Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui V. Z. bei atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui R. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginesta“ ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl žalos, padarytos nepateikiant teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CCM Baltic“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kitoks sprendimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

3. Be to, ieškovė užsakovės UAB „CCM Baltic“ prašymu objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti nupirko medžiagų, kurių bendra vertė 24 231,29 Eur su PVM, ir pateikė UAB „CCM Baltic“ apmokėti šiai sumai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Už nupirktas medžiagas UAB „CCM Baltic“ ieškovei liko skolinga 17 457,95 Eur su PVM. Dėl atsiskaitymo pagal dvi PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias bendra suma yra 22 143,70 Eur, ieškovė ir UAB „CCM Baltic“ sudarė taikos sutartį, kurią 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-615-368/2016. UAB „CCM Baltic“ neįvykdė minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl 2016 m. rugsėjo 15 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą 58 748,61 Eur sumai ir 0,02 procentų palūkanų nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

4. Tarp UAB „Adista“ ir UAB „CCM Baltic“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Pagrindinė sutartis), pagal kurią UAB „CCM Baltic“ pavedė, o UAB „Adista“ įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį UAB „CCM Baltic“ įsipareigojo priimti darbus ir apmokėti UAB „Adista“ sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Bendra Pagrindinės sutarties kaina yra 285 648,92 Eur su PVM. Atliekant darbus pagal Pagrindinę sutartį, ieškovė užsakovei UAB „CCM Baltic“ išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 225 665,72 Eur sumai, statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos bendra atliktų darbų vertė 225 665,72 Eur, bei pažymas apie darbų vertę. Tačiau UAB „CCM Baltic“ ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 21633,87 Eur ir liko skolinga 204 031,85 Eur su PVM. Dėl atsiskaitymo pagal tris PVM sąskaitas faktūras 92 113,60 Eur sumai, ieškovė ir UAB „CCM Baltic“ sudarė taikos sutartį, kurią 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-661-368/2016. UAB „CCM Baltic“ neįvykdė minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl 2016 m. liepos 1 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą 79 424,46 Eur sumai ir 0,02 procentų palūkanų nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

5. 2016 m. spalio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 28 d.

6. Laikotarpiu nuo 2015-07-23 iki 2016-06-27, kuomet buvo sudarytos ir vykdomos Subrangos ir Pagrindinė sutartys, UAB „CCM Baltic“ generaliniu direktoriumi buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-02-24 iki 2016-06-27 UAB „CCM Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotoju buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2010-10-12 iki 2015-07-22 ir nuo 2016-06-28 iki 2016-10-28 jis buvo šios įmonės generaliniu direktoriumi. Ieškinį grindžia iki 2020-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalimi (pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės vadovas (iki 2016-10-28 galiojusi redakcija)), 8 straipsnio 1 dalimi (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami <...> (nuo 2016-01-01 galiojusi redakcija)), 8 straipsnio 4 dalimi (įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti; įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (nuo 2016-01-01 galiojusi redakcija).

7. Nurodo, jog UAB „CCM Baltic“ nemokumą 2015-12-31 grindžia šiais duomenimis: Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – ir BK) kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o atsakovas (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir kurioje atliekant ikiteisminį tyrimą gautoje 2017-03-31 specialisto išvadoje konstatuota, kad jei 2015 m., 2016 m. sausio-liepos mėn. UAB „CCM Baltic“ balansuose nebūtų atvaizduoto atsargų likučio (kuris pagal atsakovų parodymus buvo sunaudotas 2014, 2015 metais), 2015-12-31 ir 2016-07-31 datomis įsipareigojimai viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertę, apskaičiuotą be atsargų, ir nurodytomis datomis UAB „CCM Baltic“ būtų nemoki. Atkreipia dėmesį, jog specialisto išvados lentelės Nr. 2 duomenimis, 2015-12-31 UAB „CCM Baltic“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ne tik viršija ½ UAB „CCM Baltic“ turto, skaičiuojamo be sunaudoto 2014, 2015 metais, kuris be pagrindo buvo laikomas įmonės balanse, bet ir visą turimą turtą, o dar blogesnė finansinė situacija buvo susidariusi 2016-07-31. Taip pat baudžiamojoje byloje 2018-05-04 specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal UAB „CCM „Baltic“ 2015-12-31 apskaitos registrą Klientų įsipareigojimų nevykdymas ir remiantis 2018-02-08 (duomenys neskelbtini) liudytojos apklausos protokolu, kuriame nurodoma, kad pradelstos skolos tiekėjams registruotos registre su minuso ženklu, nustatyta, kad 2015-12-31 pradelsti UAB „CCM Baltic“ įsipareigojimai sudarė 2 186 158,54 Eur. Taigi, 2015-12-31 UAB „CCM Baltic“ įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė buvo nemoki.

