Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Sigitai Brasienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys- I. L., Z. L., L. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo- Akmenės rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Byloje nustatyta, kad pagal 1997-01-10 rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. L. pardavė J. Š. sodo sklypą, esantį kolektyvinių sodų bendrijoje „Avižlys“ Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt. Sodų bendrijos „Avižlys“ dokumentuose nurodoma, kad sodas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. L.. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Ventos seniūnijos pažymose nurodoma, kad J. Š. su šeima nuo 2001 m. iki šiol faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas T. U. patvirtino, kad anksčiau buvo sodų bendrijos „Avižlys“ pirmininkas. Sodas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 1997 priklausė A. L., kuris sklypą pardavė J. Š.. Sodo sklypas nebuvo įregistruotas registruose, nebuvo sutvarkyti A. L. nuosavybės dokumentai. A. L. 1999 m. mirė. J. Š. sodo namelyje apsigyveno 2001 m. nors šiuo metu sodų bendrija „Avižlys“ yra panaikinta, tačiau (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė patvirtina, kad J. Š. su šeima nuo 2001 m. gyvena sodo namelyje, esančiame sodų bendrijos „Avižlys“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad A. L. 1999-03-22 mirė. I. L., Z. L., L. K. patvirtino, kad A. L. pardavė sodo J. Š., šiame sodo namelyje gyvena J. Š. su šeima, o jos pretenzijų į minėtą turtą neturi. Viešuosiuose registruose nėra įregistruotos daiktinės teisės į minėta sodo namelį. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjo nesąžiningu, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 str.). Pareiškėjui pradėjus nepertraukiamai valdyti sodo namelį, jis buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šį sodo namelį negu jis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2001 m. minėtame sodo namelyje, moka mokesčius, turtu rūpinasi, t. y. sodo namelį valdo kaip savo. Per visą būsto valdymo laikotarpį, t.y. 14 metų, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jo valdomų patalpų ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 4.47 str. 1d.11p., 4.68 str.-4.71 str., CPK 444 str.-448 str., 530-533 str., 270 str., 88 str. 1 d. 3 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – sodo namelį, sodų bendrijoje „Avižlys“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įgijimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.