byla po vienerių metų nuo nutarimo priėmimo dienos (2012 m. gruodžio 20 d.) bus sunaikinta. Ieškovas, net ir nepasidaręs peticijos nuorašo, turėjo realią galimybę kreiptis į EŽTT ir gauti jo pateiktos peticijos nuorašą, tačiau ieškinį atsakovei pateikė tik 2016-06-09, kai vienerių metų terminas jau buvo pasibaigęs.

19. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 6 punkte numatyta, kad advokatas privalo Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus. Apelianto minimo Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustato Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, kurios 5.31 punkte numatyta, kad teismams, teisėsaugos institucijoms pateikiami dokumentai (atsiliepimai, ieškiniai, pareiškimai ir kita) saugomi 1 metus (priėmus galutinį sprendimą). Kadangi EŽTT nutarimas laikyti peticiją nepriimtina buvo priimtas 2012 m. gruodžio 20 d., tai advokatė, teikusi antrinę teisinę pagalbą ieškovui, turėjo pareigą peticijos nuorašą saugoti iki 2013 m. gruodžio 20 d., tačiau pretenzijos advokatei dėl peticijos tinkamumo pareikštos tik ieškovui 2016-06-16 pateikus ieškinį.

20. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos advokatės jos rengtos peticijos nepateikimo priežastys paneigia contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę ir pirmosios instancijos teismas instancijos teismas, spręsdamas dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo, pagrįstai jos netaikė.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl advokatės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodytumo, todėl jų nekartoja, be to, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas nepagrįstu contra spoliatorem prezumpcijos netaikymu, o ne netinkamu įrodymų vertinimu.

22. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos advokatūros, išnagrinėjusios ieškovo skundą, sprendimą neiškelti atsakovei I. M. drausmės bylos, taip pat atmestini, kadangi teismas atmesdamas ieškovo ieškinį nelaikė, kad šis sprendimas turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnis), o šiuo sprendimu tik rėmėsi, kaip vienu iš įrodymų, turinčiu šiai bylai reikšmingų duomenų.

23. Ieškovui neįrodžius atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinų jos neteisėtų veiksmų, neesminiais tampa ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, kadangi žalos dydį turi nustatyti teismas. Pažymėtina, kad teismas sprendime faktiškai nurodė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kad jis patyrė neturtinę žalą, t. y. faktiškai neįrodė patirtos neturtinės žalos ir todėl ji negalėtų būti priteista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.