- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-216-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- L. I.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „G.“, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „G.“, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. I. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dėl pritaikyto lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, arešto dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įtaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Skunde nurodė, kad antstolė I. B. nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, neatsižvelgdama į tai, ar jos viršija 1 MMA, todėl pareiškėjas negali už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų. Antstolė 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė skundą nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra tokios, iš kurių negalima išieškoti ir skolininkas nepateikė antstolei jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nurodytas CPK 739 straipsnyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi Nr. 2YT-41365-912/2017 atmetė pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į Sprendimo vykdymo instrukcijos 93 punkto ir CPK 739 straipsnio turinį, konstatuotina, kad tokių lėšų, kurių išieškojimą skundžia pareiškėjas, nurodytose teisės normose nenustatyta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo. Jeigu pareiškėjo gaunamos lėšos asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti areštuotos, pareiškėjas turėjo tai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pagrindęs, kodėl antstolė neturi teisės išieškoti iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas pateikė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties Nr. 2YT-41365-912/2017 atskirąjį skundą.
Apeliantas skunde nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Šiuo atveju antstolės skundžiamu patvarkymu būtent buvo areštuotos visos pareiškėjo lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių lėšų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.
Remiantis šiais atskirojo skundo motyvais apeliantas prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-41365-912/2017 2) panaikinti antstolės I. B. patvarkymą, dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems iki 1 MMA dydžio piniginėms įplaukoms patenkančioms į Kybartų pataisos namų sąskaitą, kurias pareiškėjui perveda tretieji asmenys ir įpareigoti antstolę I. B. priimti naują patvarkymą pagal LR CPK 668 str. 1 d., taikant nustatytą ribojimą išieškoti piniginių lėšų sumai, kurios neviršija vienos MMA 3) įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas.
A. I. B. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąją skundą, kuriuo nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Šiuo atveju, lėšos patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 2YT-41365-912/2017, kuria pirmos instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.
Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apeliantas prie atskirojo skundo pateikė apeliacinės instancijos teismui dar papildomus įrodymus – Kybartų pataisos namų 2017 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. 6/44-274 bei Kybartų pataisos namuose esančios jo asmeninės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Šiuo atveju apeliantas pateikė papildomus įrodymus dėl savo gaunamų pajamų pataisos namuose ir sąskaitos išrašą, kuriame matoma, jog antstolė į savo depozitinę sąskaitą persivedė skolininko 82,99 Eur piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga šiuo įrodymus prijungti prie bylos. Apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo detalizuojamos skundžiamoje teismo nutartyje, todėl apeliacinės teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai naudingi vertinant bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi tuo, jog nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.), todėl šie papildomai pateikti įrodymai priimami ir vertinami visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste.
Iš civilinės bylos ir prijungtų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. priverstinai vykdo keturių skolų išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) L. I. turto vykdomosiose bylose Nr. 0011/07/02273, 0011/09/00146, 0011/09/02693, 0011/09/04912. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ nukreipė skolų išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla Nr. 0011/09/04912; b. l. 82-83). Šiuo patvarkymu antstolė nukreipė 1842,84 Eur skolos ir 453,26 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Šiame patvarkyme nurodyta, kad antstolė areštuoja 2296,10 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių minėtoje sąskaitoje, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, t. y. į skolininko pinigų sumas ir į pinigų sumas, gautinas iš kitų asmenų.
Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka su antstolės veiksmais, konkrečiai priimtu patvarkymu, kuriuo apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Nors apeliantas skunde nenurodė konkretaus ginčijamo antstolės priimto patvarkymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antstolės 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo Nr. S-17-11-31479, kurio teisėtumas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teismo, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio, minėtu patvarkymu taikytas skolininkui priklausančių lėšų ir gautų iš kitų asmenų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, areštas, galimai apribojantis skolininko galimybes įsigyti maisto produktų bei prekių, skirtų būtiniausiems poreikiams tenkinti.
Bendrosios išieškojimo iš skolininko (kaip fizinio asmens) turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančio jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingo skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą, išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
Įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas), todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl antstolis savo patvarkyme turi aiškiai nurodyti CK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
Šiuo atveju antstolė ginčijamu 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-17-11-31479 nukreipdama skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje, nurodė, jog areštuoja 2296,10 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių minėtoje sąskaitoje, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu. Šiame patvarkyme CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas (dėl MMA) nebuvo nurodytas, todėl pripažintina, kad patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje, be jokio ribojimo. Toks patvarkymas laikomas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje.
Be to, šiame patvarkyme antstolė nurodė, kad remiasi CPK 688 str. norma, t. y. išieškojimo nukreipimas ne tik į skolininko lėšas, bet ir į pinigų sumas, gautinas iš kitų asmenų. Tokiu būdu išieškojimas nukreiptas į skolininko lėšas ir į pinigų sumas, gautinas iš kitų asmenų, kurios pagal teismų praktiką priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (t. y. dar kitos normos). CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi, CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Tokiu būdu antstolė, priimdama 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų (tarp jų ir į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo nurodyti, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, o vėliau išieškojimą vykdant vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Šiuo atveju iš ginčijamo patvarkymo turinio ir vykdomosios bylos duomenų matyti, jog tas padaryta nebuvo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti antstolės I. B. 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-31479.
Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Iš pateiktų pareiškėjo duomenų matyti, jog antstolė 2017 m. rugsėjo 13 d. šio panaikinamo patvarkymo pagrindu išieškojo iš pareiškėjo 82,99 Eur sumą. Kadangi minėta suma buvo išieškota pagal neteisėtą 2017 m. rugpjūčio 24 d. antstolės patvarkymą, kuriame nebuvo laikytasi nurodytų Civilinio proceso kodekso nustatytų išieškojimo ribojimų, antstolė įpareigotina 82,99 Eur sumą grąžinti pareiškėjui.
Kiti atskirojo skundo ir šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
nutaria:
Apelianto atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį Nr. 2YT-41365-912/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolės I. B. 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-31479.
Įpareigoti antstolę I. B. grąžinti pareiškėjui L. I., 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo pagrindu išieškotą 82,99 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 99 ct) sumą.