- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- eI-565-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04687-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės ,,LITGRID“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,LITGRID“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB ,,LITGRID“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014-09-30 nutarimo Nr. O3-817 „Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos reguliavimo laikotarpio pakeitimo“ 1 ir 2 punktus (toliau – Nutarimas dėl reguliavimo laikotarpio); 2) panaikinti Komisijos 2014-09-30 nutarimo Nr. O3-822 „Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ 1 ir 3 punktus (toliau –Nutarimas dėl viršutinės kainos ribos); 3) įpareigoti Komisiją pašalinti padarytą pažeidimą įgyvendinant Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 69 str. 2 d. nuostatas, t. y. nustatyti naują reguliavimo periodą pareiškėjos atžvilgiu.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad Komisijos 2010-10-28 nutarimu Nr. O3-249 pareiškėjai buvo nustatytas 3 metų trukmės reguliavimo periodas nuo 2011 iki 2013 m. ir 2,32 ct/kWh perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba, kuri kiekvienais reguliavimo periodo metais būdavo perskaičiuojama remiantis Komisijos 2009-09-25 nutarimu Nr. O3-139 patvirtinta Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika (toliau – Metodika). Komisijos 2013-06-27 nutarimu Nr. O3-260 nustatytas reguliavimo periodas buvo pratęstas 2014 metams. Ginčijamu Komisijos Nutarimu dėl reguliavimo laikotarpio Reguliavimo periodas buvo pratęstas 2015 metams. Skundžiamu Nutarimu dėl viršutinės kainos ribos Komisija 2015 metams perskaičiavo pareiškėjos teikiamos elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą ir nustatė, kad ji yra 1,858 ct/kWh. Pareiškėjos nuomone, priimdama ginčijamus nutarimus Komisija pažeidė EEĮ nuostatas ir veikė ultra vires, nes jai nesuteikta teisė pratęsti jau nustatyto reguliavimo periodo trukmės. Pagal EEĮ 69 str. 2 d., Komisijai nustatyta teisė koreguoti tik būsimo reguliavimo periodo trukmę, tačiau ji negali papildomam laikotarpiui pratęsti esamo reguliavimo periodo trukmės. Toks EEĮ 69 str. 2 d. nuostatų aiškinimas ir taikymas atitinka ekonominę bei teisinę elektros energijos perdavimo veiklos reguliavimo logiką. Metodikos 2 p. nustatyta, kad elektros energijos perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų skaičiavimo tvarka yra pagrįsta skatinamojo reguliavimo principais. Viršutinės kainų ribos nustatomos visam reguliavimo periodui, nustatant pradinį pajamų lygį už teikiamas elektros energijos perdavimo paslaugas, kurios suskaičiuojamos ekonomiškai pagrindžiant energijos perdavimo būtinas sąnaudas bei protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Atsižvelgiant į nenumatytus pasikeitimus, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientus, pradinis pajamų lygis (tuo pačiu ir elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba) perskaičiuojamas kasmet. Toks kainodaros reguliavimas leidžia pareiškėjai ir Komisijai įvertinti tik pirminiu Reguliavimo periodu būtinas veiklos sąnaudas, kurių pagrindu Komisija tvirtina elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą. Reguliavimo periodo trukmės pratęsimas iškraipo skatinamąją tarifų reguliavimo sistemą, nes nustatytos elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos neatspindi rinkos ir paslaugos teikėjo veiklos pokyčių ir pasikeitusių paslaugos teikėjo sąnaudų. Pratęsus Reguliavimo periodą papildomai dar dvejiems metams, 2010 metais nustatyti sąnaudų skaičiavimai neatspindi faktinės situacijos ir neatitinka realiai planuojamų sąnaudų, kurios nebuvo įtrauktos į 2010 m. planus. 