Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-325-368/2024 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00947-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

2024 m. liepos 29 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „K.“ ieškiniu prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo A. V. 2060,00 Eur žalos atlyginimo ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovę su trečiuoju asmeniu siejo sutartiniai santykiai, ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui nugriauti teismo pripažintus bešeimininkiais statinius, sutartyje buvo numatyta, kad visos griovimo metu susidariusios statybinės atliekos lieka Rangovui ir tampa Rangovo nuosavybe. Ieškovė 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į policiją, nes pastebėjo, kad iš darbų vykdymo vietos dingo metalo laužas, kurį policijos pareigūnai surado pas atsakovą. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlė rangovui savo teises ginti civiline tvarka. Atsakovui nereagavus į ieškovės pretenziją, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

3. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis yra bešeimininkiais pripažintų pastatų (duomenys neskelbtini) k. savininkas, pastatus nusipirko ir naudojo juos, apie bylą teisme dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais nieko nežinojo, pamatęs nugriautus pastatus, parsivežė metalą į savo namus, nes mano, kad yra tą metalą nusipirkęs kartu su pastatais. Atsakovas teismo prašė bylos dar nenagrinėti, nes jis yra pateikęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės komitetui prašymą, kuriame nurodė, kad UAB „K.“ po griovimo darbų paliko atliekas, jų nesutvarkė. Atsakovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės komitetui ištyrus jo nurodytas aplinkybes, 2022 m. birželio 2 d. tarp UAB „K.“ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos sudaryta sutartis gali būti nutraukta.

4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ieškovės ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad vadovaujantis tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi, susidariusios statybinės atliekos turėjo atitekti Rangovui. Atstovė pažymėjo, kad 2022 m. birželio 2 d. Sutartis tarp ieškovo (Rangovo) ir trečiojo asmens jau yra įvykdyta, net jei pagal atsakovo pateiktą prašymą būtų nustatyti kažkokie darbų trūkumai, jie turėtų būti šalinami Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau tai niekaip neįtakotų atsakovo teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „K.“ iš atsakovo 2060,00 Eur žalos atlyginimo ir 2258,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas vertino aplinkybę, kad atsakovas pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus, t. y. iš objekto, kuriame ieškovė vykdė darbus, lengvuoju automobiliu su priekaba per kelis kartus į savo namus parsivežė metalą, kurį sukrovė prie savo namų, lauke. Atsakovas parsivežtų daiktų neužfiksavo, neapskaitė, t. y jų nenufotografavo, nepasvėrė, nesiėmė priemonių apsaugoti metalą nuo korozijos bei nuo vagysčių, ir nors atsakovas teigė, kad metalo buvo mažiau, nei nurodė ieškovės atstovas, tačiau teismui jokių įrodymų pateikti negalėjo.

7. Teismas nustatė, kad byloje atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo paaiškinimus, kad metalą/ar metalo gaminius jis buvo įsigijęs kartu su dabar jau nugriautais statiniais. Todėl, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutartį visos griovimo darbų metu susidariusios statybinės atliekos turėjo atitekti Rangovui (Ieškovei), o atsakovas patvirtino, kad jis pats savo iniciatyva be leidimo metalą parsivežė į savo namus, sprendė, kad ieškovė įrodė, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų neteko darbų vykdymo vietoje buvusių statybinių atliekų - metalo.

8. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo prievolei atsirasti, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė visą jo prašomą žalos/ nuostolių sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apelianto įsitikinimu statinyje buvo įvairaus apeliantui priklausančio kilnojamojo turto, kurį ieškovė suniokojo (tame tarpe ir šieno rulonų) kilnojamųjų metalinių gardų, metalinių maišytuvų ir pan., bei šį kilnojamąjį turtą ieškovė norėjo pasisavinti;

9.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą tapatindamas nekilnojamą turtą, iš kurio nesusidarė metalo laužas, su apeliantui priklausančiu kilnojamuoju turtu, kuris nepateko į statinių griovimo sutartinius santykius, todėl negalėjo būti ieškovės pasisavintas;