8. Teigia, jog aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žinojo, kad 2015-12-31 UAB „CCM Baltic“ buvo nemoki, įrodo: 1) laikotarpiu nuo 2015-07-23 iki 2016-06-27, kuomet buvo sudarytos ir vykdomos Subrangos ir Pagrindinė sutartys su UAB „Adista“, UAB „CCM Baltic“ generaliniu direktoriumi buvo atsakovas (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-10-06 iki bankroto bylos iškėlimo jis ėjo UAB „CCM Baltic“ statybos direktoriaus pareigas, todėl gerai žinojo UAB „CCM Baltic“ finansinę padėtį; 2) nuo 2010-10-12 iki 2015-07-22 ir nuo 2016-06-28 iki 2016-10-28 (duomenys neskelbtini) buvo UAB „CCM Baltic“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2016-02-24 iki 2016-06-27 jis ėjo UAB „CCM Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl (duomenys neskelbtini) gerai žinojo UAB „CCM Baltic“ finansinę padėtį; 3) 2014 ir 2015 metais UAB „CCM Baltic“ veikloje buvo sunaudotos 1 149 988,06 Eur vertės medžiagos, kurios buvo nurašytos tik įsigaliojus teismo nutarčiai dėl UAB „CCM Baltic“ bankroto bylos iškėlimo. Tai buvo sąmoningai daroma tam, kad dirbtinai padidinti UAB „CCM Baltic“ turimą turtą ir melagingai parodyti, jog įmonė yra moki, ką patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2017-05-02 nutartis dėl UAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui buvo teikiami melagingi duomenys apie UAB „CCM Baltic“ turimą turtą, t. y. 2016-07-21 UAB „CCM Baltic“ pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą bankroto byloje, pateikė atsargų likučius, kur nurodyta, jog 2016 m. gegužės 31 d. įmonė turi atsargų, kurių vertė 1 118 609,24 Eur. Taipogi UAB „CCM Baltic“ buvę vadovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje kaltinami apgaulingai tvarkę UAB „CCM Baltic“ buhalterinę apskaitą, nes laiku nenurašė 2014 ir 2015 metais sunaudotų medžiagų; 4) liudytojos (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje duoti parodymai.

9. Nurodo, jog pagal sudarytos Subrangos sutarties 1.1 punktą, visas statybines medžiagas subrangovei UAB „Adista“ turėjo tiekti generalinė rangovė UAB „CCM Baltic“ savo sąskaita, tačiau atsakovas (duomenys neskelbtini), pritrūkęs UAB „CCM Baltic“ finansinių išteklių, jau 2015-11-03 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį tarp pardavėjo UAB „Adista“ ir pirkėjo UAB „CCM Baltic“ dėl prekių pardavimo (toliau – ir Pirkimo – pardavimo sutartis). Pagrindinis šios sutarties sudarymo tikslas - užtikrinti medžiagų tiekimą pagal Subrangos sutartį statomam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Adista“ sutiko sudaryti Pirkimo – pardavimo sutartį, nes sudarymo metu nežinojo apie UAB „CCM Baltic“ nemokumą ar jo grėsmę, be to, norėjo užtikrinti sklandų ir nenutrūkstamą darbą pagal Subrangos sutartį. Tačiau UAB „CCM Baltic“ neatsiskaitė su UAB „Adista“ ir liko skolinga 17 457,95 Eur su PVM. Daro išvadą, jog jau 2015-11-03 atsakovas (duomenys neskelbtini) žinojo apie prastą UAB „CCM Baltic“ finansinę padėtį.

10. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini) vengė priimti iš UAB „Adista“ atliktus darbus vien tam, kad nereikėtų už juos mokėti esant nemokiai UAB „CCM Baltic“, ką patvirtina 2016-01-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-29 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos be jokio pagrindo (duomenys neskelbtini) pasirašė po daugiau nei vieno mėnesio – 2016-03-07, nors darbai buvo atlikti be trūkumų. (duomenys neskelbtini) sudarinėjo taikos sutartis su UAB „Adista“, nors žinojo, kad realiai sudarytų taikos sutarčių negalės įvykdyti, ir tai darė tik tam, kad pavėlinti bankroto bylos iškėlimą. Apibendrindama ieškovė nurodo, jog atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai grindžiami tuo, kad 2015-12-31 UAB „CCM Baltic“ tapus nemokiai, atsakovai, pažeisdami ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „CCM Baltic“, bet elgėsi priešingai – sąmoningai klastojo UAB „CCM Baltic“ balansą laiku nenurašydami įmonės sunaudotų medžiagų, teikė netikrus duomenis teismui apie įmonės turimą turtą ir kt.

11. Teigia, jog 296 972,92 Eur žala susideda iš: 17 457,95 Eur už parduotas medžiagas, 22 410,16 Eur už darbus pagal Subrangos sutartį, 204 031,85 Eur už darbus pagal Pagrindinę sutartį, 8756,34 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos ir delspinigiai bei 44 316,62 Eur netesybos. UAB „Adista“ (UAB „Diginesta“) 296 972,92 Eur trečios eilės kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas ir bankroto byloje. Nurodo, jog BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje bendras visų kreditorių reikalavimas sudaro 3 555 103,15 Eur, o debitoriniai reikalavimai sudaro apie 1 405 538,18 Eur, todėl akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai nebus pilnai patenkinti ir dėl to ji patirs žalą.

12. Priežastinį ryšį tarp atsakovų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos grindžia tuo, jog ieškovės 296 972,92 Eur vertės kreditorinis reikalavimas susiformavo po 2015-12-31, t. y. po to, kai UAB „CCM Baltic“ tapo nemoki ir tuo metu buvo būtina nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, neatliko, todėl, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata, atsakovai privalo solidariai atlyginti visą ieškovės patirtą 296 972,92 Eur žalą. UAB „CCM Baltic“ vadovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų laiku nutrauktos Subrangos ir Pagrindinės sutarčių vykdymas, ir taip būtų išvengta atsiradusios žalos. Laiku neiniciavus UAB „CCM Baltic“ bankroto iškėlimo, ieškovė pagal minėtas sutartis darbus tęsė, todėl didėjo jos patiriama žala. Be to, ieškovei padarytos žalos dydis augo ir dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, skaičiuojamų delspinigių ir netesybų, todėl ieškovės patirta žala yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas. Mano, jog dėl paminėto yra visos būtinos sąlygos atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei atsirasti, o vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaltė preziumuojama.