2015 metams nustatyta perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba yra grindžiama 2010 metais 3 metų laikotarpiui apskaičiuotomis būtinomis veiklos sąnaudomis, į kurias neįtrauktos pareiškėjos 2014–2015 metais planuojamos sąnaudos. Nutarimas dėl viršutinės kainų ribos 2015 metams, priimtas pažeidžiant Metodikoje nustatytus reguliavimo principus, netinkamai pritaikius nenumatytų pasikeitimų koeficientą pradinio pajamų lygio koregavimui. Be to, Komisijos Nutarimas dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas, teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. EEĮ 69 str. 2 d. įtvirtinta tik Komisijos kompetencija nustatyti ir koreguoti reguliavimo periodo trukmę, tačiau neįtvirtintas tokio sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas. EEĮ 69 str. 5 d. reglamentuoja elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos nustatymo tvarką, o Metodikos 5 punktas nustato Komisijos teisę motyvuotu sprendimu pratęsti paslaugų kainų viršutinių ribų reguliavimo laikotarpį. Komisijos Dujų ir elektros departamento 2014-09-25 pažymoje Nr. O5-248, kuri nurodoma Nutarime dėl reguliavimo laikotarpio, nėra jokių argumentų ir paaiškinimų, pagrindžiančių reguliavimo laikotarpio pratęsimo būtinumą ir teisėtumą. Nuo 2015-01-01 nustatant reguliuojamas elektros energetikos paslaugų kainas turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtinto Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis. Pareiškėjos nuomone, Komisija nusprendė pratęsti reguliavimo periodą, kadangi nebuvo pasirengusi įvykdyti Apraše nustatytų reikalavimų ir nebuvo parengusi Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo metodikos. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja tiek teisinės valstybės, tiek įstatymų viršenybės bei kitiems viešojo administravimo principams. Priimant Nutarimą dėl reguliavimo periodo pratęsimo, nesilaikyta Metodikos 5 p. reikalavimo – sprendimą dėl elektros energijos perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų reguliavimo laikotarpio pratęsimo priimti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki reguliavimo laikotarpio pabaigos. Atsakovei buvo pateikti visi būtini duomenys, reikalingi perdavimo paslaugos kainos viršutinės ribos nustatymui naujam 2015–2019 metų reguliavimo periodui, todėl Komisija turėjo visas teises ir galimybes nustatyti perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą naujam reguliavimo periodui, o ne pratęsti reguliavimo laikotarpį 2015 metams. Pirmasis klausimas ir jo medžiaga paskelbti tik Komisijos posėdžio išvakarėse, t. y. 2014-09-25, o antrasis klausimas ir su juo susijusi medžiaga – tik posėdžio dieną, t. y. 2014-09-26. Terminas susipažinti su Nutarimu dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo, įvertinti galimas jo pasekmes ir pateikti kvalifikuotus paaiškinimus buvo pernelyg trumpas ir sukėlė pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, apribojo galimybę tinkamai susipažinti su ketinamu priimti Komisijos nutarimu ir pasinaudoti teise teikti paaiškinimus, prašymus bei kitą svarbią informaciją.
Ginčijami Komisijos nutarimai daro neigiamą įtaką Bendrovės veiklai ir galimybėms finansuoti vykdomų strateginių projektų finansavimą, nes Komisija, neįvertino būtinų reguliuojamos veiklos sąnaudų 2015 metais, Komisijos suskaičiuotos ir paskelbtos investicijų grąžos normos (WACC) 2015 metais bei Aprašo nuostatų dėl turto vertės, nuo kurios skaičiuojama investicijų grąža. Pareiškėjos nuomone, vien ginčijamų Komisijos nutarimų panaikinimas neapgintų jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, kadangi, vietoj panaikintų nutarimų, Komisija gali priimti naujus nutarimus, todėl būtina įpareigoti Komisiją nustatyti pareiškėjos atžvilgiu naują reguliavimo periodą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad EEĮ 69 str. 2 d. nustatyta Komisijos teisė motyvuotu sprendimu keisti reguliavimo laikotarpį ir nenurodyta, koks reguliavimo laikotarpis gali būti keičiamas, t. y. reguliavimo laikotarpis, kuris nustatomas į ateitį, ar jau nustatytas laikotarpis. Įvertinus šią įstatymo nuostatą loginiu ir lingvistiniu teisės aiškinimo metodais, konstatuotina, kad ji neriboja Komisijos kompetencijos ir diskrecijos nustatyti tiek būsimą reguliavimo laikotarpį, tiek nuspręsti sutrumpinti ar pratęsti jau nustatyto reguliavimo laikotarpio trukmę. Be to, Komisijos nuomone, šios teisės normos turinys turi būti aiškinamas sistemiškai su kitomis veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis, kurios įtvirtina veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo tvarką ir principus. Komisija tuo pačiu įstatyminiu pagrindu pratęsusi pareiškėjos atžvilgiu nustatytą reguliavimo laikotarpį 