9.3. Atkreipia dėmesį į tai, jog pati ieškovė ne tik, kad nesvėrė metalo laužo, bet ir nenurodė konkrečiai koks tai metalas buvo iki šiam tampant metalo laužu, kas parodo jog ieškovė suniokojo apeliantui priklausantį kilnojamąjį turtą, ir šį kilnojamą turtą suniokojus iki metalo laužo be jokio teisėto pagrindo siekė pasisavinti, todėl ieškinys turi būti atmestas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „K.“ prašo atmesti atsakovo A. V. apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovė paaiškina, kad priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, atsakovas nuosavybės teisės į griaunamus statinius (ar jų dalį) ir po jų nugriovimo atsiradusias statybines atliekas (įskaitant metalo laužą) neturėjo ir niekuomet nebuvo įgijęs, o šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimas civ. byloje Nr. e2YT- 4196-284/2021;

10.2. Ieškovė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai įsiteisėjusiu 2023-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-5796-1184/2023 pripažino, kad ginčo objektai (mėšlidė ir veršidė) atitinka CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodytą bešeimininkio turto sampratą, todėl ginčo objektai savininko neturėjo, ir ginčo objektai galėjo būti pripažinti bešeimininkiais;

10.3. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, būdama vienintele minėtų statinių savininke, su ieškove sudarytos Sutarties pagrindu pastarajam subjektui (t. y. ieškovei) teisėtai perleido nuosavybės teisę į statinių, adresu (duomenys neskelbtini), griovimo metu susidariusias statybines atliekas. Tokiu būdu, priešingai nei bando teigti atsakovas, ieškovė tapo minėtame objekte susidariusių statybinių atliekų (įskaitant atsakovo neteisėtai pasisavinto metalo laužo) savininke. Tuo tarpu Atsakovas, savavališkai išveždamas statiniu griovimo metu susidariusi metalo laužą, pažeidė ieškovės nuosavybės teises ir pasisavino svetima turtą, kas neginčijamai patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą;

10.4. Pažymi, kad nors apeliantas apeliaciniu skundu bando paneigti savo atliktus neteisėtus veiksmus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad jis pats savo iniciatyva be leidimo metalą parsivežė į savo namus. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (t. y. neteisėtai pasisavino ieškovei priklausantį metalo laužą);

10.5. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų ir paskaičiavimų, galinčių paneigti ieškovės argumentus dėl kilusios žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pats apeliantas parsivežtų daiktų (t. y. metalo laužo) neužfiksavo, neapskaitė, t. y. jų nenufotografavo, nepasvėrė, nesiėmė priemonių apsaugoti metalą nuo korozijos bei nuo vagysčių. Todėl ieškovė į bylą pateiktais įrodymais įrodė, kad ieškovei padaryta žala dėl neteisėto turto (metalo laužo) pasisavinimo. Tuo tarpu apeliantas jokių priešingų įrodymų nei pirmoje instancijoje, nei su apeliaciniu skundu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „K.“ (Rangovas) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (trečiasis asmuo) sudarė sutartį (toliau-Sutartis) dėl teismo pripažintų bešeimininkių apleistų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) griovimo aprašo parengimo paslaugos ir griovimo darbų. Sutarties 8 punkte nustatyta, kad visos darbų metu susidariusios statybinės atliekos lieka Rangovui ir tampa Rangovo nuosavybe.

14. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 teismas nusprendė: pripažinti bešeimininkiais ir perduoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nuosavybėn šiuos statinius: 1.Tvartas, adresu (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 2. Ferma, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 3. Ferma, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 4. Tvartas, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 5. Sandėlis, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 6. Vėjo malūnas, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 7. Ferma, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 8. Siloso tranšėja, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 9. Siloso tranšėja, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 10. Siloso tranšėja, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 11. Siloso tranšėja, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 12. Ferma, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 13. Mėšlidė, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 14. Fermos pamatai, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 15. Fermos pamatai, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 16. Mėšlidė, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 17. Mėšlidė, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 18. Fermos pamatai, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 19. Ferma, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 20. Siloso tranšėja, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)); 21. Fermos pamatai, (duomenys neskelbtini), (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

15. UAB A., superkanti metalo laužą, informavo, kad 2022 m. liepos mėnesį gabaritinio metalo laužo supirkimo kaina buvo 305 Eur/t. Ieškovės paskaičiavimu statinių griovimo vietoje buvo susidarę apie 6 tonas metalo laužo, todėl ieškovui buvo padaryta 1830 Eur žala. Ieškovė siekė ginčą išspręsti iki teismo, todėl atsakovui buvo teikta pretenzija, už kurios parengimą advokatui buvo sumokėta 230 Eur (be PVM), visa ieškovės patirta žala yra 2060 Eur.