13. Ieškovė UAB „Diginesta“, atsikirsdama į atsakovų atsiliepimus, dublike papildomai nurodo, jog UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl ieškovė, būdama minėtos bendrovės kreditorė, turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams. Veiksmus, kuriuos atliko atsakovai, apgaulingai tvarkydami UAB „CCM Baltic“ buhalterinę apskaitą, turėjusius įtakos bendrovės tyčiniam bankrotui, ieškovė dublike išimtinai grindžia 2018-11-12 kaltinamuoju aktu, cituodama atsakovams baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus bei juos analizuodama baudžiamojoje byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymi, jog sutinka su visais Šiaulių apygardos teismo motyvais priimant 2017 m. gegužės 2 d. nutartį dėl UAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir visiškai nesutinka su atsakovų atsiliepimuose pateikiamais tyčinio bankroto požymių, aptartų minėtoje nutartyje, interpretavimais. Nesutinka su atsakovo (duomenys neskelbtini) argumentais, kad sutrumpintas 3 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016-07-14, kuomet ieškovė 2016-07-14 pateikė atskirąjį skundą, nes šiuo skundu buvo skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „CCM Baltic“, tačiau atskirasis skundas nebuvo tenkintas, vadinasi, UAB „Diginesta“ nežinojo, kad jos teisė pažeista. Kad jos teisė pažeista, UAB „Diginesta“ sužinojo tik 2016-10-17 Šiaulių apygardos teismui iškėlus bankroto bylą UAB „CCM Baltic“ ir šiai nutarčiai įsiteisėjus 2016-10-28. Vadinasi, šioje byloje ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016-10-28 (e. b. IV t., 152-167 b. l.).

24. Tai, kad atsiskaityti su ieškove nebuvo vengiama, įrodo su ieškove sudarytos 2016-04-22 taikos sutartys, pagal kurias esamos skolos buvo pripažintos, taip pat sutikta sumokėti ir delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu jei būtų vengiama įvykdyti prievoles ieškovei, bylinėjimosi procesas butų buvęs sąmoningai vilkinamas, taip laimint laiko ir atkeliant skolų išieškojimo proceso pradžią. Tačiau minėtos taikos sutartys liko neįvykdytos kaip ir kiti UAB „CCM Baltic“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kadangi 2016 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais bendrovės finansinė padėtis dėl užsakovų vėlavimo atsiskaityti, kreditorių inicijuotų teisminių procesų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tapo itin sudėtinga, dėl ko atsakovas (duomenys neskelbtini), kaip UAB „CCM Baltic“ vadovas, 2016-09-01 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau UAB „CCM Baltic“ buvo iškelta bankroto byla, 2016-10-17 nutartis patvirtino, kad UAB „CCM Baltic“ tapo nemoki ir būtent dėl to neatsiskaitė tiek su ieškove, tiek su savo darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tiek su beveik 200 kitų juridinių ir fizinių asmenų, kurių sąrašas patvirtintas bankroto byloje. Taigi, nėra jokių faktinių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad atsakovai (kartu ar atskirai), kaip UAB „CCM Baltic“ vadovai, atliko į ieškovę nukreiptus nesąžiningus veiksmus ir būtent dėl tų veiksmų ieškovei atsirado žala.

25. Teigia, jog nors ieškinyje nurodoma, kad UAB „CCM Baltic“ bankrotas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažintas tyčiniu, tačiau ieškovė apsiriboja tik citatomis iš minėtos nutarties ir konkrečiai nenurodo, taip pat nepateikta jokių argumentų, ar atsakovai yra atsakingi, o jei yra atsakingi, tuomet kuris iš atsakovų ir kaip konkrečiai prisidėjo prie to, kad UAB „CCM Baltic“ prie bankroto būtų buvusi privesta tyčia. To nėra nurodyta ir minėtoje nutartyje. Taigi, nėra tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai kartu ar atskirai yra kalti dėl bendrovės tyčinio bankroto, ir vien ši išvada sudaro pagrindą teigti, kad ir antruoju atveju nėra pagrindo tenkinti tiesioginio ieškovės ieškinio atsakovams.