2014 metams, tuo pripažindama, atsakovės teisę pratęsti nustatytą elektros energijos perdavimo paslaugos reguliavimo laikotarpį. Atsakovės nuomone, Nutarimas dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo yra motyvuotas bei pagrįstas, jame nurodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas, t. y. Komisijos Dujų ir elektros departamento 2014-09-25 pažyma Nr. O5-248, kurioje išdėstyti nutarime pateikiamo sprendimo motyvai, argumentai, skaičiavimai bei kiti duomenys, į kuriuos atsižvelgta Komisijai balsuojant ir pritariant pateiktam nutarimo projektui. Nurodyta pažyma yra neatsiejama nutarimo dalis, o toks motyvų išdėstymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. EEĮ 69 str. 5 d. nustatyta, jog viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų, iki reguliavimo periodo arba atitinkamų reguliavimo periodo metų pradžios. Vyriausybė nebuvo priėmusi sprendimo dėl Komisijos parengto Aprašo projekto, o jį patvirtinus, Komisijai nustatyta pareiga parengti ir pateikti viešajai konsultacijai Metodikos pakeitimus, atitinkamai įvertinti viešosios konsultacijos metu gautas pastabas ir pasiūlymus bei priimti galutinį sprendimą Komisijos posėdyje. Be to, Komisija turės gauti visus reikalingus duomenis iš pareiškėjos bei įvertinti duomenų teisingumą ir būtinųjų perdavimo paslaugos kaštų pagrįstumą. Vyriausybei laiku priėmus sprendimą dėl Aprašo projekto, Komisija būtų turėjusi galimybę patvirtinti naują elektros energijos perdavimo paslaugos kainos reguliavimo laikotarpį, pagristą ilgo laikotarpio vidutiniu padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modeliu. Vyriausybės 2014-09-24 nutarimą Nr. 1026 „Dėl valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ Komisija gavo tik 2014-09-30, t. y. jau po Komisijos 2014-09-26 posėdžio, kurio metu buvo priimtas Nutarimas dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo. Be to, Vyriausybės patvirtintas Aprašas įsigaliojo tik nuo 2015-01-01, todėl Komisija juo negalėjo vadovautis. Pažymoje Nr. O5-248 išdėstytos aplinkybės ir motyvai, išsamiai pagrindžia priežastis, dėl kurių elektros energijos perdavimo kainos viršutinė riba naujam reguliavimo laikotarpiui pagal EEĮ nustatytus terminus negalėjo būti patvirtinta. Atsižvelgdama į tai, bei siekdama užtikrinti viešąjį interesą ir išlaikyti esamą elektros energetikos sektoriaus stabilumą, Komisija turėjo pratęsti reguliavimo laikotarpį. EEĮ 69 str. 2 d. nėra imperatyviai įtvirtinta, kokiam terminui likus iki reguliavimo laikotarpio pabaigos gali būti priimtas Komisijos sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo, atitinkamai ši norma nenumato ir jokių tokio termino nesilaikymo pasekmių. Objektyvios ir pagrįstos priežastys bei aplinkybės, dėl kurių Komisija negalėjo nustatyti naujo reguliavimo laikotarpio pareiškėjui prieš 6 mėnesius iki reguliavimo laikotarpio pabaigos, kaip tai numatyta Metodikos 5 punkte, išsamiai išdėstytos Pažymoje Nr. O5-248. Dėl objektyvių ir pagrįstų aplinkybių bei priežasčių ir EEĮ 69 str. 5 d. nustatyto ne vėlesnio kaip 90 dienų termino viršutinės perdavimo paslaugos kainos ribos nustatymui ir perskaičiavimui, klausimai į 2014-09-26 posėdį buvo teikiami skubos tvarka. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė posėdžio metu pateikti savo pastabas, argumentus ir pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta, nes Nutarimas dėl viršutinės kainos ribos 2015 metams buvo pakoreguotas pareiškėjos naudai, palyginus su posėdžiui teiktu projektu. Net ir konstatavus, kad buvo pažeistas Metodikos 5 p. reikalavimas, toks pažeidimas negali būti pripažintas esminiu procedūriniu pažeidimu, turėjusiu įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei Komisijos Nutarimo dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo pagrįstumui. Komisija 2014 metais atliko pareiškėjos 2011–2013 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų pagrįstumo planinį patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad dalis reguliuojamai veiklai priskiriamų sąnaudų buvo priskirtos nepagrįstai, kadangi su šia veikla patirtos sąnaudos nebuvo susijusios ir elektros energijos vartotojams kainos didinti šios sąnaudos neturėjo. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2014-09-26 nutarimu Nr. O3-815 pritarė 2014-09-25 Bendrovės planinio patikrinimo aktui Nr. E3-3 ir jame pateiktoms išvadoms ir nutarė sumažinti pareiškėjo perdavimo veiklos pajamas 51,993 mln. Lt (15,058 mln. Eur) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai perdavimo veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai perdavimo veiklai priskirtinas sąnaudas už 2011–2013 m. ataskaitinį laikotarpį, šią suma grąžinant vartotojams per 2015–2017 metus. Šis patikrinimas ir galimi jo rezultatai nebuvo numatyti nustatant pareiškėjos pradinį pajamų lygį 2011–2015 metams, todėl tai yra nenumatytas pasikeitimas, kurį buvo būtina įvertinti nustatant perdavimo kainos viršutinę ribą 2015 metams tam, kad ji būtų pagrista tik būtinomis perdavimo veiklai vykdyti sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliekamas Komisijos ir nepriklausomų auditorių, tai buvo rezultatas, nepriklausantis nuo pareiškėjo (nenumatytas išorinių veiksnių pokytis). Vadinasi, Komisija koeficientą taikė nepažeisdama Metodikos nuostatų. Pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčijami nutarimai įtakoja Bendrovės galimybes vykdyti licencijuojamą elektros energijos perdavimo veiklą bei daro neigiamą įtaką jos veiklai ir galimybėms finansuoti strateginių projektų finansavimą, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis bei įrodymais, todėl atmestini.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos nutarimų, kuriais 2015 metams pratęstas perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos reguliavimo laikotarpis ir perskaičiuota kainos viršutinė riba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Komisijos 2010-10-28 nutarimu Nr. O3-249 „Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2011–2013 metams nustatymo“ pareiškėjai buvo nustatytas 3 metų reguliavimo periodas, apimantis 2011–2013 metus, bei 2,32 ct/kWh perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinė riba 2011–2013 metams.
Komisija 2013-06-27 nutarimu Nr. O3-260 „Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais, LESTO AB skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais ir LESTO AB visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų reguliavimo laikotarpio pakeitimo“, pakeitė Komisijos 2010-10-28 nutarimu Nr. O3-249 nustatytą 2011–2013 metų reguliavimo periodą, jį pratęsdama 2014 metams.
Ginčijamu Komisijos 2014-09-30 nutarimu Nr. O3-817 buvo pakeistas Komisijos 2010-10-28 nutarimu Nr. O3-249 „Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2011–2014 metams nustatymo“ nustatytas 2011–2014 metų reguliavimo periodas, pratęsiant jį 2015 metams.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą nutarimą, Komisija 2014-09-30 nutarimu Nr. O3-822 nustatė pareiškėjai elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2015 metams – 0,538 euro ct/kWh (1,858 ct/kWh) (be PVM).
Su Komisijos 2014-09-30 nutarimais pareiškėja nesutinka, todėl prašo teismą juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę pašalinti padarytus pažeidimus.
Vienas iš esminių pareiškėjos skundo argumentų yra tai, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamus nutarimus, kadangi EEĮ 69 str. nuostatos, nesuteikia jai teisės pratęsti jau nustatyto reguliavimo periodo.
Ginčijamų nutarimų priėmimo metu galiojusio EEĮ 69 str. 1 d. buvo nustatyta, kad viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, Komisija atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Pagal to paties straipsnio 2 d., viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos nustatomos 5 metų reguliavimo laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos sprendimu. Apie tokį sprendimą Komisija privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Atitinkamas Komisijos sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau, kaip pasibaigus ankstesniajam reguliavimo laikotarpiui.
Pagal Metodikos 5 p., motyvuotu Komisijos sprendimu perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų reguliavimo laikotarpis gali būti pratęstas. Komisijos sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo turi būti priimtas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki reguliavimo laikotarpio pabaigos.
Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kad EEĮ 69 str. 2 d. nuostatos suteikia Komisijai tik teisę pratęsti būsimo reguliavimo periodo trukmę. Lingvistinis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad EEĮ 69 str. 2 d. Komisijai suteikta teisė iki nustatyto reguliavimo laikotarpio pabaigos motyvuotu sprendimu pratęsti jo trukmę. Šias išvadas teismas grindžia EEĮ 69 str. 2 d. nuostatomis, kad sprendimas pratęsti reguliavimo laikotarpį, pradedamas taikyti ne anksčiau, kaip pasibaigus ankstesniajam reguliavimo laikotarpiui. Teismo vertinimu, tokia Komisijos diskrecijos teisė kyla ir iš EEĮ įtvirtinto elektros energijos prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą bei socialiai pažeidžiamų vartotojų grupių teisių ir teisėtų interesų apsaugos principo.
Teismas taip pat pažymi, kad Metodikos 5 p. nustatytas toks pats reguliavimas kaip ir EEĮ 69 str. 2 d., todėl negali būti konstatuota, kad, priimdama poįstatyminį teisės taikymo aktą, Komisija išplėtė savo kompetencijos ribas.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad priimdama Nutarimą dėl reguliavimo laikotarpio, Komisija pažeidė Metodikos 5 p. reikalavimus, nustatančius, kad sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pratęsimo turi būti priimtas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki reguliavimo laikotarpio pabaigos.
Komisijos nutarimas, kuriuo pareiškėjai nustatytas reguliavimo laikotarpis buvo pratęstas 2015 metams, priimtas 2014-09-30, t. y. nesilaikant Metodikos 5 p. nustatyto termino. Šių aplinkybių atsakovė neneigia.
Kita vertus, pagal iki 2016-07-01 galiojusias Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nuostatas, skundžiamas aktas dėl pažeistų procedūrų gali būti panaikintas tik tada, jei pažeidimas yra esminis ir turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui.
Viena iš EEĮ 69 str. 2 d. nustatytų sąlygų sprendimui dėl reguliavimo laikotarpio pakeitimo priimti yra tai, kad toks sprendimas turi būti pradedamas taikyti ne anksčiau, nei pasibaigus ankstesniam reguliavimo laikotarpiui. Pagal EEĮ 69 str. 5 d., viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų iki reguliavimo periodo arba atitinkamų reguliavimo periodo metų pradžios.
Teismo vertinimu, nors Komisija iš esmės nesilaikė Metodikos 5 p. nustatyto 6 mėnesių termino, toks pažeidimas negali būti laikomas kaip esminis, nes reguliavimo periodas 2015 metams pratęstas 2014-09-30, t. y. užtikrinant, kad nebus pažeistas EEĮ 69 str. 5 d. nustatytas terminas viršutinei perdavimo paslaugos kainos ribai 2015 metams patvirtinti. Be to, atsižvelgęs į Komisijos 2014-09-25 pažymoje Nr. O5-248 išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad pratęsiant reguliavimo periodą 2015 metams buvo siekiama užtikrinti vartotojų teises ir teisėtus interesus gauti elektros energijos perdavimo paslaugą už pagrįstą kainą, užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir nepertraukiamumą. Vadinasi, ginčijamo nutarimo priėmimas yra pagrįstas teisėtu tikslu – viešuoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).
Pareiškėja taip pat nurodė, kad Nutarimas dėl reguliavimo laikotarpio neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, kadangi nenurodytas jo faktinis ir teisinis pagrindas.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009).
Nustatyta, kad Nutarimo dėl reguliavimo laikotarpio sudėtine dalimi yra Komisijos Dujų ir elektros departamento 2014-09-25 pažyma Nr. O5-248, kurioje inter alia, išdėstyta motyvacija dėl būtinybės pratęsti pareiškėjai nustatytą reguliavimo periodą 2015 metams. Kaip matyti iš nurodytos pažymos, pagrindas pratęsti reguliavimo periodą buvo tai, kad dėl keičiamo teisinio reglamentavimo, nebus užtikrintas EEĮ 69 str. 5 d. nustatytų terminų laikymasis, t. y. nebus galimybės nepraleidus 90 kalendorinių dienų termino nustatyti viršutinę perdavimo paslaugos kainos ribą 2015 metams.