Dėl apeliacinio skundo esmės

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

17. Viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs atsakovo veiksmus, sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, t. y. konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovo kaltų veiksmų neteko darbų vykdymo vietoje buvusių statybinių atliekų - metalo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

19. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad statinyje buvo įvairaus apeliantui priklausančio kilnojamojo turto, kurį ieškovė suniokojo (tame tarpe ir šieno rulonų) kilnojamųjų metalinių gardų, metalinių maišytuvų ir pan., bei šį kilnojamąjį turtą ieškovė norėjo pasisavinti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą tapatindamas nekilnojamą turtą, iš kurio nesusidarė metalo laužas, su apeliantui priklausančiu kilnojamuoju turtu, kuris nepateko į statinių griovimo sutartinius santykius, todėl negalėjo būti ieškovės pasisavintas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovo įsitikinimu jam priklausantys statiniai, (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 teismo pripažinti bešeimininkiais ir perduoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (trečiajam asmeniui) nuosavybėn. Dėl minėtų statinių nugriovimo, trečiasis asmuo sudarė su ieškove Sutartį dėl griovimo darbų. Minėtos Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad visos darbų metu susidariusios statybinės atliekos lieka Rangovui (ieškovei) ir tampa Rangovo (ieškovės) nuosavybe.

21. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas, įrodymų, kad ne dėl jo veiksmų, ieškovei atsirado žala, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir /ar faktines bylos aplinkybes bei įrodymus vertina selektyviai ir tik sau palankia linkme nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

22. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad apeliantas, pats prisipažino, kad be leidimo, lengvuoju automobiliu su priekaba per kelis kartus, į savo namus parsivežė metalą, kurį sukrovė prie savo namų, lauke. Parsivežtų daiktų neužfiksavo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK priimtas 2022 m. liepos 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2022 m. liepos 11 d. UAB „K.“ pareiškimą dėl dingusio metalo laužo, nes tyrimo metu A. V. (apeliantas) prisipažino metalo laužą parsivežęs į savo namus.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas ginčijamo sprendimo išvadoms, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, pateiktų įrodymus, pagrindžiančius, kad metalą/ar metalo gaminius jis buvo įsigijęs kartu su dabar jau nugriautais statiniais, pats pripažindamas, kad metalą išsivežė be ieškovės žinios ir/ar leidimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė nedavė atsakovui leidimo išsivežti metalo laužą po statinių nugriovimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė savo veiksmų teisėtumo. Kaip matyti, byloje esantys duomenys, įrodo priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. atsakovas, nebūdamas statinio savininku, savavališkai, neturėdamas nei ieškovės, nei statinio savininko, trečiojo asmens, leidimo, išsivežė metalo laužą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė ieškovei žalą. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo prievolei atsirasti.

26. Papildomai pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nesutikdamas su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, dėl savo paties veiksmų aplaidumo (parsivežto metalo neužfiksavo, neapskaitė), nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiuotą patirtą žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė atsiradusį žalos dydį jos atžvilgiu.

27. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovo veiksmuose yra jo kaltės ir atitinkamai turi būti taikoma atsakomybė, motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika, tiek bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo turinį, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškinį, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikimas iš esmės grindžiamas tik subjektyviu priešingų aplinkybių vertinimu, kuris nepagrindžiamas jokiais kitais objektyviais argumentais bei įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, kita šalis (ieškovė) prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „K.“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 701,80 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 701,80 Eur (septyni šimtai vienas euras 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.