26. Mano, jog akivaizdu, kad darbo užmokesčio UAB „CCM Baltic“ darbuotojams nemokėjimas nuo 2016 metų balandžio - birželio mėnesių, kaip tyčinio bankroto požymis, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovės finansinio reikalavimo susiformavimui ir šio reikalavimo dydžiui. Antra, jei atsakovai, kaip bendrovės vadovai, laiku nenurašė 2014 - 2015 metais sunaudotų statybinių medžiagų, o tai buvo padaryta nurašant medžiagas pagal 2016-10-28 sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, tokie atsakovų veiksmai taip pat neturėjo įtakos ieškovės finansinio reikalavimo susiformavimui ir šio reikalavimo dydžiui. Nenurašytos medžiagos buvo sunaudotos 2014-2015 metais, o ieškovės finansinis reikalavimas susiformavo per 2016 metus, todėl jos negalėjo būti panaudotos ieškovės finansiniam reikalavimui patenkinti. Todėl net ir tuo atveju, jei medžiagos būtų buvusios nurašytos laiku, ieškovės finansinio reikalavimo dydis išliktų toks pat ir UAB „CCM Baltic“ vis tiek būtų buvusi nepajėgi atsiskaityti su ieškove. Tyčinio bankroto požymis, jog UAB „CCM Baltic“ negalėjo 2016-07-20 suteikti 90 000 Eur paskolos (duomenys neskelbtini), kadangi iš esmės nemoki įmonė suteikė lėšų vadovui, kuris ta pačia paskola atsiskaitė už savo skolas įmonei, kas pažeidė pačios įmonės ir jos kreditorių interesus, atsakovo nuomone, taip pat neturėjo jokios įtakos nei ieškovės finansinio reikalavimo patenkinimo galimybėms, nei paties finansinio reikalavimo dydžiui, nes paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas (duomenys neskelbtini) kaip atskaitingas asmuo jau buvo skolingas bendrovei 90 000 Eur. Todėl tas faktas, jog jau anksčiau susiformavęs atskaitingo asmens (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas, faktiškai buvo pakeistas paskolos sutartimi, nė kiek nepakeitė UAB „CCM Baltic“ mokumo ir galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Faktiškai jokios bendrovės piniginės lėšos pagal 2016-07-20 paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) nebuvo mokamos, tik buhalterinėje apskaitoje nurodytas debitorinis (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas apskaitytas kitu pagrindu. Be to, iš 2017-03-31 specialisto išvados matyti, jog didžioji dalis (duomenys neskelbtini) kaip atskaitingo asmens įsiskolinimo (75 386,19 Eur) buvo susiformavusi dar iki 2015-12-31, kas taip pat patvirtina išvadą, jog šios skolos „transformavimas“ į paskolą neturėjo įtakos ieškovės finansinio reikalavimo dydžiui ir jo patenkinimo galimybėms.

27. Per laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. liepos mėnesio UAB „CCM Baltic“ sudarė 29 susitarimus, kuriais buvo susitarta dėl 717 164,97 Eur tiesioginio užsakovų atsiskaitymo su subrangovais, o faktiškai ne per UAB „CCM Baltic“ atlikti atsiskaitymai/užskaitos sudaro 367709,59 Eur, kas taip pat buvo pripažinta tyčinio bankroto požymiu. Didžioji dalis susitarimų dėl tiesioginio užsakovų atsiskaitymo su subrangovais (reikalavimo perleidimo sutarčių) buvo sudaryti 2015-10-22 generalinės statybos rangos sutarties su UAB „Lidl Lietuva“ pagrindu su subrangovas, vykdžiusiais prekybos centro (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Tokia situacija susiklostė 2016 m. balandžio - gegužės mėnesį, kuomet užsakovas UAB „Lidl Lietuva“, motyvuodamas statybos darbų vėlavimu tariamai dėl generalinio rangovo kaltės ir esą nekokybiškais darbais, pradėjo vilkinti atliktų statybos darbų ir patiektų medžiagų priėmimą bei atsiskaitymą už juos. Kadangi tai buvo labai didelis ir svarbus objektas, pareikalavęs daug UAB „CCM Baltic“ investicijų į šio objekto statybos darbų atlikimą ir medžiagų pirkimą, negaunant savalaikio atsiskaitymo ėmė stigti apyvartinių lėšų ir sutriko bendrovės atsiskaitymas su subrangovais, kas kėlė grėsmę, jog šio objekto statybos darbai gali sustoti. Iš atsakovų pusės buvo dedamos pastangos, vedamos derybos su UAB „Lidl Lietuva“, kad atsiskaitymai būtų vykdomi, tačiau UAB „Lidl Lietuva“ iškėlė sąlygą, kad mokėjimus atliks tik tiesiogiai subrangovams, dirbusiems šiame objekte, ir pareikalavo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis. Todėl nesant kitos išeities ir siekiant išvengti situacijos, kad objekto statyba nesustotų, bei tikintis, kad užbaigus statybos darbus bus atsiskaityta ne tik su subrangovais, bet ir su pačia rangove UAB „CCM Baltic“, buvo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys su tais subrangovais, kuriuos nurodė UAB „Lidl Lietuva“. Sudarant minėtas reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo jokio tikslo išvengti atsiskaitymo su UAB „CCM Baltic“ darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar kitais trečios eilės kreditoriaus, įskaitant ir ieškovę, priešingai, taip buvo siekiama pilnai užbaigti generalinės statybos rangos sutarties vykdymą ir gauti atsiskaitymą už atliktus darbus, kas būtų sudarę galimybę atsiskaityti ir su kitais kreditoriais. Sutinka, jog reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas, taip suteikiant galimybę vieniems kreditoriams gauti apmokėjimą ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnį, nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis ir laikytinas visų likusių bendrovės kreditorių teisių pažeidimu, tačiau tuo pačiu pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje tas faktas, kad bendrovės vadovas, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, bet ne su ieškove, savaime nepagrindžia ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį. Todėl sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės taikymo ir subjektyviosios atsakovų kaltės pusės, CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas neįrodo atsakovų sąmoningų veiksmų privesti UAB „CCM Baltic“ prie bankroto tyčia, dar labiau pabloginti ir taip nemokios bendrovės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovų nuomone, priešingai, jų veiksmai vykdant 2015-10-22 generalinės statybos rangos sutartį su UAB „Lidl Lietuva“ ir sudarant galimybes prekybos centro (duomenys neskelbtini), statybos darbus atlikusiems subrangovams gauti atsiskaitymą tiesiogiai iš UAB „Lidl Lietuva“, yra pasiteisinę dėl to, jog UAB „CCM Baltic“ administratoriaus inicijuotoje byloje su UAB „Lidl Lietuva“ ginčas perduotas teisminei meditacijai, o Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.