Kaip nurodyta anksčiau, Komisija, vykdydama teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, turi užtikrinti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti vartotojų teises ir teisėtus interesus gauti elektros energijos perdavimo paslaugą už pagrįstą kainą, užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir nepertraukiamumą. Įvertinus 2014-09-25 pažymoje Nr. O5-248 nurodytas aplinkybes, sąlygojusias reguliavimo periodo pratęsimą bei Komisijos pareigą užtikrinti viešąjį interesą, nagrinėjamu atveju, kai viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba 2015 metams negalėtų būti nustatyta laikantis EEĮ 69 str. 5 d. nustatytų terminų, teismas konstatuoja, kad Komisijos sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
Pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad Nutarimas dėl reguliavimo periodo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nėra. Ginčijamame nutarime ir jo sudėtine dalimi esančioje pažymoje yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas nutarimo teisinis ir faktinis pagrindas.
Pareiškėjos teigimu, perskaičiuodama kainos viršutinę ribą, Komisija pažeidė Metodikos 16 p. nuostatas, nes netinkamai taikė nenumatytų pasikeitimų koeficientą pradinio pajamų lygio koregavimui. Be to, ginčijami Komisijos nutarimai sukėlė pareiškėjai neigiamas ekonomines pasekmes bei grėsmę vykdomų strateginių projektų ,,LitPol Link“ ir ,,Nord Balt“ įgyvendinimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadinasi, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (2009-04-01 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).
Reikalavimas nustatyti kainas, pagrįstas sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, įtvirtintas EEĮ 68 str. 1 d. 1 p. pagal to paties straipsnio 2 d., nustatydama įpareigojimus, Komisija atsižvelgia į asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjo ir (ar) visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. EEĮ 68 str. 3 d. nustatyta, kad Komisija, apskaičiuodama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, atsižvelgia į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos apskaičiavimui.
Pagal EEĮ 69 str. 3 d., viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.
Metodikos 2 p. nustatyta, viršutinės kainų ribos nustatomos penkeriems metams, t. y. pradinis atitinkamų veiklų pajamų lygis skaičiuojamas ekonomiškai pagrindžiant energijos perdavimo ir skirstymo būtinas sąnaudas bei protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, kuris fiksuojamas penkeriems metams, o viršutinė riba, atsižvelgus į nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientus, perskaičiuojama kasmet. Pagal Metodikos 16 p., viršutinė kainos riba – tai penkerių metų vidutinių planuojamų atitinkamos elektros energetikos veiklos pradinio pajamų lygio (būtinų sąnaudų bei protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos sumos), koreguojamo nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientais, ir elektros energijos kiekio, susijusio su atitinkama elektros energetikos veikla, santykis. Metodikos 17 p. nustatyta, kad nenumatytų pasikeitimų koeficientas – tai koeficientas, įvertinantis valstybės reguliuojamų išorinių veiksnių pokyčių poveikį.
Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad viršutinė kainų riba nustatoma penkeriems metams ir gali būti koreguojama atsižvelgiant į šiuos veiksnius: nenumatytų pasikeitimų koeficientą, elektros energijos kiekio poveikio koeficientą, indeksavimo koeficientą arba korekcijos koeficientą.
Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad Komisija netinkamai taikė Metodikos 16 p. nuostatas yra faktiškai nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad, nustatydama viršutinę kainų ribą 2015 metams, Komisija, remdamasi atlikto Bendrovės 2011–2013 metų veiklos patikrinimo rezultatais, pagrįstam 2013 metų reguliuojamos veiklos pajamų lygiui (189,95 mln. Lt) taikė nenumatytų pasikeitimų koeficientą. Komisijos skaičiavimai yra išsamiai išdėstyti 2014-09-26 pažymoje Nr. O5-253, kuri yra sudėtinė 2014-09-30 nutarimo Nr. O3-822 dalis. Pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Komisijos skaičiavimai yra neteisingi. Atsižvelgdamas į tai, niekuo nepagrįstus pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad Bendrovė įgyvendina (įgyvendino) strateginius projektus ,,LitPol Link“ ir ,,Nord Balt“, t. y. ginčijami nutarimai realiai jokios žalos nesukėlė. Atsižvelgdamas į tai, šių pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų teismas papildomai nevertina.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad priimdama ginčijamus nutarimus Komisija veikė teisėtai ir pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Pagrindo naikinti Komisijos 2014-09-30 nutarimus ir įpareigoti pareiškėjos atžvilgiu nustatyti naują reguliavimo periodą nėra, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos AB ,,LITGRID“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.