28. Pažymi, jog dėl aukščiau minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių bankroto administratorius patikrino UAB „CCM Baltic“ sudarytus sandorius ir nustatė, kurie iš jų buvo neteisėti ir/ar bendrovei nenaudingi, bei ėmėsi jų ginčijimo, prašydamas pripažinti juos negaliojančiais ir taikyti restituciją. Faktiškai visos šios bylos administratoriaus ataskaitose nurodomos kaip laimėtos, dalis priteistų sumų buvo atgauta dar 2018 m. antrojoje pusėje. Atsakovų nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nepaisant to, kad minėtos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidė ieškovės ir kitų kreditorių teises, tačiau administratoriaus iniciatyva didžioji dalis lėšų iš minėtų subrangovų yra atgauta ir bus panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Taigi, ir ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje bus patenkintas tiek, kiek jis būtų buvęs patenkintas tuo atveju, jei kreditorių interesus pažeidusios ir teismo pripažintos negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartys nebūtų buvusios sudarytos.

29. Papildomai pažymi, jog po Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties dėl UAB „CCM Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu inicijuotas ikiteisminis tyrimas BK 186 straipsnio (turtinės žalos padarymas apgaule), 208 straipsnio 1 dalies (skolininko nesąžiningumas) ir 209 straipsnio (nusikalstamas bankrotas) pagrindais buvo nutrauktas. Taigi, nepaisant to, kad UAB „CCM Baltic“ bankrotas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo pripažintas tyčiniu, šioje nutartyje nurodyti tyčinio bankroto požymiai nesudaro pagrindo teigti, jog būtent dėl šių atsakovų veiksmų liko nepatenkintas ir/ar padidėjo ieškovės finansinis reikalavimas.

30. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą sudaro ieškovės finansinis reikalavimas UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje, tačiau svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį, kas patvirtina, kad net ir darant prielaidą, jog abu atsakovai ar kuris nors iš jų būtų pripažinti esantys atsakingi dėl ieškovės patirtos žalos, ieškovės prašomos priteisti žalos dydis kol kas nėra aiškus ir dar gali pasikeisti. Reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį sudaro visas ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje, ieškovė turėtų įrodyti, kad patenkinti nors dalį šio reikalavimo nebėra jokių galimybių, tuo tarpu ieškinyje ji pati paneigia šią aplinkybę teigdama, kad BUAB „CCM Baltic“ debitoriniai reikalavimai sudaro apie 1 405 538,18 Eur, t y. tebeegzistuoja pakankamai nemaža kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė. Be to, buvo sėkmingai ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys dėl reikalavimų į skolininkę UAB „Lidl Lietuva“ perleidimo, dėl ko bus (yra) atgauta nemaža dalis lėšų. Taip pat pareikšti ieškiniai UAB „CCM Baltic“ debitoriams UAB „Lidl Lietuva“ (prašoma priteisti 1 039 511,57 Eur) ir UAB „Miko ir Tado spaustuvė“ (prašoma priteisti 313 503,42 Eur), iš ko matyti, kad galimybės ieškovei atgauti bent dalį savo reikalavimo nėra prarastos, kas patvirtina išvadą, jog net ir nustačius visas kitas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį šiuo metu nėra.

31. Atsakovų nuomone, nepagrįsta ieškovės pozicija, jog jie žalą turi atlyginti solidariai. Abu atsakovai UAB „CCM Baltic“ vadovais buvo skirtingais laikotarpiais, pareiga inicijuoti bankroto bylą ir civilinė atsakomybė prieš kreditorius dėl šios pareigos nevykdymo yra numatyta įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją. Ieškinyje nėra pateikta jokių argumentų, kad pareiga inicijuoti bankroto bylos UAB „CCM Baltic“ iškėlimą atsakovams būtų kilusi vienu metu arba kad ir vienas, ir kitas atsakovas pagal einamas pareigas tuo pačiu metu turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pareiga inicijuoti bankroto bylą atsakovams negalėjo atsirasti vienu metu, todėl jų civilinė atsakomybė dėl galimo minėtos pareigos nevykdymo negali būti solidari.

32. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad UAB „CCM Baltic“ buvo nemoki 2015-12-31. Atsakovų nuomone, vien UAB „CCM Baltic“ turėto turto ir įsipareigojimų santykio nustatymas, įtraukiant nenurašytas atsargas ar jų neįtraukiant, nėra pagrindas įmonės nemokumui konstatuoti, kaip tą įrodinėja ieškovė, nes įmonės nemokumui konstatuoti turi būti nustatytas ne visų įmonės įsipareigojimų, o tik pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, kas 2017-03-31 specialisto išvadoje, kurios duomenimis grindžiamas įmonės nemokumas, nebuvo nustatyta, todėl joje konstatuotas bendrovės nemokumas neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus. Išdėstytus argumentus patvirtina ir toje pačioje 2017-03-31 specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad pagal UAB „CCM Baltic“ įsipareigojimų ir į balansą įrašytos turto vertės santykį tik būtų galima teigti, jog 2015-12-31 ir 2016-07-31 įmonė buvo nemoki, tačiau ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumui nustatyti reikalauja praleistų įsipareigojimų sumų. Aptardamas 2018-05-04 specialisto išvadą atsakovas pažymi, jog UAB „CCM Baltic“ nemokumas 2015-12-31 yra konstatuojamas remiantis dviem dokumentais – bendrovės 2015-12-31 apskaitos registru Klientų įsipareigojimų nevykdymas ir 2018-02-08 (duomenys neskelbtini) liudytojos apklausos protokolu. Iš kur ir kokiomis aplinkybėmis atsirado minėtas apskaitos registras, 2018-05-04 specialisto išvadoje nenurodoma. Atsakovų nuomone, nurodyti dokumentai nepašalina visų abejonių dėl galimo UAB „CCM Baltic“ nemokumo 2015-12-31, o juose nurodyti duomenys nėra pakankami nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį konstatuoti. Specialistei pateiktas 2015-12-31 apskaitos registras Klientų įsipareigojimų nevykdymas tėra tik antrinis dokumentas, kuris sudaromas pirminių apskaitos dokumentų pagrindu ir juose nurodytais mokėjimų terminais. Kaip ir kas konkrečiai sudarė minėtąjį apskaitos registrą, kodėl jis nebuvo pateiktas ankstesnės 2017-03-31 specialisto išvados surašymo metu, lieka neaišku. Atsakovų nuomone, šį apskaitos registrą galėjo pateikti pati (duomenys neskelbtini), kuri anksčiau dirbo UAB „CCM Baltic“ vyr. buhaltere, tačiau šie (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymai yra vertintini kritiškai, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-12-31 apskaitos registras Klientų įsipareigojimų nevykdymas yra gautas iš UAB „CCM Baltic“ ir tikrai atspindi tikruosius šios bendrovės apskaitos duomenis. Nėra jokios pradelstų įsipareigojimų kitimo analizės, nėra aišku, ar šių įsipareigojimų, kurie galimai buvo pradelsti, masė didėjo ar mažėjo, todėl 2018-05-04 specialisto išvadoje nemokumo fakto konstatavimas yra pernelyg paviršutiniškas.

33. Pažymi, jog 2015 metais UAB „CCM Baltic“ dirbo pelningai, kaip matyti iš 2015-12-31 balanso, per 2015 metus ji gavo 97 542 Eur pelno. Be to, 2015 m. bendrovė gavo net 12 393 101 Eur pajamų, t. y. faktiškai dvigubai daugiau nei per 2014 metus. Aiškinamajame rašte užfiksuota, kad UAB „CCM Baltic“ naudojosi 600 000 Eur kredito linija iš AB Citadele banko, kurios grąžinimo terminas turėjo sueiti tik 2017-11-22, taip pat šis bankas buvo suteikęs ir ilgalaikę apyvartinę paskolą, kurios grąžinimo terminas – 2016-06-05. Šie duomenys patvirtina, jog 2015-12-31 UAB „CCM Baltic“ pilnai vykdė veiklą, naudojosi finansinių institucijų suteiktomis lėšomis, todėl, net ir įvertinus ieškovės pabrėžiamą atsargų nenurašymo faktą, nėra jokio pagrindo teigti, kad 2015-12-31 bendrovė galėjo būti nemoki, o jos vadovams kilo pareiga inicijuoti bankroto bylą.

34. Mano, jog ieškovė neteisi teigdama, kad atsakovai žinojo, jog 2015-12-31 UAB „CCM Baltic“ buvo nemoki, nes iš aukščiau paminėtų aplinkybių galima daryti išvadą, jog ieškinyje nėra tą patvirtinančių argumentų ir nepateikta to įrodymų. Kita vertus, net jei būtų daroma prielaida apie bendrovės nemokumą 2015-12-31, bendrovės vadovų sprendimas nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tęsti įmonės veiklą, negali būti vertinamas vien tik ieškovės naudai. Vadovų sprendimai patenka į verslo sprendimų kategoriją ir jiems taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą, kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus 2015 m. UAB „CCM Baltic“ veiklos rodiklius 2015-12-31 finansinių ataskaitų rinkiniuose, atsakovų, kaip bendrovės vadovų, sprendimas neinicijuoti bankroto bylos ir nenutraukti įmonės veiklos 2016 metų pirmoje pusėje, siekiant gauti pajamų ir pagrįstai tikintis, kad bendrovei pavyks atsiskaityti su kreditoriais, negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žalingas ir laikomas juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimu, sudarančiu pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo.

36. Teismo posėdyje ieškovės UAB „Diginesta“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovei pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant (e. b. V t., 49 b. l.).

39. Trečiojo asmens BUAB „CCM Baltic“ atstovės bankroto administratorės UAB „Kitoks sprendimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

40. UAB „Adista“, kurios pavadinimas 2019-06-29 pakeistas į UAB „Diginesta“ (subrangovas) (e. b. I t., 12-15 b. l.), ir UAB „CCM Baltic“ (genrangovas) 2015 m. rugpjūčio 5 d. sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalykas – fasado šiltinimo ir apdailos įrengimo darbai adresu: (duomenys neskelbtini). (e. b. I t., 204-210 b. l.). Subrangovo įsipareigojimai pagal šią sutartį apima tik darbo jėgą, statybinę įrangą bei visas reikalingas medžiagas, įrenginių pateikimą sutarties dabų atlikimui ir užbaigimui tiekia genrangovas.

41. UAB „Adista“ (pardavėjas) ir UAB „CCM Baltic“ (pirkėjas) 2015 m. lapkričio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarties šalys reglamentavo tarpusavio prievolinius teisinius santykius, susijusius su šioje sutartyje nurodytų prekių pardavimu pirkėjui, jų perdavimu bei apmokėjimu (e. b. I t., 105-107 b. l.).

42. UAB „Adista“ (tiekėjas) ir UAB „CCM Baltic“ (užsakovas) 2015 m. gruodžio 9 d. sudarė pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tiekėjas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus objekte – daugiabutyje gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), o užsakovas – sumokėti už juos nustatytą kainą pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (e. b. I t., 137-145 b. l.).

43. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-10-28, UAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla (LITEKO duomenų bazė, civilinė byla Nr. B2-27-440/2020).

44. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu (e. b. I t., 96-100 b. l., civilinė byla Nr. B2-594-372/2017).

45. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintas šiai dienai aktualus UAB „CCM Baltic“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį patvirtintas 296 972,92 Eur dydžio ieškovės UAB „Diginesta“ (UAB „Adista“) kreditorinis reikalavimas (Liteko duomenų bazė, civilinė byla Nr. B2-27-440/2020). Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 3 215 617,48 Eur.

46. (duomenys neskelbtini) UAB „CCM Baltic“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d., o (duomenys neskelbtini) vadovavo minėtai bendrovei nuo 2016-06-28 iki bankroto bylos iškėlimo (2016-10-28) (e. b. I t., 195-200, 190-194 b. l.).

47. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal UAB „Adista“ pareiškimą, dalis dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas) ir 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko nesąžiningumas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimo požymių (e. b. IV t., 62, 63-73 b. l.).

48. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinta BUAB „CCM Baltic“ (ieškovė) ir UAB „Lidl Lietuva“ (atsakovė) pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią taikos sutarties šalys susitarė, jog galutinė atsakovės mokėtina suma ieškovei yra 777 000 Eur (į šią sumą įskaičiuota 20 000 Eur, kuriuos UAB „Lidl Lietuva“ mokėtų už ieškovės pasitelkto subtiekėjo UAB „Andex“ pateiktas medžiagas), kuri sumokama ieškovei BUAB „CCM Baltic“ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo (LITEKO duomenų bazė, civilinė byla Nr. e2-125-569/2019). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi minėta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis palikta nepakeista, ji įsiteisėjo. Preziumuojama, jog UAB „Lidl Lietuva“ sumokėjo BUAB „CCM Baltic“ taikos sutartimi sulygtą sumą, t. y. 777 000 Eur.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

UAB „Diginesta“ ieškinys netenkinamas.

49. Nagrinėjamu atveju reiškiamas vieno iš BUAB „CCM Baltic“ kreditorių tiesioginis ieškinys minėtos bankrutavusios įmonės valdymo organams, t. y. vadovams, dėl žalos, padarytos nepateikiant teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo.

50. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis), juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.).

51. Juridinio asmens dalyvio neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t. y. šių veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens dalyviui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.).

52. Civilinė atsakomybė yra specifinė turtinė prievolė, kuri atsiranda tik esant civilinės atsakomybės sąlygomis, kurios yra keturios: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir už žalą atsakingo asmens kaltė. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovais byloje patrauktiems asmenims civilinę atsakomybę, ieškovė privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovų veiksmus, bet ir padarytą žalą bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, taipogi už žalą atsakingų asmenų kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi, jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos.

55. Plėtodama šią kasacinio teismo praktiką išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 pažymėjo, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad šios nutarties 39, 40 punktuose nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai pateikti dėl kreditoriaus ieškinio, pareikšto juridinio asmens vadovui bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje, nesant pripažinto tyčinio bankroto ir kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas. Tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (žr. minėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties 39 punktą). Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu.

56. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Diginesta“ ieškinys atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareikštas kitoje, ne bankroto, byloje, šiuo metu bankroto byloje dar nėra priimtas teismo sprendimas likviduoti ir išregistruoti BUAB „CCM Baltic“ iš Juridinių asmenų registro, visų kreditorių, tame tarpe ir kreditorės ieškovės UAB „Diginesta“, teises gina bankroto administratorė, maža to, šiai dienai nėra aiškus ieškovės neišieškotos BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje skolos dydis. Čia atkreiptinas dėmesys, jog nors byloje ir nepateikta tikslių duomenų apie bankroto administratorės bankroto byloje išieškotas sumas, tačiau pagal taikos sutartį BUAB „CCM Baltic“ iš UAB „Lidl Lietuva“ turėjo gauti didelę pinigų sumą (777 000 Eur) (žr. šio sprendimo 48 punktą). Be to, iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, jog buvo nuginčyta ne viena reikalavimo perleidimo sutartis, taikyta restitucija, grąžinant tam tikras pinigų sumas BUAB „CCM Baltic“. Taipogi, kaip nurodė atsakovų atstovai, bankroto administratorė išieškojo dalį debitorių skolų, pardavė bankrutavusios įmonės turtą, dėl ko galimai net daugiau kaip trečdalis sumos, reikalingos visiems BUAB „CCM Baltic“ kreditoriniams reikalavimams apmokėti, yra išieškota. Įvertinus aplinkybę, jog sprendimo priėmimo metu pirmesnės eilės kreditorių patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (I ir II eilės) sudaro 249 269,82 Eur, o iš trečios eilės kreditorių UAB „Diginesta“ (UAB „Adista“) kreditorinis reikalavimas yra kone didžiausias (išskyrus UAB „Talesta“ kreditorinį reikalavimą), ir ženkliai, darytina išvada, jog administratoriui paskirsčius išieškotas pinigines lėšas BUAB „CCM Baltic“ kreditoriams, ieškovės kreditorinis reikalavimas nemaža dalimi bus patenkintas. Taigi, iš esmės pritartina atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato V. Z. teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ieškovei dar neatsirado teisė reikšti tiesioginio ieškinio, kadangi neaiškus žalos dydis.

57. Dėl ieškovės nurodomo žalos dydžio (kuris, beje, yra analogiškas bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžiui) pažymėtina ir tai, jog dėl dalies skolos, t. y. skolos, atsiradusios dėl netinkamo 2015-08-05 Subrangos sutarties vykdymo, t. y. 54 279,17 Eur, (duomenys neskelbtini) ieškovei yra išdavęs vekselį, skola pagal kurį yra išieškoma antstolės V. Š. kontoroje, kas tik dar kartą patvirtina, jog ieškovei galimai padarytos žalos dydis yra neaiškus (e. b. III t., 47, 62 b. l.).

58. Kaip minėta, reiškiant tiesioginį ieškinį juridinio asmens valdymo organams, turi būti įrodinėjama, jog šių valdymo organų neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, t. y. UAB „Diginesta“ turėjo įrodyti, jog atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliko neteisėtus veiksmus būtent ieškovės UAB „Diginesta“ atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, o atsakovų neteisėtus veiksmus grindė išimtinai Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Tačiau pažymėtina, jog minėta nutartimi buvo konstatuoti tyčinio bankroto požymiai, kurie sukėlė bendrą BUAB „CCM Baltic“ nemokumą, kuris vienodai paveikė visus bankrutavusios bendrovės kreditorius, ir niekaip neįtakojo išskirtinai ieškovės teisių pažeidimo. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė ne tik kad neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų išskirtinai jos atžvilgiu, tačiau ir neįrodinėjo. Reiktų pažymėti ir tai, jog ieškovė inicijavo ikiteisminį tyrimą atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis), tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (žr. šio sprendimo 47 punktą).

59. Ieškovė UAB „Diginesta“ teigia, jog UAB „CCM Baltic“ nemokumas atsirado jau 2015-12-31, kuomet bendrovės valdymo organams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir trečiojo asmens atsirado anksčiau nei ieškovės nurodomas nemokumo momentas, t. y. 2015-08-05, 2015-11-03 ir 2015-12-09 (žr. šio sprendimo 40-42 punktai). Taigi, net ir konstatavus trečiojo asmens nemokumą būtent ieškovės nurodomu laikotarpiu, atsakovų nesavalaikis kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos UAB „CCM Baltic“ iškėlimo išimtinai ieškovės teisių neįtakotų, todėl plačiau nemokumo klausimu nepasisakoma.

60. Pažymėtina ir tai, jog laikotarpiu, su kuriuo ieškovė sieja trečiojo asmens nemokumą, UAB „CCM Baltic“ direktoriaus pareigas ėjo (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 46 punktą). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), įmonei tapus nemokiai pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo įmonės vadovui, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškinys dėl žalos atlyginimo laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reiškiamas ir atsakovui (duomenys neskelbtini), kuriam tokios pareigos tuo metu galiojęs ĮBĮ nenustatė.

61. Ieškovė neteisėtus atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmus įrodinėjo ir baudžiamosios bylos medžiaga (kaltinamasis aktas, specialistų išvados, liudytojų parodymai ir pan.), tačiau pažymėtina, jog minėtų asmenų atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje nėra priimtas. Be to, net ir tuo atveju, jei atsakovų atžvilgiu būtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatytą proceso teisės normą, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje.

62. Taigi, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, atsakomybė jiems pagal ieškinio reikalavimus kilti negali, kadangi, kaip minėta, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, ir šios sąlygos turi būti nustatytos visos kartu. Taigi, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus tiesiogiai į ieškovę, dėl ko ieškovei buvo padaryta turtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, be to, neįrodė ir žalos dydžio (galutinis kreditorinis ieškovės reikalavimas dar nėra aiškus), todėl ieškinys atmetamas, dėl kitų jo argumentų pagrįstumo išsamiau nepasisakant.

Dėl ieškinio senaties

64. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

65. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-758-357/2016 pagal ieškovės UAB „CREDIT ISCO“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „CCM Baltic“, trečiasis asmuo UAB „Adista“ (šiuo metu – UAB „Diginesta“) dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta UAB „CCM Baltic“ kelti bankroto bylą, 2016-07-15 pateikė atskirąjį skundą. Kaip teisingai nurodo atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas, minėtame atskirajame skunde ieškovė detaliai išanalizavo UAB „CCM Baltic“ nemokumą, kreditorinius įsipareigojimus, debitorinių įsipareigojimų įvykdymo perspektyvas, turto vertę. Tačiau pažymėtina, jog tiesioginio ieškinio juridinio asmens valdymo organams specifika yra ta, jog minėtas ieškinys gali būti reiškiamas paprastai jau likvidavus juridinį asmenį ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, arba tuomet, kai atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis yra aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taigi, teismas sprendžia, jog dar ir šiai dienai nesant duomenų apie žalos dydį (žr. šio sprendimo 56-57 punktus), ieškinys pirmosios instancijos teisme dėl galimai pažeistos teisės gynimo pareikštas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

66. UAB „Diginesta“ ieškinio netenkinus, ieškovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

67. Atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė.

68. Valstybė patyrė 4,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau šios išlaidos nepriteisiamos iš ieškovės, nes jai yra iškelta restruktūrizavimo byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

69. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi buvo netenkintas ieškovės UAB „Diginesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turto arešto. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą tenkino iš dalies: ieškovės UAB „Diginesta“ reikalavimams užtikrinti areštavo už 296 972,92 Eur sumą atsakovui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nepakankant – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotas lėšas panaudoti atsiskaitymui su ieškove, taip pat būtiniesiems poreikiams tenkinti; nurodė, jog bendras turto arešto mastas negali viršyti 296 972,92 Eur sumos.

70. Ieškinio netenkinus, atsižvelgiant į šio sprendimo 69 punkte nurodytas aplinkybes, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „Diginesta“ ieškinį atmesti.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.